Lietuvoje

2021.02.05 14:27

Siūlo steigti naują gyvūnų priežiūros instituciją – baustų į skundus nereaguojančius pareigūnus

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.02.05 14:27

Nerimstant pranešimams apie gyvūnų teisių pažeidimus, Seimo socialdemokratai siūlo įsteigti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą. Pasak tokio siūlymo iniciatoriaus, tarnyba kontroliuotų pareigūnus, nereaguojančius į skundus apie gyvūnų nepriežiūrą, nelegalų veisimą ir t.t.

Seimo laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ posėdyje iniciatyvą pristatęs socialdemokratas Linas Jonauskas kalbėjo, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba būtų kuriama remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos pavyzdžiu. Paskaičiuota, kad tokia institucija valstybės biudžetui kasmet kainuotų 300-350 tūkst. eurų, o joje dirbtų iki 18 žmonių, kurių dauguma būtų teisininkai.

„Po pokalbių su teisininkais ir specialistais buvo nuspręsta imtis iniciatyvos ir steigti atskirą Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą. Pavyzdys yra paimtas iš vaiko teisių apsaugos spragų ir jų lopymo. Iš tikrųjų, prieš kelis dešimtmečius vaiko teisių apsaugos srityje Lietuvoje buvo labai daug problemų ir jas pavyko išspręsti įsteigus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą“, – posėdyje kalbėjo L. Jonauskas.

Pasak parlamentaro, tokios institucijos tikslas būtų kontroliuoti kitų institucijų, atsakingų už gyvūnų gerovės priežiūrą, specialistų darbą. L. Jonauskas sakė suprantantis, kad gali pasirodyti, jog tokia institucija yra perteklinė, tačiau kaip parodė vaiko teisių apsaugos sistema, tokie sprendimai pasiteisina.

„Todėl manau, kad reikėtų perimti. Buvo daug klaidingos informacijos suvokimo, supratimo, ką ta tarnyba veiks, bet labai viskas aišku – jie turėtų prižiūrėti ir tirti skundus, pranešimus apie pareigūnų, atsakingų už gyvūnų gerovės sritį, neveiksnumą“, – sakė socialdemokratas.

Tos baudos gali būti nors ir milijonas – jeigu tavęs niekas nepagaus, ta bauda nieko nespręs.

L. Jonauskas taip pat teigė matantis sisteminės korupcijos apraiškų, pavyzdžiui, dėl nelegalių veisyklų, kurios rajonuose visiems yra puikiai žinomos – tiek gyventojams, tiek tarnyboms – tačiau nėra imamasi veiksmų.

„Nepaisant to žinojimo, jos puikiai veikia ir net neketina stabdyti savo veiklos. Tai yra ne tik pareigūnų apsileidimas ir nepriežiūra. Tai yra didelis biznis. Buvo padaryti skaičiavimai, kad turint apie 10 kalyčių, per metus gali gauti apie 30 tūkst. eurų pelno“, – teigė Seimo narys.

Socialdemokratas kalbėjo, kad nelegalus gyvūnų veisimo verslas klesti gerokai didesniais mastais, nei gali pasirodyti, į tai, pasak jo, yra įsivėlę įvairių institucijų pareigūnai, matomas aiškus dokumentų klastojimas, gyvūnų išvežimas ir t.t.

„Mano galva, kad šita tarnyba turėtų padėti tašką. Jos pagrindas būtų sudarytas iš teisininkų, kurie tirtų skundus ir turėtų įgaliojimus ne tik taikyti tarnybinės nuobaudos procedūrą atsakingiems pareigūnams, bet ir kreiptis į prokuratūrą. Gal net patys turėtų teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą pareigūnui, kuris nevykdo savo pareigų“, – dėstė politikas.

Jis taip pat pabrėžė, kad vien baudų didinimas problemų gyvūnų gerovės srityje neišspręs, nes jei atsakingos tarnybos nepakankamai atlieka savo funkcijas ir nėra žmonių, kurie užsiimtų prevencija ir neteisėta veikla užsiimančių žmonių gaudymu, tai neturės prasmės.

„Tos baudos gali būti nors ir milijonas – jeigu tavęs niekas nepagaus, ta bauda nieko nespręs“, – sakė L. Jonauskas.

Nors, pasak jo, planuoja, kad tarnyba veiktų Vilniuje, neatmestina, kad ji galėtų įsikurti ir kitame Lietuvos mieste, pavyzdžiui, Kaune. Anot L. Jonausko, tai itin didelės reikšmės neturi.

Kyla ir klausimų

Tiesa, konservatorius Andrius Vyšniauskas sakė nemanantis, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba ir buvusi vaiko teisių apsaugos sistemos reforma yra geras pavyzdys. Anot jo, vaiko teisių apsaugos sistema buvo itin decentralizuota, todėl buvo jungiama į vieną valstybinę sistemą.

„Šiuo metu mes neturime decentralizuotos struktūros. Mes iš esmės kalbame apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) funkcijų perdavimą kitai institucijai. Tai skirtingi dalykai. Su kuo sutinku, kad VMVT savo funkcijas atlieka negerai, turi esminių bėdų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Jis taip pat kalbėjo nemanantis, kad būtų lengva institucijai, įsikūrusiai Vilniuje, tirti skundus, kurie ateitų iš skirtingų Lietuvos regionų. Pasak A. Vyšniausko, pastaruoju metu tapo aišku, kad daugiausia nelegalių veisyklų yra būtent regionuose.

„Man atrodo, kad be didelės ir plačios regioninės struktūros, anksčiau ar vėliau, nebus galima išsiversti. Tai, atitinkamai, iškelia klausimą resursų ir funkcijų persidengimo su VMVT. Turime apsibrėžti, apie ką kalbame. Jei kalbame apie kates, šunis ir šeškus, tai, galbūt, yra vienas klausimas, o tai būtų gana siaura aprėptis. Bet yra daug ir kitų visokiausių gyvūnų – nuo retų rūšių, iki naminių gyvulių“, – dėstė konservatorius.

Pasak jo, naiviai skamba tai, kad 18 žmonių struktūra, įsikūrusi Vilniuje, galės nagrinėti iš visų šalies regionų plaukiančius skundus.

L. Jonauskas teigė, kad šiai tarnybai VMVT funkcijos perduodamos nebus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt