Lietuvoje

2021.02.13 15:04

Tarp trijų opozicinių partijų skrieja žiežirbos: vieni kitus kaltina ir tingėjimu, ir kišimu pagalių į ratus

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.02.13 15:04

Panašu, kad Seimo opozicijos vienybės greitu metu tikėtis nereikėtų. Politikai vieni į kitus laido kritikos strėles ir kaltina pažiūrų neatitikimu. Tuo metu ekspertė sako, kad konfliktas kyla ne tik dėl vertybių, bet ir dėl asmenybių, o labiausiai iš to išlošia valdantieji.

Ketvirtadienį didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija pranešė sudariusi šešėlinį ministrų kabinetą ir paskelbė jo sudėtį. Iškart tapo aišku, kad jame vietos kitoms opozicinėms – socialdemokratų ir „darbiečių“ – frakcijoms vietos neatsirado.

Tiesa, šių partijų atstovai tikino, kad nors opozicijos susitarimams neprieštarauja – tai dėl „valstiečių“ lyderio esą neįmanoma jokiame formate. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas atkerta – socialdemokratai ir Darbo partija tingi dirbti.

Abejoja „valstiečių“ pažiūromis

Neseniai socialdemokratų lyderio poziciją palikęs Gintautas Paluckas portalui LRT.lt kalbėjo, kad buvo kalbama apie įvairius bendradarbiavimo opozicijoje formatus. Tačiau jis teigė, kad socialdemokratai nemato jokio poreikio eiti į bendrus darinius su „valstiečiais“ ir „darbiečiais“, nes su nė viena iš šių partijų nemato nieko bendro.

Patys „valstiečiai“ yra labiau konservatoriai nei konservatorių partija. Jie sau to niekaip nedrįsta pripažinti, bet tai yra akivaizdu, šviečia per visas siūles.

„Bet kokiam susitarimui reikalingas turinys. Aš priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje toks turinys atsirado, kai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė ir kiti „valstiečių“ lyderiai ėmėsi aktyviai atakuoti Konstituciją, siūlydami įvairias jos pataisas, taip pat ėmėsi opozicijos suvaržymo veiksmų. Tos partijos, kurios norėjo išsaugoti demokratinę santvarką, rado priežastį, kodėl reikia jungtis demokratijos gynybai. Tai visiškos skirtingos aplinkybės“, – apie praėjusioje Seimo kadencijoje opozicijoje buvusių liberalų, konservatorių ir socialdemokratų pasirašytą sutartį kalbėjo G. Paluckas.

Buvęs socialdemokratų pirmininkas teigė, kad nors su „valstiečiais“ galima sutarti dėl kai kurių įstatymo projektų, žiūrint konceptualiai šių partijų pozicijos skiriasi daugeliu klausimų – pradedant žmogaus teisėmis, baigiant universalių viešųjų paslaugų prieinamumu.

„Patys „valstiečiai“ yra labiau konservatoriai nei konservatorių partija. Jie sau to niekaip nedrįsta pripažinti, bet tai yra akivaizdu, šviečia per visas siūles. Mums su tokia konservatyvia partija niekaip nėra pakeliui. Jie įsivaizduoja, kad visi, kas nėra konservatoriai, yra kairė. Bet tai yra visiškas absurdas“, – dėstė socialdemokratas.

G. Paluckas teigė, kad būtent dėl LVŽS konservatyvumo bei to, kad ši partija, jo teigimu, vis skaldo visuomenę, nenori su jais „gulti į lovą“.

„Kai jie mėgina šlietis ir sako „mes visi kairieji“ – ne, kairieji esame tik mes, jie yra konservatoriai LVŽS kailyje. Tai yra problema, reikia, kad jie pirmiausia sau prisipažintų“, – sakė G. Paluckas, pridurdamas, kad „valstiečių“ konservatyvumą rodo tai, jog praėjusios kadencijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje LVŽS atstovai dirbo konservatorių frakcijoje.

Dėl nesutarimo kaltina R. Karbauskį

Apie tai, kad opozicija galėtų susitarti, portalui LRT.lt kalbėjo ir Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis. Tiesa, jis teigė, kad tam koją kiša pats „valstiečių“ vedlys R. Karbauskis:

„Mes matome galimybes opozicijai bet kokiuose formatuose bendrauti tiek dėl opozicijos lyderio, tiek dėl šešėlinės Vyriausybės, tiek dėl kitų dalykų. Bet tokia situacija, kai opozicija yra pakrikusi ir išsiblaškiusi, niekam nėra į naudą.

Mes tikrai esame pasiruošę pamiršti, ką pirmais posėdžiais „valstiečių“ atstovai sakė, kokiais epitetais į mus kreipėsi, kai mane į vicepirmininkus teikė ir pan. Mes laikėme, laikome ir laikysime ištiestą ranką bendradarbiavimui.“

Tačiau A. Mazuronis sakė apgailestaujantis dėl to, kad kai tik opozicija bando pradėti pokalbius dėl galimybes bendradarbiauti atidedant nesutarimus ir ant stalo dedant klausimus, dėl kurių sutarti būtų galima, pagalį į ratus esą iškart kiša R. Karbauskis.

Man atrodo, kad tas opozicinis bendradarbiavimas yra įstrigęs LVŽS frakcijos ar partijos vidinėse kovose, vidinėje konkurencijoje.

„Vis prasideda kažkokie jo veiksmai, kurių tikslas man nėra aiškus. <...> Man atrodo, kad tas opozicinis bendradarbiavimas yra įstrigęs LVŽS frakcijos ar partijos vidinėse kovose, vidinėje konkurencijoje. Dėl to labai gaila, kad opozicijai nepavyksta susitarti dėl R. Karbauskio aktyvių veiksmų, kad tai neįvyktų“, – sakė A. Mazuronis, svarstydamas, kad LVŽS vedlys taip siekia matomumo.

Opozicijos lyderio klausimas – atviras

Parlamentinė opozicija iki šiol nėra sutarusi, kas galėtų užimti opozicijos lyderio poziciją. Ketvirtadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ R. Karbauskis teigė, kad jei pavyktų sutarti su kitomis opozicijos frakcijomis, šioms pareigoms puikiai tiktų buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Tiesa, nepanašu, kad socialdemokratai ar „darbiečiai“ skubėti ieškoti sutarimo šiuo klausimu.

„Valstiečiai“ gali susimedžioti balsų ir turėti tą opozicijos lyderį. Tačiau jei žmogus nori būti visos opozicijos lyderiu, vadinasi turi būti veiksmų, kuriuos opozicija nori bendrai pasiekti, planas. Nematome to plano, todėl ir bendro opozicijos lyderio jokiu būdu būti negali.

Bet yra didesnių dalykų. Sako, kad reikalingas opozicijos lyderis. Kam? Kam jis reikalingas? Visos frakcijos jau yra atstovaujamos valdyboje, informaciją turi, pasisakyti gali, daryti įtaką Seimo veiklai ir darbui gali“, – klausimus dėl opozicijos lyderio kėlė G. Paluckas.

Tačiau A. Mazuronis sakė, kad dėl opozicijos lyderio susitarti būtų galima. Tiesa, jis teigė, kad R. Karbauskio veiksmai prieštarauja jo žodžiams – esą „valstiečių“ lyderis siekia, kad susitarimas dėl opozicijos lyderio neįvyktų visiškai arba kad juo būtų bet kas, tik ne S. Skvernelis.

„Tai derybų klausimas. Jei kelios frakcijos tariasi, kad turėtų būti rotacija. Bet jeigu vienos iš didžiųjų opozicinių frakcijų vadovas pareiškia, kad su mūsų pirmininku, su Viktoru Uspaskichu nepasirašinės, nes negerai, socdemai irgi tokie ar anokie, buvusius ir būsimus pirmininkus visaip išvadina, tai aišku, kad žmogus susitarimo nenori. Jei norėtų, visi susitartų“, – kalbėjo A. Mazuronis.

R. Karbauskis viską atmeta: jie tingi dirbti

Tačiau didžiausią frakciją opozicijoje turinčios LVŽS lyderis R. Karbauskis teigė, kad opozicinių frakcijų bendradarbiavimas yra sunkiai įmanomas, nes socialdemokratai ir „darbiečiai“ neieško sutarimo su „valstiečiais“. Anot R. Karbauskio, dėl to, kad frakcijos nesugeba susitarti, LVŽS jų nekvietė ir į šešėlinę Vyriausybę.

„Mes žinome jų nuomonę. Ką šnekėti su partija, kuri neturi pirmininko? Apie ką kalbėti. Jei šnekėti apie Darbo partiją, jie nenori kalbėti apie bendradarbiavimą opozicijoje dėl bendro opozicijos lyderio. Apie kokį tuomet susitarimą dėl šešėlinės Vyriausybės galima kalbėti? Manau, kad tai yra svajonė. Nulis procentų yra susitarti dėl šešėlinės Vyriausybės, jei negali susitarti dėl opozicijos lyderio“, – komentavo R. Karbauskis.

Jis teigė, kad kol kas nematyti galimybių opozicinėms frakcijoms susitarti dėl bendro parlamentinio darinio, pavyzdžiui, frakcijų koalicijos. R. Karbauskis teigė, kad yra visiškai aišku, jog visos trys opozicinės partijos turi visiškai skirtingus interesus ir skirtingas politines pažiūras.

„Net negalima pasakyti, kas yra socialdemokratai. Jie liberalūs su kairiosiomis pažiūromis ar jie kas? Jie dabar aiškinsis. Darbo partijos pirmininkas Europos Parlamente buvo liberalų frakcijoje. Mes nesame liberalai. Mes likome vienintele frakciją Seime turinčia partija, kuri atstovauja tradicinėms vertybėms ir neturime tame partnerių“, – tvirtino „valstiečių“ lyderis.

Mūsų frakcija yra didesnė už kitas ir mes vis tiek uždominuosime. Kai jie sako, kad mes nenorime – tai yra melas.

Jis taip pat teigė, kad, pavyzdžiui, socialdemokratai nesusikalba tarpusavyje, nes partijai vadovavęs G. Paluckas ir frakcijos seniūnas Algirdas Sysas esą kalbėjo visiškai skirtingus dalykus. Tuo metu kalbėdamas apie Darbo partiją teigė, kad ši politinė jėga viską daro iš išskaičiavimo.

„Mūsų frakcija yra didesnė už kitas ir mes vis tiek uždominuosime. Kai jie sako, kad mes nenorime – tai yra melas. Kalbant apie šešėlinę Vyriausybę, yra juokinga. Jie mums pavydi. Dirbkite vyrai, kurkite savo šešėlines Vyriausybes. Reikia dirbti, daug dirbti. O jie dirbti nenori, jie tingi, nori tik rezultatų, bet rezultatų be darbo nebūna“, – portalui LRT.lt dėstė R. Karbauskis.

Susikirto ambicijos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologė Ligita Šarkutė portalui LRT.lt komentavo, kad visos šios partijos yra skirtingos ir turi savas ambicijas, o nemažą vaidmenį atlieka ir asmeninės simpatijos bei antipatijos. Paklausta, ar šios partijos galėtų turėti sąlyčio taškų, L. Šarkutė sakė, kad iš pirmo žvilgsnio gali taip pasirodyti.

„Teorinių sąlyčio taškų yra, pavyzdžiui, rūpestis žmogumi. Bet tai labiau popieriniai sutapimai. Mūsų politikoje taip yra, kad viena yra deklaruojama popieriuje, kita yra tai, kas vyksta realiai. Žinome, kad tie patys socialdemokratai ne visada į kairę linkę. Matome, kad vertybės kartais ne visai atitinka tą vėliavą, po kuria yra partijos nariai“, – kalbėjo VDU politologė.

Pasak L. Šarkutės, matyti, kad nesutarimai opozicijoje kyla ir dėl ambicijų, ir dėl asmeniškumų. Politologė sakė, kad pandeminis laikotarpis galėtų vienyti politines jėgas, skatinti ieškoti sutarimo, siekti bendrų tikslų ir pan. Tačiau, anot jos, visos partijos turi savo problemas.

„LVŽS turi dvi tokias grupes – R. Karbauskio būrelį ir S. Skvernelio būrelį, jie pradeda vis labiau vienas į kitą nepalankiai žiūrėti. Tada turime G. Palucko atvejį, kai žinome, kokios problemos, sunku su lyderyste ir draugiškumas su kitomis partijomis dabar nėra pirmo būtinumo tikslas. O Darbo partija gal ne tiek susiskaldžiusi, bet turi taip pat vidinių problemų“, – komentavo L. Šarkutė.

Politologė kalbėjo, kad opozicinėms frakcijoms besikivirčijant tarpusavyje, daugiausia išlošia ir taip trapi valdančioji dauguma: „Be abejo, valdantieji šioje situacijoje išlošia. Jie žino, kad opozicija vargu ar susivienys greitu metu. Tai aišku, kad jie jaučiasi šiek tiek saugiau, bet ta dauguma yra labai trapi, popierinė. <...> Tai, kad opozicija nesusitaria, valdantiesiems lengvina situacija, bet turbūt neilgam.“