Lietuvoje

2021.02.11 14:18

Besitęsiant įspūdingai žiemai, Kauno rajone jau rengiamasi galimam potvyniui

Birutė Mačienė, ELTA2021.02.11 14:18

Ketvirtadienį sušaukto Kauno rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio metu aptartos priemonės, kaip apsaugoti gyventojus nuo galimo potvynio pavojaus. Nuogąstaujama, kad tokia stichinė nelaimė gali ištikti, prasidėjus atšilimui.

Pasak Kauno rajono mero padėjėjos Vilijos Žukaitytės, ledo lytys Neryje formuotis pradėjo prieš mėnesį, kai Lietuvą sukaustė stiprus šaltis. Taip pat joms susiformuoti įtakos turėjo ir pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai, dėl ko itin susiaurėjo upės vaga.

„Kaip ir žadėjome, vykdome nuolatinę statybvietės ir upės vagos stebėseną. Kiekvieną savaitę keliame droną, apžiūrime upę, apie 1 kilometrą į vieną ir kitą pusę nuo tilto“, – posėdžio metu pasakojo statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas. Jo teigimu, bendrovė užsakė ir vykdė ledo laužymo darbus 200 metrų atstumu nuo statybvietės, kur upės vagoje susiformavusi sala. Ledų sulaužymas palengvino vandens tekėjimą. „Ledo laužymą planuojame atlikti ir tuomet, kai orai pradės šilti“, – patikino V. Popovas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius Savivaldybės vadovus informavo, kad su projektuotojais aiškintasi, ar yra galimybių pašalinti pastatytus pylimus. Atsakymas teigiamas, tačiau rangovai kol kas nešalins, nes šįmet bus vykdomi tam tikri techniniai procesai, kuriems reikalingi pylimai.

Lietuvos kariuomenės atstovų patikinimu, jeigu Savivaldybei reikės pagalbos, technikos, – visada gali kreiptis. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys taip pat patvirtino, kad ugniagesiai nuolat stebi situaciją upėje. Jis pasiūlė kreiptis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą dėl informacijos apie vandens lygį upėje. „Kasdien gaudami iš tarnybos duomenis apie vandens lygį upėje ir ledo storį, geriau žinotume padėtį, jeigu prasidėtų potvynis“, – sakė R. Velžys.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius dėkojo už siūlymus ir pažadėjo kuo skubiau kreiptis į minėtą Tarnybą dėl reikiamos informacijos.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto profesoriaus Petro Punio nuomone, yra ir daugiau priemonių, kurios galėtų padėti sekti padėtį upėje.

„Efektyviai potvynio eigai stebėti naudojami specialūs prietaisai – vandens lygio matuokliai – jutikliai, kurie realiu laiku, net minučių intervalu, gali į kompiuterius ar net mobiliuosius telefonus perduoti duomenis. Tai – elementarūs IT sprendiniai, kurie naudojami vandens telkinių matavimo stotyse, hidroelektrinių užtvankose ir kitose srityse. Tokiai laikinai operatyvinei sistemai įdiegti nereikėtų didelių investicijų“, – įsitikinęs profesorius.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, didžiausias ledo sangrūdų aukštis šiame upės ruože gali siekti 2,3 m, esant sklidinai upės vagai potvynio metu ties tiltu, o prie Radikių gyvenvietės jis sumažėtų iki metro, bet užliejimo rizika išliktų didelė. Todėl, P. Punio nuomone, tokius matuoklius būtų tikslinga įrengti keliose Neries upės ruožo vietose iki Radikių ar kitų gyvenviečių, potencialiose ledo lyčių grūsties susidarymo vietose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt