captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prognozuoja rinkimų baigtį Kaune: ar konservatoriai susigrąžins prarastas pozicijas

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per Seimo rinkimus mėgins susigrąžinti prarastus rinkėjus Kaune, tačiau jų perspektyvas temdo Liberalų sąjūdis bei kylanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Anot politikos ekspertų, vienmandatėse rinkimų apygardose šansų turi ir nepriklausomi kandidatai. Be to, svarbi bus ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio parama. 
Centro–Žaliakalnio apygardoje kandidatuojantis Gabrielius Landsbergis. V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Centro–Žaliakalnio apygardoje kandidatuojantis Gabrielius Landsbergis. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Praėjusiuose savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose Kaune geriausiai sekėsi visuomeniniam rinkimų komitetui „Vieningas Kaunas“, kuris gavo 29,64 proc. rinkėjų balsų, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) liko antri, sulaukę 23,19 proc. rinkėjų paramos. Tuo metu už Liberalų sąjūdį Kaune balsavo 8,09 proc. rinkėjų, Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 8,08 proc. rinkėjų.

Kaune geriausios prognozės – konservatoriams?

Nemažai metų Kaunas buvo vertinamas kaip TS-LKD „tėvonija“. Tačiau VDU profesorius Algis Krupavičius primena, kad laikinojoje sostinėje buvo įvairių rinkimų baigčių.

„Išskirtiniai rinkimai Kaune buvo 2000-aisiais. Tais metais kilo Lietuvos liberalų sąjunga – santykinai nauja politinė organizacija, kurios priekyje stovėjo Rolandas Paksas. Jei pažiūrėtume į šiame mieste laimėtus mandatus, matytume, kad Seimo nariu tąkart tapo Vytautas Šustauskas, o iš centro dešinės partijų vienintelis Algirdas Saudargas sugebėjo gauti mandatą Lietuvos krikščionių demokratų partijoje. Stanislovas Buškevičius buvo išrinktas kaip partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis“, – LRT.lt kalbėjo politologas A. Krupavičius.

Jo žodžiais, tam tikrų analogijų su 2000-ųjų Seimo rinkimais galima tikėtis ir šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. A. Krupavičiaus manymu, šiuose rinkimuose rinkėjai gali rinktis balsuoti už tuos kandidatus, kurie dar nėra buvę politikoje ir vertinami kaip nepriklausomi.

„Socialdemokratams Kaunas niekada nebuvo palankus. Liberalams Kaune sekėsi minėtais 2000-aisias, o vėliau sėkmė nuo jų nusigręžė. Be to, ir savivaldybių tarybų rinkimuose liberalų nedžiugina rezultatai Kaune. Matyt, tikimybė, kad Seimo rinkimuose staiga daug rinkėjų balsuos už Liberalų sąjūdį Kaune, nėra didelė. Paskutiniai savivaldos rinkimai rodo, kad nemaža dalis rinkėjų yra nusisukę nuo tradicinių partijų ir ieško alternatyvos. Tai įrodo „Vieningo Kauno“ bei V. Matijošaičio pergalė praėjusiuose savivaldos rinkimuose“, – kalbėjo A. Krupavičius. 


A. Krupavičius, asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau, pasak VDU profesoriaus, Kaune didelę dalį balsų turėtų surinkti TS-LKD, o kiti balsai skirstysis tarp kelių partijų.

„Naujas veiksnys tikriausiai bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią tradiciškai nedaug rinkėjų balsuodavo Kaune, bet su buvusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio atėjimu ir gerokai išaugusiu dėmesiu šiai partijai jų tikimybė, kad jie bus reikšmingas pasirinkimas Kaune, tikrai auga. Į tradicinį rinkėjų dalį pretenduos tiek liberalai, tiek socialdemokratai. Kitoms partijoms daug balsų tikėtis Kaune nevertėtų“, – LRT.lt komentavo A. Krupavičius.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis mano, kad, kaip ir visoje Lietuvoje, Kaune daugiamandatėje rezultatai bus ganėtinai fragmentuoti ir atspindės partijų išsidėstymą, koks bus visoje Lietuvoje.

„Kaune situacija įdomi, nes, pavyzdžiui, jei suskaičiuosime, kiek per praėjusius Seimo rinkimus balsų gavo dabartinė koalicija – socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“, – ir tuometė vyriausybė – konservatoriai bei dvi liberalų partijos, – daugiamandatėje apygardoje daugiau balsų gavo dabartinė koalicija. Tuo metu vienmandatėse rinkimų apygardose laimėjo konservatoriai. Nesiimčiau prognozuoti, kaip balsuos daugiamandatėje – daug kas priklausys nuo to, kokia bus partijų kampanija“, – LRT.lt dėstė M. Jastramskis.

Vienmandates „ims“ konservatoriai, liberalai ar nepriklausomi kandidatai?

Opoziniai liberalai ir konservatoriai jau yra patvirtinę kandidatus į Seimą vienmandatėse apygardose. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis džiaugėsi, kad šiemet daugiau nei pusėje Seimo vienmandačių apygardų jo partija turės naujus kandidatus, kurie tose apygardose nekandidatavo praėjusiuose Seimo rinkimuose.

Šilainių apygardoje TS-LKD kandidatas yra Rimantas Jonas Dagys, Aleksoto – Vilijampolės – Edita Gudišauskienė, Centro – Žaliakalnio apygardoje laimę mėgins Gabrielius Landsbergis, Dainavos – Juozas Pundzius, Kalniečių apygardoje į parlamentą kandidatuos Andrius Kupčinskas, Pramonės apygardoje – Kazys Starkevičius, o Panemunės – Tadas Langaitis.


A. Ufarto (BFL) nuotr.

Liberalų sąjūdis kol kas patvirtino dar ne visus kandidatus vienmandatėse apygardose – neaišku, kas iš šios partijos mes iššūkį G. Landsbergiui Centro – Žaliakalnio apygardoje. Tuo metu Šilainių apygardoje į Seimą kandidatuos miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Rimantas Mikaitis, Dainavos – Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Petrašiūnų – Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas, Aleksoto – Vilijampolės apygardoje – Ona Balžekienė, Kalniečių apygardoje – Simonas Kairys, o Panemunės – Tomas Eitutis.

Pasak VDU profesoriaus A. Krupavičiaus, vienmandatėse rinkimų apygardose scenarijai bus kitokie, nei daugiamandatėje, ir esą po ilgos pertraukos Kaune nemažai galimybių turės nepriklausomi ir įvairių partijų kandidatai.

„Jei pažiūrėtume į rezultatus vienmandatėse apygardose, TS-LKD partijos balsų dalis turi aiškią tendenciją mažėti. Didelė tikimybė, kad balsų dalis, tenkanti TS-LKD kandidatams, mažės, o kitų kandidatų konkurencinės galimybės augs. Kas bus stipresni ir laimės, priklausys nuo konkretaus kandidatų sąrašo kiekvienoje apygardoje“, – LRT.lt komentavo A. Krupavičius.

Kita vertus, pasak politologo, tendencija, kad konservatoriams Kaune sekasi geriau, nei kitiems, kol kas išsilaikys.

„Tačiau TS-LKD ir LS kandidatai turėtų vienas iš kito atiminėti balsus. Kadangi tikimybė, jog Kaune kam nors pavyks laimėti mandatą pirmame rinkimų rate, yra labai maža, tikėtina, kad antrame rinkimų rate gali susidurti iš vienos pusės TS-LKD ar LS kandidatas, o iš kitos pusės – kitų partijų ar nepriklausomas kandidatas. Tikėtina, kad dalis kandidatų turės „Vieningo Kauno“ ir dabartinio miesto vadovo Visvaldo Matijošaičio paramą. Taigi balsai turėtų skaidytis ir antras ratas bus kupinas intrigos“, – prognozuoja A. Krupavičius.

M. Jastramskis taip pat sutinka, kad yra mažai šansų kam nors laimėti pirmajame rinkimų ture. „Kalbant apie antrąjį turą, dėl nepriklausomų kandidatų taip pat yra klaustukų. Juos gali stipriai remti „Vieningas Kaunas“, bet jei pažiūrėtume, kaip persidengia savivaldos rinkimų rezultatai ir Seimo rinkimų rezultatai, tendencija yra tokia, kad lokalizuotos jėgos patempia savo kandidatus Seimo rinkimuose, bet ne iki tokios ribos, kaip kad galima tikėtis“, – LRT.lt sakė M. Jastramskis.

Anot TSPMI dėstytojo, Seimo rinkimuose konservatoriams gali visaip sektis vienmandatėse apygardose: „Su įvaizdžio atjauninimu ir keisdami kandidatus konservatoriai prisidarė problemėlių. Kita vertus, tai gali išvirsti ir į pranašumą.“

V. Matijošaitis gali padėti laimėti kelis mandatus

Politologai skirtingai vertina Kauno vadovo V. Matijošaičio galimą paramą per Seimo rinkimus. Pasak A. Krupavičiaus, daug kas priklausys nuo V. Matijošaičio populiarumo rinkimų metu, o kol kas tas populiarumas yra aukštas.

„Jei aukšti reitingai išliks, be abejo, tai gali būti vienas iš kelių veiksnių, dėl kurių rinkėjai nusprendžia palaikyti vieną ar kitą kandidatą .Taip kad „Vieningo Kauno“ ir V. Matijošaičio parama bus reikšmingas veiksnys kandidatams vienmandatėse apygardose. Tai nereiškia, kad tas kandidatas, kurį rems Kauno meras, būtinai laimės mandatą apygardoje, tačiau V. Matijošaičio parama tikrai gali padėti laimėti kelis mandatus“, – mano A. Krupavičius.

Tuo metu TSPMI politologas M. Jastramskis mano, kad V. Matijošaitis yra tik vienas iš trumpalaikių veiksnių, kuris gali padėti apsispręsti 40-50 proc. rinkėjų šioje rinkimų kampanijoje.


V. Matijošaitis, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Gerai, kad meras puikiai vertinamas, tačiau galime pažiūrėti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kurios lyderis taip pat puikiai vertinamas, tačiau iki paskutinio mėnesio jų reitingas nebuvo perkopęs 7 proc. Taip pat galime prisiminti 2012-ųjų Seimo rinkimus. Artūras Zuokas buvo laimėjęs ankstesnius savivaldos rinkimus, buvo Vilniaus meru, bet kaip jo sąjungai TAIP sekėsi Vilniuje? Blogai, surinko tik kelis procentus ir pralošė Liberalų sąjūdžiui.

Neabejoju, kad V. Matijošaičio parama padės tam tikriems kandidatams, kai jis pasakys, jog šie kandidatai dirba Kaunui, bet kalbėti apie tai, kad jis juos už ausų ištemps į Seimą, būtų per drąsu. Rinkimuose svarbu ir aibė kitų veiksnių“, – LRT.lt kalbėjo M. Jastramskis.

Tuo metu Kauno meras V. Matijošaitis yra įvertinęs, kas yra geras Seimo narys, už kurį esą galima ir reikia balsuoti per rinkimus, ir kuris yra prastas, už kurį balsuoti būtų tikra kvailystė. Kauno meras išplatintame straipsnyje balais nuo 0 iki 5 tuomet įvertino 15 Seimo narių, kurie yra tiesiogiai susiję su Kaunu.

Žurnalo „Veidas“ apklausoje šiemet geriausiu Lietuvos meru išrinktas V. Matijošaitis portalą LRT.lt tikino, kad Seimo nariai nėra pastumdėliai, bet kiekvieno miesto gyventojai, rinkdami Seimo narius, ypač vienmandatėse rinkimų apygardose, turėtų galvoti, kad tie žmonės atstovaus jų miesto interesams.

„Jei taip nėra, galima būtų vien tik iš Vilniaus surinkti visą Seimą. Tada bent jau išlaikymas būtų pigesnis. Seimo nariai turi dirbti [miestui], žiūrėti, kuriame mieste jie išrinkti, kad atstovautų ir to miesto interesams“, – komentavo V. Matijošaitis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close