Lietuvoje

2021.02.08 23:43

Antežerių gyventojus piktina prie ežero formuojamas sklypas, savininkai aiškina – viskas teisėta

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.08 23:43

Vilniaus rajono Antežerių gyventojai piktinasi, kad prie Gineitiškių ežero formuojamas anksčiau ten nebuvęs sklypas. Konfliktas persikėlė į teismą dėl galimos žalos gamtai. Aplinkosaugininkai teigia norintys apginti vertingą teritoriją, bet negalintys, nes kitos institucijos dėsto, kad sklypas suformuotas teisėtai.

Antežerių gyventojos Laimos Pauliukienės namai yra prie pat Gineitiškių ežero pakrantės.

„Taip, čia mano buvę senieji varteliai ir dabar uždaryti, nauji uždėti, suvirinti su suvirinimo aparatu. Aš jau čia neturiu teisės vaikščioti“, – sako ji.

Panorama. Europos šalys pamažu sulaukia „AstraZenecos“ vakcinos siuntų (su vertimu į gestų k.)

Moters privataus namo varteliai yra tamsesnieji, tačiau žaliuosius, kurie blokuoja išėjimą, sumontavo darbininkai, kai Antežerių gyventoja, jos teigimu, ėmė viešai kalbėti apie į ežerą verčiamą smėlį ir statybines šiukšles.

Moteriai prieiti prie ežero siūlyta nebe tiesiai, o apeinant naujai supiltą sklypą, į pakrantę nusileisti prie autobusų stotelės. O sklypas, priklausantis „Balsių valdai“, toliau formuojamas.

„Dabar čia yra kažkada suformuoti sklypai, didesnė dalis sklypo vandenyje, baloje ir dabar savininkas sugalvojo, kad jeigu jo sklypas, tai galima užversti žemių, padaryti sausumą. Taip ežeras traukiasi“, – nurodo Antežerių gyventojas Vincas Būda.

„Visi duomenys, kurie yra viešai įregistruoti nekilnojamo turto registre, yra teisingi, kol jie yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Aš suprantu kaimynų pasipiktinimą, nes jie tuos namus pasistatė prieš 20 metų, bet kodėl jų teisė pasistatyti tuos namus buvo geresnė ir kodėl žmogus, nusipirkęs tą žemės sklypą, dabar negali pasistatyti sau namo?“ – aiškina „Balsių valdos“ advokatas Algis Petrulis.

Tikėtina, kad sklypas dar labiau plėsis, nes jo žymos matyti ežero vandeny. Dabar ant jo būti galima, nes ežeras užšalęs.

2012-aisiais metais daryti „Google Street View“ vaizduose matyti, kad sklypo vietoje buvo meldynas.

Prieš kelis metus aplinkosaugininkai užfiksavo, kaip sunkvežimiai gruntu su statybinėmis atliekomis užpylė daugiau nei 6 arus pelkės ir pakeitė kranto liniją. Aplinkosaugininkai nurodė ežero pakrantę atkurti ir pareikalavo atlyginti beveik 4 tūkstančių eurų žalą gamtai. Bendrovė to nepadarė, todėl ginčas persikėlė į teismą. Dėl toliau vykstančių darbų vykdomas naujas aplinkosaugininkų tyrimas.

„Mes reaguojame, mes kalbame apie tai, kad taip negalima, kad tai vanduo, tai pelkė, yra pelkėta vietovė, turite saugoti visą tą žemė, bet jie sako, pagal mūsų dokumentus, nėra to, ką jus kalbate. Ir čia atsiranda kazusas“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento atstovas Arūnas Malinovskis.

„Šis plotas nėra ir nebuvo priskiriamas pelkei, todėl net šiuo metu neturi jokio teisinio pagrindo šiam plotui nustatyti kažkokias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir taikyti veiklos apribojimus“, – nurodo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas.

Nacionalinė žemės tarnyba teigia rėmėsi Geologijos tarnybos bei Valstybės žemės fondo išvadomis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.