Aplinkosaugininkų reidas Neries pakrantėmis

Lietuvoje

2021.02.24 11:26

Stingant aplinkosaugos inspektorių prabilta ir apie mažus atlyginimus, ir apie buvusios valdžios pareiškimus

atnaujinta 12.07
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.02.24 11:26

Nors pranešimų apie aplinkos apsaugos pažeidimus daugėja, reaguojančių į juos vis dar nėra pakankamai. Aiškėja, kad šiuo metu ne tik trūksta beveik 60 aplinkos apsaugos inspektorių, bet per ketverius metus daugiau nei perpus sumažėjo jiems padedančių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių.

Skaičiuojama, kad šiuo metu yra laisvi 59 aplinkos apsaugos inspektorių etatai. Tai sudaro 13,66 proc. visų esamų aplinkos apsaugos inspektorių darbo vietų. Kaip portalas LRT.lt sužinojo iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD), šiuo metu vyksta 32 konkursai eiti aplinkos apsaugos inspektorių pareigas. Tiesa, kai kurie iš šių konkursų paskelbti dar spalio mėnesį.

Ne geresnė situacija ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretose. Portalo LRT.lt žiniomis, jų skaičius per ketverius metus krito daugiau nei perpus: 2017 metais jų buvo daugiau nei 700, šiuo metu – kiek per 300. Dėl to, kaip teigė LRT.lt pašnekovai, kalti ir per dideli reikalavimai, ir per mažos veiklos galimybės.

Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų atstovai savo ruožtu kalba apie padidėjusį darbo krūvį – dėl kolegų stygiaus jiems tenka gerokai daugiau užduočių. Portalo LRT.lt pašnekovų teigimu, situaciją apsunkina ir nekonkurencingi atlyginimai, neatitinkantys ant inspektorių pečių krintančios atsakomybės.

Kalti ir pareiškimai, ir atlyginimas

Priežasčių, kodėl nepavyksta užpildyti laisvų aplinkos apsaugos inspektorių etatų, regis, yra ne viena. Kaip portalui LRT.lt sakė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, buvęs Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys, kol kas buvo surengti konkursai tik maždaug kas antrai laisvai aplinkos apsaugos inspektoriaus vietai užimti.

„Pagrindinis dalykas yra tai, kad reikia skelbti konkursus ir maksimaliai priimti į visas laisvas pareigybes. Tada ir užimtumas bus kitoks. <...> Reikėtų klausti departamento, kodėl konkursai nevyksta. Prieš porą savaičių buvo mūsų susitikimas su departamentu ir buvo įvardyta, kad 30 pareigybių yra surengti konkursai, tačiau laisvų pareigybių tuo metu, regis, buvo 65. Man keista, kodėl dar 35 pareigybėms nėra skelbiami konkursai“, – sakė V. Laukys.

Esant darbuotojų trūkumui darbo padaugėja tiems, kurie turi atlikti užduotis.

Profesinės sąjungos pirmininkas pridūrė, kad konkursai vyksta lėtai, o kol jie yra surengiami ir įvyksta, darbą palieka kiti inspektoriai, todėl, vieną laisvą vietą užėmus, kita tampa tuščia: „Tuos konkursus laisvoms pareigybėms reikėtų rengti kuo greičiau ir stebėti situaciją, nes išeinant darbuotojams ir ateinant naujiems, turbūt, lygiai išeina.“

Jis taip pat teigė, kad aplinkos apsaugos inspektoriaus atlygis nėra motyvuojantis, nors darbas yra itin atsakingas. Ateinantis dirbti eilinis pareigūnas gali gauti apie 700 į rankas, nebent turi kitų sąlygų gauti didesnį atlyginimą.

„Tai nėra labai daug, o krūvis labai didelis, kaip ir atsakomybė. Esant darbuotojų trūkumui tikrai darbo padaugėja tiems, kurie turi atlikti užduotis, nes nėra kolegų. Tempas, darbas, dėmesys aplinkai dideli, pranešimų apie galimus pažeidimus daugėja. Įtampos ir darbo sudėtingumo tikrai yra“, – kalbėjo V. Laukys.

Galiausiai, anot V. Laukio, įtakos žmonių nenorui būti aplinkos apsaugos inspektoriais gali turėti ir kai kurių politikų pasisakymai. Profesinės sąjungos pirmininkas kalbėjo, kad buvusi Aplinkos ministerijos vadovybė itin neigiamai atsiliepė apie inspektorius – teigė, kad pareigūnai yra „korumpuoti, su penkiaaukščiais namais“, išvadino juos „prarūgusiais agurkais“.

„Manau, kad tai irgi neprisidėjo prie tos profesijos populiarinimo“, – kalbėjo V. Laukys.

Daugiau nei pusei vietų vyksta konkursai

Kaip portalui LRT.lt komentavo AAD direktorė Olga Vėbrienė, konkursai vyksta daugiau nei pusei laisvų aplinkos apsaugos inspektorių etatų užimti. Anot departamento vadovės, šiuo metu yra paskelbti 32 konkursai, o dėl 30-ies jų laukiama, kol Valstybės tarnybos departamentas (VTD) įgyvendins atrankos procedūrą.

„Kiti konkursai dar turi būti paskelbti. AAD yra pateikęs visus dokumentus ir laukiame eilėje VTD bei tolesnių atrankos procedūrų“, – sakė O. Vėbrienė ir pridūrė, kad nuo tada, kai ji pradėjo vadovauti departamentui, buvo priimti 66 nauji darbuotojai.

Paklausta, kodėl iki šiol nepavyksta užpildyti laisvų etatų, AAD direktorė teigė, kad sunku konkuruoti atlyginimais, ypač didžiuosiuose miestuose, nes teisininkų, aplinkosaugos specialistų paklausa yra auganti.

Kita priežastis, anot O. Vėbrienės, yra ilgai besitęsiantys konkursai: „Dėl karantino buvo laikinai sustojęs konkursų organizavimas VTD. Kai šiuos konkursus VTD atnaujino nuotoliniu būdu, susidarė vėlavimas.“

Pasak departamento vadovės, konkursas į vyriausiojo specialisto vietą gali trukti ir 3–4 mėnesius. Šiuo metu vykdomi konkursai yra inicijuoti praėjusių metų spalio ir lapkričio mėnesiais.

Be to, kaip teigė O. Vėbrienė, buvo konkursų, į kuriuos pretendentai vietai užimti arba išvis nesusirinkdavo, arba neatitikdavo reikalavimų, kurie, jos teigimu, per dideli. AAD vadovė sakė besitikinti, kad problemą pavyko išspręsti.

Vardydama priežastis, kodėl trūksta inspektorių, O. Vėbrienei antrino ir Aplinkos ministerija. Tiesa, pastaroji nurodė, kad nepakankamo aplinkos apsaugos inspektorių atlyginimo problemą turėtų išspręsti AAD skirtas papildomas finansavimas darbo užmokesčiui.

COVID-19 sutrukdė ir neetatiniams inspektoriams

Paklausta, kodėl per kelerius metus daugiau nei perpus sumažėjo neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičius, O. Vėbrienė komentavo, kad norint būti neetatiniu inspektoriumi neužtenka vien mylėti gamtą, nes aplinkosauga yra plati sritis ir neapsiriboja tik medžioklės ir žvejybos brakonierių gaudymu.

Šiuo metu ir Seime yra įvairių iniciatyvų, todėl tikimės, kad jau pavasarį gretos didės.

„Pagal dabar galiojančią neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių egzaminų programą, norint tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, reikia išmanyti administracinę teisę, oro apsaugos, vandens, miškų įstatymus, atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi nėra lengva. O visa veikla įgyvendinama visuomeniniais pagrindais, savo laiką aplinkos apsaugai žmonės skiria neatlygintinai“, – kalbėjo AAD vadovė.

O. Vėbrienė svarstė, kad dėl kritusio neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičiaus kalta sauja aplinkybių, viena iš jų – kilusi pandemija. Dėl apribojimų, taikomų kovojant su COVID-19, buvo surengta mažiau priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius posėdžių.

„Tačiau mes šią problemą įsivardijome dar praeitų metų vasarą ir ieškome galimybių, kaip paskatinti prisijungti prie neetatinių inspektorių. Šiuo metu ir Seime yra įvairių iniciatyvų, todėl tikimės, kad jau pavasarį gretos didės“, – teigė AAD vadovė.

Įregistravo pataisas

Tiesa, kaip sakė O. Vėbrienė, Seime tikrai užgimė iniciatyva gerinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių situaciją. Socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su frakcijos kolegomis įregistravo įstatymo pataisas, kurios, anot politiko, suteiktų daugiau galimybių ir teisių neetatiniams aplinkos inspektoriams.

„Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra labai svarbūs pagalbininkai paprastiems aplinkos apsaugos inspektoriams. Ypač dabar, kai yra labai daug aplinkosauginių pažeidimų, o pačių aplinkos apsaugos inspektorių itin trūksta“, – portalui LRT.lt sakė L. Jonauskas.

Parlamentaro teigimu, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos galimybės buvo susiaurintos 2017 metais, o nuo to laiko jų skaičius krito daugiau nei perpus – nuo daugiau nei 700 iki maždaug 300. Be to, susiaurinus neetatinių inspektorių galimybes veikti, jie, kaip sakė socialdemokratas, tapo tiesiog stebėtojais, negalinčiais nieko padaryti, net kai pastebi daromą pažeidimą.

Grupės Seimo narių įregistruotose pataisose numatoma, kad neetatiniai inspektoriai turėtų dalyvauti mokymuose, gauti mokomąją medžiagą ir tik tada laikyti būtiną testą. Šiuo metu, anot L. Jonausko, egzamine, kurį turi laikyti norintys tapti neetatiniais inspektoriais, užduodami „nesąmoningi“ klausimai, į kuriuos net ir ne visi aplinkos apsaugos inspektoriai atsakytų.

„Pavyzdžiui, klausiama, kokia žala padaryta gamtai ir kiek kainuoja eurais už vieną šermuonėlį ar vieną ungurį. Tokie klausimai yra bent keturi, bet neįmanoma net ir kiekvienam paprastam inspektoriui žinoti, kokia ta žala yra eurais – ar 330, ar 227 eurai. Tokių klausimų reikėtų atsisakyti“, – teigė Seimo narys.

Taip pat siūloma numatyti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai galėtų patys patruliuoti, organizuoti reidus ir juose dalyvauti gavę AAD sutikimą ir iš anksto suderinę planus. Socialdemokratai taip pat siūlo leisti neetatiniams inspektoriams tikrinti fizinių asmenų dokumentus ir sulaikyti pažeidėjus, kol atvyks policijos ar aplinkosaugos pareigūnai.

Pavyzdžiui, klausiama, kokia žala padaryta gamtai ir kiek kainuoja eurais už vieną šermuonėlį ar vieną ungurį.

„Šios nuostatos reikalingos, nes inspektorių trūksta, jie negali visą parą padengti visų teritorijų, o brakonieriai, teršėjai dažniausiai savo nešvariais darbais užsiima naktį ar švenčių dienomis, kuomet inspektoriai nedirba. O vieni neetatiniai inspektoriai šiuo metu negali to daryti, negali dalyvauti reiduose ir tuos pažeidimus identifikuoti“, – portalui LRT.lt sakė parlamentaras.

Be to, pataisose siūloma leisti finansiškai skatinti neetatinius inspektorius. Kaip kalbėjo L. Jonauskas, šiuo metu neetatiniai inspektoriai yra skatinami itin retai ir ne taip, kaip tai turėtų būti daroma, nors veiklai jie naudoja savo asmeninius resursus. Numatoma, kad jei pataisos būtų priimtos, neetatiniai inspektoriai būtų skatinami bent kartą per metus, o lėšos – apie 10 tūkst. eurų – būtų imamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Pakanka ir turimų išteklių

Aplinkos ministerijos atstovai raštu pateiktuose atsakymuose nurodė, kad geresnių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatų galima pasiekti ir su dabartiniais ištekliais – efektyviau organizuojant veiklą, didinant pareigūnų kompetenciją, gerinant darbo sąlygas ir pan.

„Neabejotinai didelių galimybių, siekiant aplinkosauginių tikslų, turi aktyvesnis visuomenės įtraukimas į aplinkos apsaugos procesus. Tai ne tik Aplinkos ministerijos prioritetinis uždavinys, bet ir Vyriausybės programos dalis“, – nurodoma ministerijos komentare.

Tiesa, komentuodama situaciją dėl neetatinių inspektorių ministerija nurodė, kad jų skaičiaus didinimas nėra savaiminis tikslas, nes pirmiausia reikia patobulinti ir nustatyti aiškų jų veiklos ir teisių reglamentavimą, ištaisyti kitas esamas spragas.

„Šiuo klausimu vyksta aktyvios diskusijos su pačiais neetatiniais inspektoriais, NVO atstovais, suinteresuotomis institucijomis. Aplinkos ministerija artimiausiu laiku pateiks siūlomų teisės aktų pataisų paketą, kad būtų viešai vertinama ir diskutuojama“, – nurodė ministerija.

Pertvarkius aplinkos apsaugos kontrolės sistemą, visi pareigūnai galės tęsti tarnybą

Ruošdamasi AAD perkelti Valstybinės miškų tarnybos ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamas miškų ir saugomų teritorijų kontrolės funkcijas, Aplinkos ministerija kartu su šiomis institucijomis pradeda konsultacijas su pareigūnais, kurių darbo sąlygos gali keistis, ir jiems atstovaujančiomis darbo tarybomis bei profesinėmis sąjungomis.

Ministerijos kanclerės Sigitos Vasiljevaitės teigimu, žmonės iš vienos įstaigos į kitą bus perkeliami, laikantis Darbo kodekso nuostatų ir girdint darbuotojų lūkesčius.

„Ekonomikos sulėtėjimas dėl pandemijos ir augantis nedarbas verčia viešąjį sektorių neišlaidauti. Ir Aplinkos ministerijos struktūrose turime taupyti, kur įmanoma, tačiau tik ne aplinkos apsaugos kontrolės sąskaita – įgyvendinus pertvarką bendras aplinkosaugos inspektorių etatų skaičius išliks toks pat, koks buvo“, – sakė S. Vasiljevaitė.

Po valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pertvarkos aplinkos apsaugos kontrole centralizuotai rūpinsis viena institucija – AAD. Siekdama dėl pertvarkos nepadidinti išlaidų ir pagerinti perskirstomų funkcijų vykdymo efektyvumą ir įsipareigojusi tvarkyti teisinę bazę perteklinėms funkcijoms mažinti, Aplinkos ministerija pačias pertvarkoje dalyvaujančias institucijas įpareigoja didinti veiklos efektyvumą, optimizuoti procesus, ieškoti pažangiausių technologinių sprendimų.

Kad AAD sklandžiai perimtų aplinkosaugos kontrolę iš Valstybinės miškų tarnybos ir saugomų teritorijų direkcijų, aplinkos ministro Simono Gentvilo praėjusių metų pabaigoje sudaryta darbo grupė užtikrina pertvarkos skaidrumą ir dialogą su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Pertvarkomos kontrolės sritys (miškai ir saugomos teritorijos) yra sudėtingos ir jautrios, todėl sistemos optimizavimo procesai nesibaigs liepos 1 d. įsigaliojus centralizuotai aplinkosaugai. Ministerija, bendradarbiaudama su pavaldžiomis institucijomis ir socialiniais partneriais, toliau atidžiai vertins perskirstytų funkcijų vykdymo efektyvumą ir atsiradus poreikiui nedelsiant šalins nesklandumus.

Pertvarką numatė 2020 m. birželio 26 d. Seime priimtas įstatymų paketas – tai Miškų, Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai.