Lietuvoje

2021.02.02 22:54

Po teismo sprendimo grąžinti šunis į daugyklą gyvūnų gerovės klausimą imasi spręsti politikai

Reda Gilytė, Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.02 22:54

Kai teisme buvo nuspręsta rudenį iš daugyklos paimtus šunis grąžinti buvusiai savininkei, tai paskatino skubiai surengti Aplinkos apsaugos komiteto ir trijų ministerijų atstovų susitikimą. Sutarta tik prasidėjus pavasario Seimo sesijai priimti įstatymo pataisą, pagal kurią, pripažinus žiaurų elgesį su gyvūnais – automatiškai juos konfiskuoti. Teisės ekspertai sako, kad ir dabar pakanka įstatymų ginančių gyvūnų teises, problema – jų įgyvendinimas.

Jau kelis mėnesius Karamelė gali įsitaisyti ant kelių kada nori. Kai gyveno daugykloje, iš kurios buvo paimta, dažniausiai į kitus šunis galėjo žiūrėti tik pro narvo grotas. Pasak „Nuaro“ vadovės Jurgitos Gustaitienės, Karamelė, kaip dar dešimtis kitų daugyklose gyvenusių šunų, turėjo visą ligų puokštę. Šis šuo paimtas iš daugintojos, kuriai Jonavos teismas nutarė grąžinti per tris dešimtis šunų.

„Ji gero charakterio, bet kalbant apie sveikatą, ji taip neatrodo. Mes turime ir nuotraukas, nes ir patys kartais vartydami jas galvojam, nejaugi šitaip atrodė baisiai“, – pasakoja J. Gustaitienė.

Žinios. SAM sudarė tvarką, kaip bus skiepijami žmonės: procesą koordinuos savivaldybės

Iš viso „Nuaro“ priglaudė per du šimtus iš daugyklų paimtų šunų. Prieglaudos vadovė teigia, kad reikia kuo skubiau nuspręsti ženklinti visus veisimui laikomus gyvūnus. Jei ne veisimui, jį sterilizavus, ženklinti nebūtina. Aplinkos, Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų atstovai su Aplinkos apsaugos komiteto nariais svarstė ne tik ženklinimo klausimą. Nutarta tik prasidėjus pavasario sesijai keisti administracinių nusižengimų kodeksą.

„Pripažinus žiauriai elgusius su gyvūnais, konfiskacija būtų tarsi automatiška. Tai mes kreipsimės į Teisės ir Teisėtvarkos komitetą prašydami kuo greičiau šitą pataisą apsvarstyti“, – nurodo Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Advokatės Evelinos Nevulienės teigimu, įstatymų ginančių gyvūnų teises yra nemažai, bet menkai jie taikomi.

„Yra įstatymai, apibrėžiantys ir kas laikytina žiauriu elgesiu, ir kas laikytina kankinimu, bet visi šie apibrėžimai yra vertinamo pobūdžio. Ir mes atsiduriame situacijoje, kad ,tarkime, einant į teismus, tas vertinimas turi būti atliktas kompetentingų specialistų“, – teigia advokatė.

Veislyno savininkas Saulius Jermolajevas sako tai, kas buvo rodoma daugyklose, veislyno neprimena nė iš tolo. Gyvūnas veislyne – šeimos draugas, o veisimas – tai ir švietimas, dalyvavimas parodose. Tikras veisėjas niekada gyvūno nepraduos be sutarties. Įsisukęs daugyklų skandalas, pasak Jermolajevo, palietė ir veislynus.

„VMVT pradėjo tikrinti visų pirma tuos legalius veisėjus, kurie ir laikosi visų reikalavimų, tačiau tie, kurie daugina be jokių reikalavimų, be jokių oficialių mokesčių, mokėjimų, jie ir dabar (taip daro – LRT.lt). Taip, galbūt juos šiek tiek pristabdė, bet puikiai galima rasti visokių skelbimų, visko. Nėra tikrinami, nėra baudžiami“, – tikina veislyno „Okeanija“ savininkas.

Seime jau įregistruotos pataisos numatančios drausti gyvūnų prekybą lauko sąlygomis ir turgavietėse. Anksčiau Kaimo reikalų komitetas šią pataisą buvo atmetęs.

Populiariausi