Lietuvoje

2021.02.06 15:29

22 metus vadovaujantis pirmininkas ir neįveikti 5 proc.: LLRA-KŠS ieškos naujos krypties ar naujų konfliktų?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.02.06 15:29

Nesėkmę Seimo rinkimuose patyrusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) žada svarstyti, kaip atnaujinti savo veiklos kryptis, tačiau daugiau kaip 20 metų partijai vadovaujančio pirmininko Valdemaro Tomaševskio keisti nežadama. LRT.lt kalbinti politologai mano, kad anksčiau ar vėliau pokyčių vėjas perkoš ir LLRA-KŠS vadovus, ir pačią partiją, tačiau tam greičiausiai prireiks ir kartų kaitos. Iki tol, pasak ekspertų, LLRA-KŠS gali tekti tenkintis regioninės partijos vaidmeniu.

2020 metų Seimo rinkimuose LLRA-KŠS nepavyko pasiekti 5 proc. rinkėjų palaikymo barjero, į parlamentą buvo išrinkti tik trys partijos atstovai, nors praėjusioje Seimo kadencijoje partija ne tik turėjo frakciją parlamente, bet ir dirbo valdančiojoje koalicijoje.

LRT.lt kalbinamas LLRA-KŠS pirmininkas europarlamentaras V. Tomaševskis sakė, kad partijos organuose Seimo rinkimų rezultatai aptarti jau ne kartą. Jo teigimu, partijos taryba parlamento rinkimuose pasiektą LLRA-KŠS rezultatą esą įvertino kaip „pakankamai gerą“.

„Taryba net porą kartų rinkimų rezultatus apsvarstė ir [...] konstatavo, kad per Seimo rinkimus partija pasiekė pakankamai gerą rezultatą, bet tiesiog oficialiai nepavyko peržengti 5 procentų barjero“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Jis neslėpė apgailestaujantis, kad nepavyko inicijuoti Seimo rinkimų rezultatų peržiūrėjimo, ir teigė iki šiol esąs įsitikinęs, jog rinkimų metu buvo padarytas ne vienas šiurkštus įstatymų pažeidimas ir dėl to LLRA-KŠS neperžengė 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo ribos.

Tiesa, V. Tomaševskis pripažino, kad partija dalį rinkėjų paramos tiesiog prarado. Tad apie tai, anot LLRA-KŠS pirmininko, partijoje dar bus diskutuojama.

„Apskritai yra tam tikrų nuogąstavimų, kad nepavyko peržengti 5 procentų barjero, bet mes nematome didelės problemos, nes yra didelis palaikymas. Tiesa, mes patys nepajėgūs ginti savo teisių, kada institucijos užsiima tam tikrą poziciją, kai institucijos tampa rinkimų dalyviais, remia vienas ar kitas partijas“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Pirmininku partija nesuabejojo

V. Tomaševskis, kuris LLRA-KŠS vadovauja nuo 1999 metų, o paskutinį kartą pirmininku ketverių metų kadencijai perrinktas pernai, teigė po Seimo rinkimų teikęs partijai klausimą dėl pasitikėjimo, norėdamas įsitikinti, ar ir toliau gali jai vadovauti. Politikas pažymėjo sulaukęs šimtaprocenčio bendražygių palaikymo.

„Aš, kaip principingas žmogus, pateikiau tarybai balsavimą dėl mano, kaip pirmininko, palaikymo, nors man buvo sunku šitą klausimą iškelti. Iškėliau klausimą, ar yra palaikymas, ar yra pasitikėjimas. Man sunku buvo šitą klausimą pateikti, kadangi tarybos nariai vienas po kito sakė, kad šito klausimo nereikia kelti, kad dėl to neturime balsuoti. [...] Kas išėjo? Gavau vienbalsį palaikymą. [...] Aišku, aš po rinkimų pasakiau, kad kaip lyderis prisiimu atsakomybę už viską“, – pasakojo V. Tomaševskis.

Kad V. Tomaševskis klausė bendražygių nuomonės dėl lyderystės, LRT.lt patvirtino ir LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja Seimo narė Rita Tamašunienė. Anot jos, partijos taryba svarstė, kaip reikėtų keisti LLRA-KŠS veiklą, tačiau partijos pirmininku nesuabejojo.

„Visa taryba kalbėjo, kad mes galbūt turime peržiūrėti veiklos kryptis, daugiau dėmesio skirti savo rinkėjams, bet niekas nesuabejojo pirmininko tinkamumu“, – pažymėjo R. Tamašunienė.

Kaip keisis LLRA-KŠS taktika?

LLRA-KŠS pirmininko pavaduotoja R. Tamašunienė, paklausta šio klausimo, tiesaus atsakymo nepateikė, tačiau pažymėjo, kad partijoje apie praėjusių Seimo rinkimų rezultatus diskutuojama.

„Kažkokia nesėkmė nėra kažkas baisaus partijai. Priėjome išvadą, kas buvo padaryta ne taip, kas galėjo būti padaryta kitaip. Rinkimai baigėsi, rinkimai prasideda. Dėl to neverta nusivilti, o ir rezultatas yra neblogas, pritrūko labai nedaug. Padarėme išvadas, žiūrėjome, ką galėjome padaryti, vertinome ir savo regiono specifiką, ir tai, kas galėtų būti aktualu visoje Lietuvoje, kaip galėtume pasiekti rinkėjus. Sutikite, kad per šiuos rinkimus buvo daug dedamųjų. Poveikį turėjo ir karantino ribojimai“, – aiškino parlamentarė.

Anot jos, šiemet bus surengtas LLRA-KŠS suvažiavimas, jame dar kartą bus aptariama, kokių pokyčių reikia partijai.

„Manome, kad tai mums bus pastūmėjimas judėti į priekį, ieškoti naujų formų“, – užsiminė R. Tamašunienė.

LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis teigė, kad partija ir toliau laikysis savo programinių nuostatų, stengsis aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime. Vieni artimiausių partijos darbų, pasak V. Tomaševskio, yra gyventojų surašymo siekiant, kad žmonės nurodytų savo tautybę, inicijavimas, pasitelkiant popierines anketas, telefoninius skambučius, taip pat asmenvardžių rašybos gimtąja kalba įteisinimas.

„Yra tam tikra, kaip sakė ekspremjeras Saulius Skvernelis, „pachazuka“, nes mes norime gyventi kaip Europos Sąjungoje, bet nieko nedarome. Juk Europos Sąjungoje niekas nekelia klausimo, ar žmogaus pavardė yra jo nuosavybė, ar valdančiųjų nuosavybė“, – piktinosi V. Tomaševskis.

LLRA-KŠS pirmininkas teigė, kad partija žada ir toliau imtis iniciatyvų, apie kurias yra kalbėję anksčiau.

„Toliau reikalausime liustracijos, kad nebūtų telefoninės teisės, kada kažkas turėjo prieigą prie archyvų su buvusiais KGB bendradarbiais ir dabar galbūt daro įtaką jų sprendimams, tai yra tam tikras šantažas.

Kelsime negimusių vaikų gyvybės apsaugos klausimus, nes turime ginti jų gyvybę nuo nenatūralios mirties. Turime stiprinti tradicinę šeimą, priimti atitinkamus įstatymus“, – kalbėjo LLRA-KŠS pirmininkas.

Retorika nesikeis „kalti kiti, bet ne mes“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijuš Antonovič LRT.lt tvirtino, kad LLRA-KŠS likimas, politinė ateitis iš esmės priklausys nuo dabartinės valdančiosios koalicijos sprendimų tautinių mažumų klausimais, mat, kaip priminė jis, pati LLRA-KŠS praėjusią kadenciją dirbo valdančiojoje daugumoje ir jau turėjo šansą spręsti didžiausias tautinių mažumų problemas. Pašnekovas neatmeta, kad artimiausiu metu šiai partijai grįžti į nacionalinę politiką gali ir nepavykti.

„Lenkų rinkimų akcija turėjo visos Europos mastu, jei žvelgtume iš tautinių mažumų partijos perspektyvos, beprecedentę įtaką Vyriausybei, valdančiajai koalicijai, faktiškai nuo šios partijos priklausė, ar ta koalicija egzistuos, ar ne. Bet rezultatas, kalbant apie tautinių mažumų klausimus, buvo labai menkas. Iš dalies ir dėl to jie pralaimėjo rinkimus.

Dabar iniciatyva yra valdančiosios koalicijos rankose. Jeigu per šią kadenciją pavyks išspręsti daug tautinių mažumų klausimų, Lenkų rinkimų akcijai bus sunkiau grįžti bent jau į Seimą. Ji dar ilgai turės tvirtas pozicijas Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonuose, bet, kalbant apie Vilnių, Lenkų rinkimų akcijai bus sunku patekti į Seimą“, – svarstė politologas.

M. Antonovič pastebi, kad LLRA-KŠS atstovai ir po pralaimėtų Seimo rinkimų bando kalbėti apie esą tautinėms mažumoms svarbias problemas, tačiau iš tikrųjų, pašnekovo manymu, tiesiog siekiama kurstyti konfliktus, po kurių LLRA-KŠS lyderiai galėtų baksnoti pirštais politinius oponentus.

„Sprendžiant iš to, kaip elgiasi V. Tomaševskis, o jis ten yra esminis sprendimų priėmėjas, partijoje nėra jokios refleksijos. Atrodo, jie Seimo rinkimų rezultatus traktuoja kaip netyčinį nutikimą, sako, kad viskas būtų buvę gerai, jei ne pandemija, kuri išgąsdino rinkėjus.

Dabar vedama link konflikto dėl gyventojų surašymo. LLRA-KŠS turi išteklių rajonuose, bet, užuot padėję žmonėms užpildyti tą anketą ar patikrinti, ar įrašas dėl tautybės teisingai pažymėtas registruose, sugalvojo padaryti alternatyvų gyventojų surašymą. Tada bus skirtingi skaičiai, kils chaosas. Tai yra jų sena linija, tada galės sakyti, kad „surašymą organizavome ne mes, o konservatoriai“. Tad kol kas jokių refleksijų LLRA-KŠS gretose, pokyčių nenumatoma“, – aiškino politologas.

M. Antonovič, paklaustas, ar LLRA-KŠS yra politikų, kurie galėtų pakeisti V. Tomaševskį, teigė, kad tokių kandidatų galėtų atsirasti Šalčininkų, Vilniaus rajono partijos skyriuose. Vis dėlto, pašnekovo manymu, vargu ar dabartinis partijos vadovas užleis savo poziciją.

„Turi būti kandidatai, žmonės, kurie demonstruotų lyderystę, bet V. Tomaševskis taip konstravo ir konstruoja partiją, kad jei tik atsiranda potencialus lyderis, jis nusodinamas, tai yra daroma viskas, kad V. Tomaševskis kuo ilgiau išliktų partijos vadovu. Šioje partijoje didesnį potencialą ar gabumų turintys žmonės palaipsniui išstumiami, jie gali būti įtraukti į rinkimų sąrašus, bet į partiją tokių priimama labai mažai“, – kalbėjo M. Antonovič.

Galimus pokyčius siejo su kartų kaita

Nors ir patyrė nesėkmę praėjusiuose Seimo rinkimuose, LLRA-KŠS Lietuvos politinėje arenoje, šalies tautinių mažumų interesų lauke tebėra svarbi, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Antanas Kulakauskas.

„Lenkų rinkimų akcija veikia kaip nišinė partija, pretenduojanti į lenkų visuomenės atstovavimo monopolį. Didžioji lenkų visuomenės dalis su tuo sutinka. Be to, LLRA-KŠS turi paramą ir Lenkijoje. Taigi partijos padėtis yra išskirtinė Lietuvos politinėje sistemoje“, – LRT.lt akcentavo A. Kulakauskas.

Dėl to, anot jo, nereikia atmesti scenarijaus, kad LLRA-KŠS per kitus Seimo rinkimus vėl peržengs 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą. Jei to nepavyks padaryti, kaip teigė politologas, partija sieks įgyvendinti minimalų planą – dar labiau įsitvirtinti savivaldos lygmeniu.

„Minimali programa – valdyti Vilniaus rajono, Šalčininkų savivaldybes. Ji yra įvykdoma ir, ko gero, rimtos konkurencijos, kuri grėstų LLRA-KŠS išstūmimu iš pagrindinių valdžios postų, nėra. Taigi LLRA-KŠS negresia politinės gyvybės ar mirties klausimas“, – komentavo pašnekovas.

Pasak A. Kulakausko, vertinant artimiausią laikotarpį, LLRA-KŠS didelių pokyčių įvykti neturėtų. Politologas tikino, kad dabartinė partijos vadovybė turėtų ir toliau išlaikyti organizacijos vadžias savo rankose.

„Todėl tokia ir bus partijos politika – telkti rėmėjus, gąsdinant kokiais nors esamais ar nesamais antilenkiškumais, arba kelti reikalavimus, kurie realiai nėra svarbūs sveikai galvojantiems Lietuvos lenkų tautybės piliečiams. Tie nesibaigiantys svarstymai dėl pavardžių rašymo, dėl raidžių vartojimo... Tarsi kas nors dėl to smarkiai keistųsi“, – dėstė politologas.

Vis dėlto, anot A. Kulikausko, jei kalbėtume apie ilgesnį laikotarpį, pasikeitimų vėjai įsisuks ir į LLRA-KŠS gretas. Politologas teigė netikintis, kad Lietuvoje galėtų susikurti kita specifiškai į tautinių mažumų problematiką besiorientuojanti politinė partija, tad dabartiniai LLRA-KŠS lyderiai neturės pasirinkimo ir partijai teks keistis, dabartiniams vadovams teks užleisti vietą kitiems politikams.

„Anksčiau ar vėliau tai nutiks, neišvengiamai nutiks. [...] Jeigu atsiras nauja grupė partijoje, sustiprės, atsinaujins, tai įvyks ir pokyčių. Tai paprastai įvyksta su kartų kaita. V. Tomaševskis dar nėra senosios kartos atstovas, nors daliai jaunimo atrodo kitaip. [...] Netikiu, kad gali susikurti tautinėms mažumoms atstovaujanti partija ir būti efektyvi“, – kalbėjo pašnekovas.

„Į Vilniaus rajoną gyventi keliasi vis daugiau vilniečių ir tas lenkų svoris mažėja. Tik klausimas, ar daug Vilniaus rajone gyvenančių nelenkų dalyvauja rinkimuose ir ar ten jie deklaravę gyvenamąją vietą. [...] Bet Vilniaus rajone į savivaldybę patenka konservatoriai. [...]

Šitos tendencijos gali priversti LLRA-KŠS keistis labiau. Be to, nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo 30 metų, ateina metas, kai keičiasi politinių prioritetų vaidmuo ir vieta partijose, visuomenėje, viešajame gyvenime. 15 metų juk yra pusė kartos gyvenimo. Pusė kartos paprastai yra politinė karta. Taigi apie pokyčius kalbėti yra pagrindo“, – aiškino A. Kulakauskas.

Populiariausi

Radviliškio mero rinkimai
10

Lietuvoje

2021.04.19 13:28

Po Konstitucinio Teismo sprendimo – merų raginimas keisti Konstituciją

Šimašius: nebalsavau už šį įstatymą; atnaujinta 15.40
10