Daugiau nei pusė (58 proc.) Lietuvoje viešnagę baigiančių turistų mūsų šalį vertina kaip labai turizmui patrauklią, rodo Turizmo departamento užsakyta užsienio turistų apklausa. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad ši situacija keičiasi į blogąją pusę. Pasak jų, šalies įvaizdį gadina trumpalaikei nakvynei nuomojami butai ir apartamentai bei alkoholikų šalies etiketė.
Ekspertų skaičiavimais, turistams nuomojamų butų skaičius yra pasiekęs kritinę ribą – jų veikia keliskart daugiau nei oficialiai registruotų viešbučių ir svečių namų, kurių Lietuvoje yra 389. Turistams nuomojami butai neretai veikia pusiau legaliai, nemoka nustatytų rinkliavų, pagalvės mokesčio, taip pat mokesčių valstybei ar „Sodrai“.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės, tokios nakvynės vietos nėra statistiškai apskaitomos, neatitinka higienos ir priešgaisrinių reikalavimų, o turistams formuojamas šalies įvaizdis – nuo apgavysčių iki kaimynų kviečiamos policijos dėl triukšmingų bernvakarių. Jos teigimu, šiuo metu verslo liudijimą nakvynei ir pusryčiams gali išsiimti bet kas ir bet kuriam adresui.
Siūloma, kad norintieji verstis bet kuria apgyvendinimo veikla, įskaitant ir trumpalaikės nakvynės ir pusryčių veiklą, turėtų Mokesčių inspekcijai pateikti pažymą iš Visuomenės sveikatos centro dėl patalpų būklės atitikimo galiojančiai higienos normai (HN 118), kuri šiuo metu privaloma tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams.
Kartu būtų reikalinga ir pažyma iš Priešgaisrinės apsaugos tarnybos dėl priešgaisrinės signalizacijos ir tinkamo šildymo prietaisų įrengimo. Pasak E. Šiškauskienės, visos šios priemonės nekainuoja, tačiau leistų tiksliau suskaičiuoti turistų srautus bei užtikrinti jų saugumą.
„Statistikos departamentas negali pateikti informacijos apie butų ir apartamentų trumpalaikę nuomą. Panaši situacija ir su alkoholio suvartojimu, apie kurį klaidingai pasiskelbiame pasauliui ir patys save juodiname“, – teigia E. Šiškauskienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija skaičiuoja, kad pernai vien legaliai veikiančiose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,3 mln. turistų, neskaičiuojant nelegaliai veikiančių butų ir apartamentų nuomotojų dalies. Vis dėlto visi šių turistų suvartoti alkoholiniai gėrimai statistiškai nėra išskaičiuojami iš bendro suvartoto kiekio.
Anot alkoholio vartojimo tyrimą atlikusios bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partnerio Dariaus Dulskio, jei Estija alkoholinių gėrimų vartojimą skaičiuotų taip, kaip Lietuva, jie mūsų šalį aplenktų daugiau nei 4 litrais ir būtų pirmieji Europoje su 18,58 litro gryno alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui.
Jo teigimu, Lietuvai alkoholikų šalies etiketė klijuojama nepelnytai – tai lemia Lietuvos pasirinkta alkoholio vartojimo skaičiavimo metodika.
„Tyrimas parodė, kad vien emigrantai per metus Lietuvoje nusiperka ir išsiveža daugiau nei 5 milijonus litrų gryno alkoholio. Kiekvienam Lietuvos gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tai sudaro po daugiau nei 2 papildomus litrus. Šis skaičius dar išaugtų, jei suskaičiuotume, kiek alkoholinių gėrimų išveža į Norvegiją, Švediją, Didžiąją Britaniją ar Airiją vykstantys tolimųjų reisų ar mikroautobusų vairuotojai“, – sako D. Dulskis.
Užsienio turistų apklausa parodė, kad per didelis alkoholio vartojimas nėra tas veiksnys, kuris sugadina viešnagę Lietuvoje, – tokį atsiliepimą paliko tik 0,3 proc., arba vos 3 iš 1000 apklaustų atvykusių užsieniečių. Daug dažniau turistams užkliūva Lietuvos viešasis transportas ir prasti keliai (4 proc.), blogas oras ir klimatas (3 proc.), nemandagūs, netolerantiški žmonės (3 proc.).
