Lietuvoje

2021.02.10 21:19

Dulkys – apie pasiklydusius sergančiųjų duomenis, scenarijų B kovo mėnesį ir ar dauguma moksleivių grįš į mokyklas

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.02.10 21:19

Jei išlaikytume tokias pačias tendencijas kaip dabar, tai kovo pradžioje būtų tikimybė pasiekti B scenarijaus karantiną, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau kol kas nedrįsta teigti, kad šiemet apskritai dauguma moksleivių jau galės sugrįžti į mokyklos suolus. Ministras taip pat pripažįsta, kad „pasiklydusius“ sergančiųjų duomenis reikia sutvarkyti, o ketvirtadienį visuomenei jau planuojama atskleisti naujus duomenis ir metodikas.

„Dienos temoje“ – interviu su sveikatos apsaugos ministru.

– Vyriausybė pritarė tam tikriems karantino atlaisvinimams. Kas tai lėmė – gerėjanti epidemiologinė situacija, o gal visuomenės ir verslo spaudimas?

– Visų pirma, kad turėsime tokį detalų planą, buvome kalbėję jau gruodžio mėnesį, ir tai buvo vienas pirmųjų mūsų darbų kartu su Ekspertų taryba prie ministrės pirmininkės. Mums buvo pateiktos bendresnės mokslinės gaires, o toliau dirbome kartu su skirtingų sričių ministrais ir tą planą detalizavome, ir jis yra mūsų bendras Vyriausybės, visuomenės, visų žmonių susitarimas, kad žinotume, kokiomis kryptimis judame.

Dienos tema. Dulkys apie judėjimą tarp savivaldybių: nepasiekus scenarijaus A, keliauti dar nebus galima

– Bet kas lėmė, kad jau šį kartą atlaisvinimai?

– Šiuo atveju pirmas faktas, kad jau prieš kelias savaites įžengėme iš vadinamojo scenarijaus D į C. Matyt, labai svarbu pasakyti, kad mes vadovaujamės dviem Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais pagrindiniais rodikliais, tai yra naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų ir bendro testavimo teigiamų testų procentas, kad jis irgi atitiktų tam tikrą lygį. Faktas, kad įžengėme į scenarijų C, ir suteikė galimybę pradėti kalbėti apie tam tikrus pokyčius. Bet kadangi situacija yra labai trapi, tai tie pokyčiai daromi nuosekliai ir su visokiomis papildomomis priemonėmis.

– Šios dienos duomenimis, 100 tūkst. gyventojų tenka apie 313 užsikrėtimo COVID-19 liga atvejų. Kokia būtų riba, įvardijama kaip pavojinga, kada reikėtų vėl griežtinti ribojimus, nes ekspertai turbūt sakė, kuris skaičius lemtų, kad reikėtų grįžti prie esamos situacijos?

– Matyt, visų pirma reikėtų prisiminti situaciją, kurioje buvome gruodžio mėnesį. Priminsiu, kad vienu metu atvejų skaičius buvo apie 1 500. Vadinasi, žmonių pastangomis pasiekėme, jei neklystu, jūsų minėtus 313 atvejų. Pasiekimas tikrai labai didelis, kai lyginame su tuo metu, kai buvo 1 500. Tačiau, žiūrint epidemiologiškai, riba, kur galėtume turėti daug pokyčių, matyt, būtų mažiau negu 25 atvejai. Tad mes atitinkamai nuo 500 iki 25 atvejų tą nuoseklumą ir susidėliojome, ir kiekviename žingsnyje galimi papildomi pasikeitimai.

Galbūt diskusija dėl judėjimo tarp savivaldybių gali sugrįžti. Bet šiandien mes manytume, kad nepasiekus scenarijaus A, matyt, apie tai kalbėti nereikia.

– Jeigu būtų prastėjimas, galėtų būti pasikeitimų ir į kitą pusę?

– Taip, žinoma. Net ir šito plano nevadiname švelninimo planu, atlaisvinimo planu, užtat jis ir vadinamas karantino režimo ribojimų keitimo planu, ir jis gali veikti tiek į vieną pusę, tiek į kitą. Vyriausybė apsisprendė, kad dabar kiekvieną savaitę žiūrėsime tuo pačiu nuoseklumu, tarkim, turime sekmadienio vakaro duomenis, pirmadienį renkasi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, kartu su analitikais aptaria, diskutuoja, žiūrime, ar turime Vyriausybės posėdžiui kokių pasiūlymų, ar neturime, ką rodo duomenys. Dabar vyks nuolatinis matavimasis, kaip mums sekasi atlikus tam tikrą pokytį: gerėja situacija, kokia toliau dinamika ir ką galime ar ko negalime daryti. Jeigu paaiškėtų, kad [situacija] blogėja – taip, jūs teisus, galėtume sugrįžti prie tų priemonių, kurios yra, pavyzdžiui, scenarijuje D, jeigu mūsų atveju skaičius vėl pradėtų viršyti 500.

– Žvelgiant į minėtą planą, kurį Vyriausybė pristatė, atrodo, kad kaukes dėvėsime dar labai ilgai – iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, lygiai taip pat su judėjimu tarp savivaldybių. Ar tai reiškia, kad žmonėms gali tekti dar ilgai sėdėti namie ir nevažinėti tarp rajonų, nes šiandien turime apie 313 atvejų, o mūsų tikslas – 25 atvejai? Gal ekspertai yra pasakę ir turite skaičiavimus, jeigu viskas vyks gerai, kada galėtume pasiekti tuos 25 atvejus, o gal nepasieksime iki kitų metų?

– Labai toli prognozuoti, kada yra tiek įvairių galimų dedamųjų, aišku, būtų neatsakinga. Matyt, turėtume žiūrėti nuosekliai, bet, tarkim, duomenų analitikai, kurie išmano savo darbą, sako, kad jeigu išlaikytume tokias pačias tendencijas kaip dabar, tai kovo pradžioje būtų tikimybė pasiekti scenarijų B, kur yra atitinkamų pokyčių. Tai yra situacija, kada apie 100 atvejų, tačiau neturėtume žiūrėti labai matematiškai, nes mes žiūrime į visumą, į įvairių rodiklių dinamiką ir į tam tikrą situaciją, diskusiją. Vadinasi, šitas planas nėra iškaltas akmenyje, mums tai kryptis, nes labai norisi, kad kartu su visuomene suprastume, ką turime pasiekti, kad galėtume apie tai diskutuoti. Pasiekus kiekvieną elementą jis dar bus detaliai aptariamas ir čia taip pat galimi pokyčiai, jeigu matysime, kad tos tendencijos, sakykim, staigiai sparčiai didėja arba yra atvirkščiai.

– Dažnas klausimas visuomenėje – kodėl negalima keliauti tarp savivaldybių, tarkim, nuvykti į kaimo turizmo sodybą saugiai pailsėti, nes keliauti po pasaulio valstybes galima?

– Čia priemonių visuma. Nenorėčiau ištraukti iš konteksto vienos priemonės ir sakyti, kad ji dabar reikalinga ar nereikalinga. Mes su ekspertais labai daug diskutavome, yra labai daug skirtingų nuomonių, bet faktas, kad visuma priemonių, kurias parinkome, veikia. Nuo gruodžio vidurio veikia tikrai gana sėkmingai, nes Lietuva jau buvo pirma pasaulyje ir Europoje savo skaičių blogumu. Tai reiškia, dabar mes tiesiog nuosekliai ir detaliai darysime tuos pokyčius ir galbūt ta diskusija dėl judėjimo tarp savivaldybių gali sugrįžti. Bet šiandien mes manytume, kad nepasiekus scenarijaus A, matyt, apie tai kalbėti nereikia.

– Ministre, kada galėtų ir ar iš viso dar galėtų moksleiviai grįžti į mokyklas mokytis? Nekalbu apie abiturientus ir pradinukus, kurie pripažinti kaip prioritetinė grupė, juos pirmiausia bus stengiamasi grąžinti į mokyklas.

– Dabar švietimo ir ugdymo sritis yra visapusiškai prioritetas, žiūrint per vakcinavimą, per papildomą testavimą. Tikiuosi, jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje pavyks užtvirtinti tam tikrą bandomąjį projektą, kuriuo bus išbandytas ir naujas testavimo metodas. Jeigu jis mums pavyks, tai bus labai efektyvi priemonė, atversianti naujų galimybių, ir tokiu būdu galėsime pamėginti paspartinti tą grįžimą. Į Lietuvą atkeliauja greitieji antigenų testai, jau pradėjome įvairius serologinius testus ir jie veikia. Tai priemonių visuma, jeigu dabar nebekalbame, kad šiaip kažkokį ribojimą pakeičiame, bet paleidžiame papildomas priemones, jos turėtų suteikti galimybę dar šiais mokslo metais sugrįžti į ugdymą normalesnėmis sąlygomis.

– Tikite, kad didžioji dalis moksleivių dar gali sėsti į suolus šiais mokslo metais?

– Aš tikiu, kai sprendimai priimami remiantis duomenimis. Tai, kad dabar Lietuvoje turime labai daug diskusijų apie duomenis, apie nekokybiškus duomenis ir daug diskutuojama, yra labai geras požymis. Dabar duomenys rodo, kad galime daug ką pasiekti, jeigu visi kartu susitelkę toliau dirbsime pagal tą planą nuosekliai, visi laikysimės ir elementarių susitarimų, ir taisyklių, ir priemonių, kurias numatėme. mes tikrai galime pasiekti tą rezultatą.

– Užsiminėte apie vakcinavimą. Trečiadienio ryto duomenimis, antro skiepo dozėmis vakcinuota šiek tiek daugiau nei 50 tūkst. žmonių, dar beveik 80 tūkst. gavo pirmą skiepo dozę. Kaip tai koreliuoja su prezidento užsibrėžtu ambicingu tikslu iki liepos 6 dienos paskiepyti 70 proc. visuomenės?

– Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai apskritai bendras Europos Sąjungos tikslas iki vasaros pabaigos vakcinuoti didžiąją dalį, kurią mes vadiname kritine mase, 70 proc. Kitas svarbus dalykas, kad vakcinavimo schema, logistika, vakcinavimo centrai, gydymo įstaigos yra tikrai gerai pasiruošę didesniam vakcinavimui. Liko vienintelis klausimas, prie kurio dabar dirba ir ES institucijos, ir šalių vadovai, ir diplomatai, – kaip užtikrinti spartesnį vakcinų tiekimą iš gamintojų. Būsiu atviras, [remiantis tuo] kokius turiu faktus ant stalo ir kokie viešai paskelbti mūsų tinklalapyje, deja, šiandien tiekimo grafikai neužtikrina to tikslo įgyvendinimo. Bet tai nereiškia, kad to negalėsime padaryti, jeigu pasikeis situacija ir iš vakcinų gamintojų pradėsim gauti daugiau vakcinų.

– Širvintų, Kretingos, Plungės rajonų merai aptiko, kad nurodomoje COVID-19 statistikoje dalis sergančiųjų jau seniai pasveikę. Tai pripažino ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir medikai, ir specialistai – jie sako, kad taip įvyko dėl sistemų nesusikalbėjimo. Ar jūs pats žinote tikruosius sergančiųjų skaičius ir kuria statistika vadovaujatės?

– Vyriausybė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Statistikos departamentu planuoja ketvirtadienį visuomenei atskleisti naujus duomenis, bus pristatytos naujos metodikos. Ten bus daugelis dalykų sutvarkyta, kaip imami duomenys iš pirminių šaltinių, išvengiant įvairių tarpinstitucinių sistemų ir žmogiškųjų faktorių.

Dėl kito aspekto, apie kurį dažnas meras viešai yra kalbėjęs, – kalbėdami apie sergamumo rodiklius turime ir tam tikrų neurolingvistinių problemų. Čia toks vertimas iš anglų kalbos – sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, jį mes ir šitame karantino plane anksčiau minėdavome. Tai yra naujų atvejų skaičius ir jis neturi tiesioginio ryšio su tuo, kiek sergančiųjų yra ligoninėse. Tas naujų atvejų rodiklis pas mus yra labai patikimas, kokybiškas. Tai reiškia, tos priemonės, kurias dabar priimame nacionaliniu lygmeniu arba jeigu jas reikėtų priimti savivaldybių lygmeniu, tikrai yra patikimos. O dėl kitų duomenų – taip, reikia sutvarkyti, bet artimiausiu metu laukia tikrai daug pozityvių naujienų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt