Lietuvoje

2021.02.05 05:30

Karantino ribojimai varo į neviltį: vieni galvoja, kaip pragyventi, kiti – kaip pažeisti taisykles

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.02.05 05:30

Karantino ribojimai sujaukė gyvenimą daugeliui, tačiau kada jų nebeliks – visiškai neaišku. Virusas iš Lietuvos pasitraukti, regis, neketina, tad ir apie karantino atšaukimą kalbų nėra. Visgi ir ekspertai, ir politikai pastebi, kad žmonės vis dažniau nepaiso keletą mėnesių galiojančių ribojimų.

Kai kuriuos karantino reikalavimus ministrų kabinetas žadėjo atlaisvinti šią savaitę, vis dėlto trečiadienį jie į Vyriausybės darbotvarkę nebuvo įtraukti, o premjerė sakė, kad prie šio klausimo bus grįžtama kitą savaitę.

Tačiau ištverti karantino ribojimus, regis, žmonėms darosi vis sudėtingiau. Portalo LRT.lt kalbinti savivaldybių vadovai sakė pastebintys, kad kai kurie gyventojai reikalavimų nepaiso: lankosi neleistinai dirbančiose kirpyklose, vyksta už gyvenamosios savivaldybės ribų, kad susitiktų su draugais ar kitais žmonėmis, kurie nėra jų šeimos nariai. Tuo metu negalintys dirbti pyksta ant tų, kurie dirba nesustodami.

Psichologas sutinka, kad matydami, kaip kiti pažeidžia karantino sąlygas, žmonės, kurie jų laikosi sąžiningai, pyksta. O ir metai su koronavirusu vis skelbiamus skaičius padarė tokiu kasdieniu dalyku, kad nemažai žmonių į juos nebekreipia dėmesio, tad ir ribojimų laikymasis tampa iššūkiu.

Merai: žmonėms sunku, o kenčia tie, kurie laikosi taisyklių

Kaip portalui LRT.lt sakė kalbinti savivaldybių merai, gyventojams iškęsti karantiną ir taikomus ribojimus iš tikrųjų sudėtinga. Situacijos, anot jų, nepagerina ir tai, kad daug žmonių randa būdų, kaip apeiti karantino taisykles.

„Savijauta yra sudėtinga. Vis labiau matosi, kad tie, kurie mėgina gyventi pagal įstatymus, pagal teisės aktų reikalavimus, nukenčia labiau nei tie, kurie jų nepaiso. Dalis žmonių nelegaliai, bet aplanko kirpėjas, grožio paslaugų specialistus, naudojasi paslaugomis, kurios nėra galimos.

Netenka išvysti ekipažų, blokuojančių miestus, tikrinančių automobilius, vairuotojų duomenis.

Matome nuotraukų, kad žmonės išvažiuoja už savivaldybės ribų, yra bendravę, susiėję su žmonėmis, kurie, be abejo, nėra jų giminaičiai. O kiti tų sąlygų laikosi ir laikydamiesi patiria nepatogumų“, – kalbėjo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Anot jo, matoma akivaizdi priešprieša tarp tų, kurie ribojimų laikosi sąžiningai ir paiso visų taisyklių, net jei tai apsunkina gyvenimą, bei tų, kuriems galiojantys reikalavimai – nė motais. Be to, M. Varaška, kuris gyvena už Kazlų Rūdos ribų, sakė važinėdamas į darbą pastebėjęs, kad nors judėjimo ribojimai vis dar galioja, policijos kontrolės postų nematyti jau kurį laiką.

„Tie eismo ribojimai pastaruoju metu keistoki. Netenka išvysti ekipažų, blokuojančių miestus, tikrinančių automobilius, vairuotojų duomenis. Matome, kad situacija sudėtinga, nes vieni save stipriai riboja, o kiti to visiškai nedaro“, – kalbėjo M. Varaška.

Ukmergės, kuri buvo vienas pirmųjų koronaviruso židinių Lietuvoje, meras Rolandas Janickas portalui LRT.lt kalbėjo, kad ir taip sudėtingą karantino situaciją dar apsunkino gamtos stichijos – dėl didžiulio kiekio sniego kai kurie rajono gyventojai be elektros buvo 5–6 dienas.

R. Janickas taip pat kalbėjo, kad didelių sunkumų ukmergiškiams, kaip ir kitiems šalies gyventojams, kelia sustojęs verslas, sunkesnis viešųjų ir sveikatos paslaugų teikimas: „Žmonės, matydami, kad didieji prekybos centrai veikia, srautai didžiuliai, o pas juos ne, yra nusivylę. Kai kirpyklos veikė, po vieną įeidavo, nusikirpdavo. Smulkusis verslas labai išgyvena, yra neviltyje, nes nesupranta logikos, bet supranta atsakomybę dėl taisyklių laikymosi.“

Ukmergės meras taip pat sakė girdintis vyresnių žmonių nuogąstavimų dėl to, kad kituose rajonuose gyvenantys jų vaikai negali atvykti. Dėl to, pasak R. Janicko, stengiamasi, kad socialiniai darbuotojai ir savanoriai padėtų vyresniems asmenims.

„Džiaugiuosi, kad daug žmonių laikosi taisyklių, elgiasi atsakingai, bet tikrai žmonės turi daug nuogąstavimų“, – teigė Ukmergės meras.

Būtų paprasčiau pritarti, jei suprastų kodėl

Nors antras karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas lapkričio pradžioje, griežti ribojimai, galiojantys iki šiol, buvo įvesti kiek vėliau – gruodžio viduryje. Vilniaus universiteto (VU) docentas Sveikatos ekspertų tarybos narys psichologas Paulius Skruibis portalui LRT.lt kalbėjo, jog žmonių noras greičiau gyventi be ribojimų yra visiškai suprantamas.

„Jie neuždirba, netenka pajamų, neturi darbo, jiems sunku įsivaizduoti, kaip galima gyventi toliau. Iš tos pusės tikrai suprantu, kad nusivylimo, nepasitenkinimo gali būti daug“, – komentavo P. Skruibis.

Pasak psichologo, tai, kad kai kurie žmonės randa būdų, kaip apeiti karantino ribojimus, iš tikrųjų apsunkina situacija tiems, kurie reikalavimų laikosi sąžiningai. Kaip kalbėjo P. Skruibis, natūralu, kad kai kuriems tai kelia pyktį, ypač turint omenyje, kad kuo daugiau žmonių nesilaiko apribojimų, tuo ilgiau gali trukti karantinas.

„Vėlgi svarbu tai, kad labiausiai kitų žmonių elgesį veikia pavyzdys. Jeigu aš laikausi reikalavimų, tai gali paskatinti bent artimiausius žmones taip pat jų laikytis. Tas mano pavyzdys, kad aš darau, žinau, kodėl darau, matau tame prasmę, gali būti efektyvesnis negu burnojimas, kad kas nors nesilaiko“, – kalbėjo psichologas.

Jeigu jie atrodo reikalingi, yra viena situacija, bet jei tie apribojimai suprantami kaip nebeprasmingi, tai prie to taško galima prieiti žymiai greičiau.

Paklaustas, ar yra riba, kai karantininis nuovargis gali perpildyti kantrybės taurę, P. Skruibis sakė, kad tam įtakos gali turėti ne laikas, o tai, kaip visuomenė supranta taikomų ribojimų pagrįstumą ir nuoseklumą: „Jeigu jie atrodo reikalingi, yra viena situacija, bet jei tie apribojimai suprantami kaip nebeprasmingi, tai prie to taško galima prieiti žymiai greičiau. Labai svarbu, kaip valdžios atstovams, ekspertams pavyksta paaiškinti, kodėl būtini vienokie ar kitokie sprendimai.

Antras aspektas yra tai, kad kai kuriems, kurie dirba, pavyzdžiui, pagal individualią veiklą, tai yra labai realaus išgyvenimo klausimas. Jei tu gauni išmoką, kuri siekia 250 eurų, yra labai sudėtinga, jei apskritai įmanoma, su tuo išgyventi. Tai, aišku, žmonės piktinasi ir kelia klausimą dėl to, kaip toliau gyventi.“

Be to, kaip kalbėjo P. Skruibis, įtakos tam, kaip žiūrime į taikomus ribojimus, gali turėti ir tam tikras atbukimas. Nors karantinas paskelbtas prieš keletą mėnesių, su koronavirusu Lietuva kovoja jau beveik metus. Per šį laikotarpį sergamumo rodikliams šokus nuo kelių vienetų iki kelių tūkstančių atvejų per dieną, anot psichologo, žmonės nebereaguoja taip jautriai.

„Daug dalykų pasikeitė. Natūralu, kad baimės, nežinios ir nerimo pradžioje buvo daugiau, kai buvo pirmoji banga, kuri dabar nebeatrodo kaip banga. Kai atėjo antroji banga, apsipratimo, žinojimo, ko tikėtis ir kaip saugotis, buvo daugiau. Reakcija tikrai yra kitokia.

Yra neišvengiamas atbukimo jausmas. Kai mes turėjome 3–4 tūkst. atvejų per parą, 40–50 žmonių mirdavo kasdien, neišvengiama, kad po kurio laiko žmonės tai priima tiesiog kaip faktą, kad taip yra. <...> Tai tampa tiesiog statistiniais, mažiau reiškiančiais skaičiais“, – svarstė ekspertas.

Tendencijos nuteikia optimistiškai

Portalas LRT.lt šią savaitę skelbė laipsniško išėjimo iš karantino strategiją, kurią turėtų svarstyti ministrų kabinetas. Pagal šią strategiją karantino švelninimas prasidėtų sergamumui pasiekus 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį, o teigiamų testų daliai siekiant ne daugiau kaip 10 proc. Atsisakyti karantino, pasak strategijos, būtų galima rodikliui kritus iki 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o teigiamų testų daliai sudarant ne daugiau nei 4 proc.

Ketvirtadienio duomenimis, sergamumo rodiklis Lietuvoje siekia 395 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Pasak duomenų mokslininko, matematiko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, jei teigiamų atvejų skaičiaus kritimas išliks stabilus arba didės, realu, kad 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklis gali būti pasiektas vasario pabaigoje. Tiesa, situacija gali keistis kas savaitę.

„Situacija visada gali pasikeisti, praėjusios savaitės kritimas buvo 10 proc., dabar vėl pagreitėjo. Atitinkamai praėjusią savaitę prognozės buvo tolesnės, šią savaitę – artimesnės. Bendrai paėmus, situacija atrodo gerai, optimistiškai. <...> Dabar Vyriausybė pasakė, kad peržiūrės (ribojimus – LRT.lt) kas savaitę, nes kas savaitę situacija gali keistis. Kad vasario pabaigoje rodiklis nukris nuo 400 iki 200, na, gal visai tikėtina, turime tam keturias savaites“, – kalbėjo A. Zemlys-Balevičius.

Be to, kaip teigė V. Zemlys-Balevičius, reikėtų žiūrėti ne tik į visos šalies, bet ir į pavienių savivaldybių rodiklius. Yra tokių savivaldybių, kuriose per visą praėjusią savaitę nebuvo fiksuota nė vieno naujo užsikrėtimo COVID-19 atvejo.

Vienas iš prie Vyriausybės dirbančių sveikatos ekspertų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas sakė, kad jau būtų galima atlaisvinti kai kuriuos ribojimus.

„Ekspertų taryba sako, kad reikia daugiau atlaisvinimų. Manome, kad jų galėtų būti. Tai sprendžia Vyriausybė, bet manau, kad kitą savaitę jų bus. Manau, kai kurie ribojimai galėtų būti panaikinti, bet negaliu pasakyti, kokios sritims“, – aiškino M. Stankūnas.

Jis sakė, kad Sveikatos ekspertų taryba savo posėdžiuose aptarinėjo visas sritis – grožio sektorių, mokyklas, teatrus.

„Mes kasdien tarėmės, ką ir kaip galėtume atlaisvinti. Tie scenarijai buvo paskelbti, kad visuomenė matytų, ką mes manome. Buvo sulaukta daug pasiūlymų, minčių, mes stengiamės atsižvelgti. Tarkime, kultūrininkai paaiškino, kaip ir ką jie galėtų daryti, klausė, ar būtų galima galerijas atidaryti.

Yra daug sričių, kurias mes turime išklausyti, pajusti jų specifiką. Tad su planu yra dirbama. Svarstome, kada kokios paslaugos galėtų būti vėl teikiamos: šitos gal anksčiau, kitos – truputėlį vėliau“, – kalbėjo M. Stankūnas.