Lietuvoje

2021.02.11 11:05

„Valstiečiai“ pristatė šešėlinį ministrų kabinetą: Vyriausybei vadovautų Karbauskis, Teisingumo ministerijai – Širinskienė

politologė: kelios pozicijos kelia nuostabą: atnaujinta 12.50
Gytis Pankūnas, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.02.11 11:05

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ketvirtadienį pristatė savo šešėlinė ministrų kabinetą. Šešėliniu ministru pirmininku tapo partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, ekspermjero Sauliaus Skvernelio pavardės kabinete nėra.

Šešėline aplinkos ministre tapo parlamentarė Ligita Girskienė, energetikos ministras – Seimo narys Arvydas Nekrošius, ekonomikos ir inovacijų ministras – parlamentaras Deividas Labanavičius, finansų ministras – LVŽS frakcijos narys Valius Ąžuolas, krašto apsaugos ministras – „valstietis“ Dainius Gaižauskas, Kultūros ministrė – „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras – parlamentaras Tomas Tomilinas, susisiekimo ministras – buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus, sveikatos apsaugos ministras – šios pareigose jau dirbęs „valstietis“ Aurelijus Veryga, teisingumo ministrė – parlamentarė Agnė Širinskienė, vidaus reikalų ministrė – Seimo narė Guoda Burokienė, žemės ūkio ministras – buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Švietimo, mokslo ir sporto ministras – LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, užsienio reikalų ministras – LVŽS frakcijos narys Giedrius Surplys.

Tiesia pagalbos ranką Šimonytei

Šį sąrašą ketvirtadienį LVŽS frakcijos posėdžio metu pristatė „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, šias kandidatūras patvirtino partijos taryba. Anot jo, LVŽS šešėlinio ministrų kabineto tikslas yra padėti dabartiniams valdantiesiems savo pastebėjimais, bet ne oponuoti dėl oponavimo.

„Mes, formuodami šešėlinę Vyriausybę, turime vieną tikslą – padėti daryti mažiau klaidų. Klaidas darėme mes, buvę valdantieji, [...] klaidas daro dabar ir tikriausiai darys visada, bet be klaidų niekas nieko nesukūrė. Vertinant koronaviruso situaciją, mes tų klaidų neįmanoma išvengti, nes mes daugelį dalykų darome pirmą sykį. Labai norisi, kad vieni kitus geriau girdėtume“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jo teigimu, idealiu atveju dabartiniai ministrai galėtų kreiptis į šešėlinius ministrus dėl patarimo, dėl ekspertinio vertinimo konkrečiais klausimais.

„Šiuo atveju, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos patvirtintas ministras pirmininkas, kreipiuosi į šios Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, sakydamas, kad pasiruošę padėti visomis išgalėmis dirbti Lietuvos žmonių naudai“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis priminė, kad LVŽS šešėlinį ministrų kabinetą žadėta pristatyti anksčiau, tačiau, anot jo, nutarta, kad to daryti antrosios koronaviruso bangos įkarštyje nereikėtų.

„Ir mums, ir Vyriausybei, ir visuomenei ne tai buvo svarbiausia tuo momentu“, – pažymėjo R. Karbauskis.

LVŽS po šešėlinės Vyriausybės narių pristatymo pasitvirtino šešėlinės Vyriausybės programą. Kaip teigė A. Širinskienė, joje atsispindi darbų, kuriuos anksčiau yra pradėjusi LVŽS vadovauta Vyriausybė, tęstinumas.

„Rengdami programą, planavome darbų tęstinumą, kalbant tiek apie vaiko pinigų didinimo idėją, tiek ir planavome socialinės atskirties mažinimo darbus, kas mums yra svarbu“, – tvirtino A. Širinskienė.

Ragina ryžtingiau imtis karantino atlaisvinimų

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, LVŽS frakcijos posėdyje, pristatė ir „valstiečių“ memorandumą dėl COVID-19 valdymo. Memorandumu LVŽS kreipiasi į Vyriausybę, ragindami imtis drąsesnių veiksmų, švelninant karantino sąlygas.

„Jeigu palygintumėme Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, šiuo metu mes turime griežčiausią arba aukščiausią karantino indeksą. Tuo tarpu, kai sergamumo rodikliai yra labai panašūs arba skiriasi labai neženkliai nuo kitų valstybių, mažėja (koronaviruso atvejų skaičius – LRT.lt) tiek pas mus, tiek kitose šalyse, todėl pakartotinai kreipėmės dabar, kaip šešėlinė Vyriausybė, į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kviesdami ir prašydami veikiantiems smulkiesiems verslams sudaryti ir išlaikyti lygiavertes sąlygas veikti, kaip kad yra sudarytos sąlygos veikti stambiajam mažmenos verslui“, – komentavo A. Veryga.

Jis teigė, kad Vyriausybei taip pat siūlome į patariamąją sveikatos ekspertų tarybą priimti ir kitų sričių atstovus.

„Siūlytumėme lygiaverčiais pagrindais į šią tarybą įtraukti daugiau įvairių sričių atstovų, tai yra smulkiųjų verslų atstovus, pasitelkti infektologus, epidemiologus, didintų jų atstovavimą, kviesti kultūros sričių atstovus“, – aiškino „valstietis“.

Memorandumu LVŽS taip pat siūlo skaidrinti vakcinacijos nuo koronaviruso tvarką, skelbti aiškesnę informaciją apie skiepijimo tvarką ateityje, ragina paskubėti su mokyklų atidarymu, visų pirma, paskiepijus mokytojus ir į leidus į ugdymo įstaigas sugrįžti vaikams, kurių tėvai yra įgiję imunitetą nuo koronaviruso.

„Kviečiame išsamiai visuomenei paaškinti apie neatitikimus COVID-19 statistikoje, apie priežastis ir užtikrinti, kad būtų pateikiama tiksli informacija apie COVID-19 tiek sergamumą, tiek ir kitus rodiklius“, – į Vyriausybę kreipėsi A. Veryga.

R. Karbauskis savo ruožtu priminė, kad LVŽS ragina šiemet atsisakyti baigiamųjų brangos egzaminų, mat, jų manymu, mokiniai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, egzaminams tinkamai nebus pasiruošę.

Susitarimas dėl švietimo ir interpeliacija Gentvilui

LVŽS frakcijos posėdyje šešėlinis švietimo, mokslo ir sporto ministras E. Jovaiša pristatė siūlymą politinėms partijos pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Vis dėlto, anot jo, būtina apsvarstyti, kas konkrečiai pasirašytų susitarimą, koks būtų susitarimo turinys. E. Jovaištos manymu, susitarimas turėtų būti trumpas ir aiškus, kad jo tikslus būtų galima įgyvendinti.

„Lietuvos parlamentas yra ta vieta, kur galima pasiekti ir pasirašyti šį susitarimą“, – sakė parlamentaras.

Pasak E. Jovaišos, susitarime dėl švietimo turėtų būti įtvirtintos nuostatos, kuriomis būtų siekiama, kad Lietuvoje neatsirastų elitinių ugdymi įstaigų.

Kartu LVŽS nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiužgždienės įsakymą dėl studijų kainų. Kaip pažymėjo A. Širinskienė, „valstiečiai“ ketina teisme kvestionuoti ministrės sprendimą didinti studijų kainas ir mažinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

Ketvitadienį „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė taip pat nutarė siūlyti LVŽS frakcijai Seimo pavasarios sesijos metu inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui, liberalui Simonui Gentvilui.

R. Karbauskis LVŽS frakcijos posėdyje sakė, kad neįsivaizduojama, jog ministerijai galėtų vadovauti žmogus, kuris esą daro spaudimą ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Tuo metu šešėlinė „valstiečių“ aplinkos ministrė L. Girskienė priminė apie situaciją Aplinkos apsaugos departamente (AAD), kurio vadovės Olgos Vėbrienės veiklos skaidrumu yra suabejojęs S. Gentvilas.

„Galimai ministras atėjo dirbti ne visuomenės labui, ne aplinkosaugos labui, o galbūt atstovauti stambaus verslo interesams“, – pažymėjo L. Girskienė.

R. Karbauskis pridūrė, kad incijuoti interpeliaciją S. Gentvilui LVŽS kvies ir kitas opozicines frakcijas.

Trintis tarp S.Gentvilo ir O.Vėbrienės atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą. AAD direktorei O.Vėbrienei, kuri dėl S. Gentvilo veiksmų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, suteiktas pranešėjos statusas. Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug AAD skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S.Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.

Lietuvai geriau stipri opozicija

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė portalui LRT.lt komentavo, kad šešėlinės Vyriausybės sudėtyje buvo ir staigmenų, kurių viena – Arvydas Vaitkus. Vieninteliai žmonės, esantys šešėlinėje Vyriausybėje, bet nedirbantys Seime yra jis ir ministru pirmininku tapęs partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Sudėtis ganėtinai logiška. Yra keletas pozicijų, kur galbūt šiek tiek nuostabos kelia. Viena iš jų yra užsienio reikalų ministras, bet iš kitos pusės puikiai suprantu, nes jei vertintume visą politinę jėgą, kito pasirinkimo galbūt nelabai ir turėjo. Įdomu ir tai, kad be paties šešėlinės Vyriausybės premjero turime dar vieną žmogų už Seimo ribų – šešėlinį susisiekimo ministrą“, – komentavo G. Burbulytė.

Anot jos, akivaizdu, kad šešėlinio kabineto sudarymas siunčia ženklus, kad taip siekiama stiprinti savo pozicijas ir tai daroma ne tik esamais Seimo nariais, bet ir įtraukiant daugiau žmonių. Kaip sakė politologė, matyti, kad Lietuvos mastu LVŽS stengiasi parodyti, kad yra jėga, o ne bet kuri opozicinė partija.

„Be abejo, tai yra daugiau simbolinis darinys. Kiek stebiu komentarus viešoje erdvėje, savotiškai formuojasi dvi grupės – vieni iš karto atmeta tai kaip pozityvią idėją. Aš neatmesčiau. Šešėlinė Vyriausybė yra reikalingas darinys tam, kad opozicija galėtų teikti konstruktyvius pasiūlymus, o ne tik kalbėti vardan kalbėjimo, bet kad būtų konstruktyvus darbas.

Iš kitos pusės, dabar šešėlinė Vyriausybė yra suformuota, bet realiai, kiek bus to konstruktyvumo, šiandien pasakyti negalime. Matysime tik eigoje. Iš to, kas matyti šešėlinės Vyriausybės programoje, man kyla vienas klausimas – kodėl nebuvo galima tos programos pateikti rinkimų metu? Nes rinkimų metu tikrai dalis neapsisprendusių centro kairės rinkėjų nesirinko šios politinės jėgos, nes nebuvo aišku, ką jie siūlo“, – kalbėjo KU politologė.

Paklausta, ar nebūtų buvę naudingiau šešėlinę Vyriausybę sudaryti su kitomis opozicinėmis partijomis – socialdemokratais ir „darbiečiais“, G. Burbulytė teigė, kad valstybei tai būtų naudingiau, tačiau tai reikštų, kad LVŽS negautų dalies savo politinių taškų.

„Lietuvai tikriausiai būtų geriau. Jei žiūrėti grynai iš partinių pozicijų, visada galima tikėtis daugiau solidaus darbo, kai yra viena politinė jėga. Sunku pasakyta. Be abejo, Lietuvai geriau tvirta opozicija. Bet politiniai taškai šiuo atveju irgi pasidalintų, o geriau juos gauti į savo kraitelį“, – komentavo politologė G. Burbulytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt