captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV laivą persekioję Rusijos naikintuvai atvėrė netikėtas galimybes Lietuvai

Agresyvus Rusijos naikintuvų skrydis virš į Klaipėdą plaukusio karinio JAV laivo Lietuvos diplomatams suteikė puikią galimybę sustiprinti šalies saugumą. Pasinaudojus didžiuliu dėmesiu, kurio šis įvykis sulaukė Vakarų žiniasklaidoje, būtent dabar verta siekti įtikinti JAV politikos elitą, kad ši valstybė turi skirti didesnį dėmesį Rytų Europai.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Taip mano gynybos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Deividas Šlekys.

– Kaip vertinate Rusijos naikintuvų skrydį arti JAV karinio laivo? Ar Rusija taip elgdavosi ir anksčiau?

– Kaip praktika tai nėra nieko naujo. Panašius dalykus prieš dvejus metus Rusija darė Juodojoje jūroje, kur irgi skraidė virš amerikiečių karo laivo. Prisiminkime ir situaciją, kuomet Rusijos kariniai laivai trukdė tiesti elektros kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos. Rusai daro tokias provokacijas, čia nėra kažkas naujo.

Daug įdomiau – stebėti Vakarų pasaulio reakcijas. Akivaizdu, kad net menkiausias amerikiečių kovinės sistemos, šiuo atveju laivo, užkabinimas mūsų regione sukelia ažiotažą.

Žinia apie Rusijos naikintuvų elgesį tapo pagrindine svarbiausiose Vakarų žiniasklaidos priemonėse – „Reuters“, BBC, CNN, ir tokia išliko jau parą laiko. Visas šitas informacinis triukšmas rodo, kad vakariečiams tai įdomu. Tokia audra žiniasklaidoje priverčia ir politikus kalbėti.

Tai komunikacinis šansas mums, tačiau klausimas, kaip mes jį išnaudosime. Čia jau mūsų diplomatijos uždavinys: aiškiai pasakyti Vakarams, kad šis incidentas parodo, jog rusai yra neprognozuojami. Todėl reikia dar daugiau investuoti, siųsti karius, stiprinti NATO ir taip toliau. Juk tose pačiose Jungtinėse Valstijose atsiras ir alternatyvių nuomonių: bus sakančių, kad nereikia erzinti rusų. Su tokiomis nuomonėmis reikia kovoti.

Šitą ažiotažą reikia išnaudoti įtikinant JAV politinį elitą, kad toks rusų elgesys turi būti stabdomas ir kad jį sustabdyti galima tik atsiunčiant karius, technologijas, gal didinant finansinę paramą. Ir reikia stengtis oponuoti tiems, kurie sakys, kad tokie laivų siuntimai tik provokuoja neprognozuojamą Rusijos elgesį, todėl reikia nustoti erzinti Rusiją ir sėstis prie derybų stalo.

– Kas vyks toliau? Kokia bus JAV reakcija? Ar tokia išvis bus?

– Amerikiečiai jau oficialiai paskelbė, kad vykdo situacijos įvertinimą. Todėl manau, kad ir kokia nors oficiali reakcija bus, kreipimasis arba raštas į Rusijos pusę. Juk faktas akivaizdus: rusų lėktuvas, akivaizdžiai kovinis, priskrido arti amerikiečių laivo. Taip buvo pažeisti ir tarptautiniai susitarimai, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Klausimas tas, ar amerikiečiai rusams protestą išsakys viešai, surengus spaudos konferenciją ir pagrūmojus pirštu, ar savo poziciją išreikš už uždarų durų. Tačiau kadangi ažiotažas yra, manau, kad anksčiau ar vėliau kas nors iš JAV žiniasklaidos vis tiek paklaus: o tai kokia buvo oficiali JAV reakcija? Tuomet JAV institucijos turės bent jau išplatinti kokį nors pranešimą spaudai.

Šiaip bet kokia JAV reakcija taps informacinio karo dalimi. Arba JAV toleruos tokį elgesį, arba ne. Jei Jungtinės Valstijos to netoleruos, jos turi tai pasakyti garsiai ir imtis daryti konkrečius darbus, pavyzdžiui, atsiųsti daugiau laivų.

– O ar gali būti, kad veiksmų imsis NATO kaip organizacija?

– NATO gali nebent pasakyti kažką bendro, pavyzdžiui, paraginti visas suinteresuotas puses laikytis tarptautinių susitarimų ir teisinių normų. Šiuo atveju laivas į Baltijos jūrą atsiųstas buvo ne kaip NATO, o kaip JAV laivas. Todėl griežtos reakcijos iš NATO vargu ar verta tikėtis.

– Ko siekia Rusija tokiais savo veiksmais?

– Viena vertus, tai skirta savai publikai: dabar Rusija gali per savo žiniasklaidą transliuoti, kad vijosi amerikiečių laivą, taip pat siųsti žinutę, kad amerikiečiai siunčia laivus į Baltijos jūrą, kurie ten patruliuoja ir yra potenciali grėsmė.

Kitas dalykas – rusai nori pažiūrėti, kaip reaguos Vakarai. Ar bus oficiali reakcija, ar bus kokios nors sankcijos. Rusija mažais žingsneliais, milimetras po milimetro, provokuoja Vakarus. Tai galima palyginti su spjūviu į veidą: rusai laukia, ar JAV tiesiog atsuks kitą žandą, ar nusivalys šitą ir griežtai pasakys, kad jei Rusija dar kartą taip padarys – gaus į galvą

Situacija iš JAV nereikalauja karinio atsako, tačiau griežtos pozicijos reikalauja vien dėl saugumo sumetimų. Juk, pavyzdžiui, laivas ir lėktuvas galėjo netyčia susidurti. Kas būtų buvę tuomet? Ar galima leisti tokio masto „pokštus“?

Rusija stebi padėtį: jei amerikiečiai reaguos, tai bus vienaip, bet jei ne, tai reikš, kad Rusija gali prieš amerikiečius išsidirbinėti kaip nori, šiems oficialiai nė pirštu nepamojuojant.

– Ar istorijoje yra pasitaikę atvejų, kuomet panašūs susidūrimai privedė prie rimtesnių konfliktų?

– Tarp Rusijos ir JAV neatsimenu, kad tokių atvejų būtų buvę. Nebent incidentai Juodojoje jūroje prieš pora metų, po Krymo įvykių, kuomet rusų lėktuvai irgi skraidė virš amerikiečių laivo.

Tarp kitų valstybių irgi nelabai pamenu, kad kada nors būtų prasidėjęs karinis konfliktas vien dėl to, kad per provokaciją ar pratybas susidūrė laivai ar lėktuvai.

Apskritai tai, kas įvyko Baltijos jūroje netoli Lietuvos krantų, buvo diplomatinė kalba, nors ir imituojant karinę jėgą. Čia yra diplomatija – bandymai išsiaiškinti, kas stipresnis. Anglai turi tokį terminą – „clash of wills“ (angl. „valių susidūrimas“). Tai čia ir įvyko toks „clash of wills“, ir netrukus paaiškės, kieno valia visgi yra stipresnė.

Rusijos naikintuvų skrydžiai virš JAV laivo.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...