Lietuva ir kitos šalys pasirengusios vykdyti savo įsipareigojimus pagal Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau, anot jos, pastarieji turi gerbti juos priėmusią šalį ir jos kultūrą.
Sekmadienį transliuoto interviu Vokietijos radijui DLF metu D. Grybauskaitė sulaukė klausimo, apie į Lietuvą prieš porą savaičių atvykusį jaunuolį iš Afganistano. Tačiau, pasak D. Grybauskaitės, iš šio fakto negalima daryti išvados, kad iš esmės keičiasi visuomenės požiūris į pabėgėlius. Prezidentės teigimu, tai – ypatingas atvejis, jaunuolis Afganistane vertėjavo Lietuvos kariams ir todėl jausta pareiga priimti šį žmogų, Lietuva priimtų ir kitus asmenis, kuriems gresia didelis pavojus.
Tačiau, anot D. Grybauskaitės, šis pavyzdys dar nereiškia, kad vyraujanti nuomonė į migrantus pasikeitė.
„Žmonės vis dar reaguoja labai jautriai, nes daliai jų tebeatrodo, kad dėl to auga terorizmo pavojus. Kultūros labai skiriasi, o mes neturime jokios patirties integruojant musulmonų tikėjimo žmones, nes jų pas mus praktiškai nėra. Požiūris į juos gana neigiamas, todėl atsargiai žvelgiame į mums primetamus pasiūlymus“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak jos, dauguma mūsų regiono valstybių tik prieš 26 metus atgavo nepriklausomybę ir todėl neigiamai reaguoja į bet kokį sprendimą, kurį norima įgyvendinti bet kokia kaina, priverstinai. Tą esą galima pasakyti apie bet kokias institucijas – Europos Komisiją ir bendrai visą Europos Sąjungą. Lietuva, kaip teigė D. Grybauskaitė, yra pasirengusi bendradarbiauti ir tai daroma daugybėje programų, bet „nori tai daryti savanoriškai ir sąmoningai, iš solidarumo, o ne todėl, kad kažkas mus verčia elgtis solidariai“.
Žurnalistei replikavus, kad kai kurie žmonės Vokietijoje yra nusivylę būtent tuo, kad Lietuva, Baltijos šalys ir Lenkija nepriima pabėgėlių, ir paklausus, ar prezidentė pritartų, kad tai pakenkė šalies įvaizdžiui, D. Grybauskaitė priminė, kad Lietuva pirmoji tarp valstybių narių sutiko priimti tam tikrą pabėgėlių kvotą.
Ji vardijo, kad Lietuva taip pat teikia finansinę ir humanitarinę pagalbą, finansiškai prisideda prie pabėgėliams skirtų infrastruktūros projektų Turkijoje, savanoriškai moka įnašus į „Madad“ fondą, finansuojantį pabėgėlių stovyklas Jordanijoje, Libijoje ir Egipte, prisideda finansuojant Jungtinių Tautų (JT) programas pabėgėliams ir vaikams, UNHCR ir UNICEF veiklas, dalyvauja Pasaulio maisto programoje ir Afrikos patikos fonde („Africa Trust Fund“).
Prezidentės nuomone, svarbiau yra remti nevyriausybines ir JT organizacijas ir teikti humanitarinę pagalbą vietoje, tame regione, iš kur pabėgėliai yra kilę, nei priimti didelį žmonių skaičių į Europą.
„Juk integruoti juos Europoje kainuoja daug brangiau ir yra labai sunku. Tai ypač matyti Prancūzijoje, kur jokios integracijos neįvyko, ir kai kuriose kitose valstybėse. Tai žinodami sakome, kad nenorime savo šalyje turėti getų. Nenorime žmonių, kurie negerbia juos priėmusios šalies ir jos kultūros. Esame pasirengę vykdyti savo įsipareigojimus pagal Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių, tačiau daug veiksmingiau yra teikti finansinę ir humanitarinę pagalbą vietoje“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Sprendžiant pabėgėlių krizę Europoje, D. Grybauskaitė kritiškai įvertino bendrą ES ir Turkijos sprendimą, o mechanizmą vadino sudėtingu. Anot jos, bendro sprendimo su Turkija ieškoma esant desperatiškoje situacijoje.
„Nedaug trūksta, kad jis pažeistų tarptautinę teisę. Ir jį sunku įgyvendinti. Nemanau, kad šis mechanizmas sumažins ir sulėtins pabėgėlių antplūdį. Būtų buvę geriau išsiderėti, kad Turkija neleistų išvykti niekam, kas neturi šansų gauti prieglobsčio. Dabar tai daug kainuos. Ne tik finansine, bet ir laiko prasme. O politiniai įsipareigojimai Turkijai, derybos dėl narystės ES, Turkijai skiriamos lėšos – šie klausimai sudėtingi ir labai jautrūs. Bet tai buvo desperatiškas žingsnis. Išsprendėme vieno maršruto problemą. Žmonių kontrabandininkai ras kitą maršrutą.
Esminė problema taip ir liko neišspręsta. Bet kad ir kaip ten būtų: turime suprasti ir suprantame, kad Turkija yra svarbi žaidėja – ir tame regione, ir sprendžiant įvairias problemas, ir kovojant su ISIS. Žinoma, žodžio laisvės klausimas mūsų santykiuose yra problematiškas. Suprantu, kad dėl to reaguojame jautriai ir viskas atrodo dar sudėtingiau“, – tikino prezidentė D. Grybauskaitė interviu Vokietijos valstybiniam radijui metu.
