captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sumažėjo karo propagandos ir neapykantos kurstymas

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovo teigimu, pernai spalį priėmus visuomenės informavimo įstatymo pataisas, sugriežtinusias atsakomybę už skleidžiamą dezinformaciją, karo propagandą, neapykantos ir terorizmo kurstymą, tokių pažeidimų sumažėjo. Tačiau pripažįsta, kad visų problemų išspręsti dar nepavyko.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija sprendimą kanalą „RTR Planeta“ įtraukti į papildomai apmokestinamų kanalų paketus priėmė, peržiūrėjusi 2015 m. lapkričio 29 dieną „RTR Planeta“ kanalu transliuotą laidą, kurioje buvo kurstomas karas, nesantaika ir neapykanta.

„Dabar tai pačiai programai antrą kartą nustatytas pažeidimais, baigiami [ruošti] dokumentai, siunčiame į Europos Komisiją. Jeigu trečias kartas įvyks, tuomet bus ribojama jų transliacija Lietuvos teritorijoje“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Specialistai pastebi ir daugiau problemų kovojant su dezinformacija, sklindančia kaimyninių šalių televizijos kanalais. Jas esą padėtų spręsti tinkamas teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, licenzijų išdavimo klausimas. Šiuo metu rusų programoms Lietuvos teritorijoje jos išduodamos užsienyje.

„Diskusijos vyksta, kad būtų labai aiškiai nustatyta, jeigu licenzijos prašoma kokiai tai teritorijai, pavyzdžiui, Lietuvai, tai gal tada reguliuojanti institucija Lietuvoje ir turėtų išduoti tą licenziją, arba neišduoti. [...] Dabar licenzija išduota kitur, jie turinio nemato, siuntinėjame laiškus, jie ten bando susipažinti, kai ką supranta, kai ko nesupranta“, – teigia E. Vaitekūnas.

Pasak E. Vaitekūno, diskutuotina, ar tikrai yra tinkamiausias sprendimas draudžiamą įstatymais informaciją skleidžiantį kanalą perkelti į mokamą paketą. Juk ten ta informacija vis tiek transliuojama. Be to, pastebėjus pažeidimą, yra labai ilgas dokumentų tvarkymo laikas ir sudėtingos procedūros. Esą yra ir kitų kovos su dezinformacija būdų.

„Kartais patys neturime savo korespondentų tose šalyse, kur vyksta tie svarbūs geopolitiniai įvykiai. Dažnai mes apsiribojame tik perpasakojimu, kuriuos perduoda agentūros, kurios dar kartais su tais pačiais įvykiais ir su tom šalim turi gilesnį ryšį, negu mes, būdami kaimynais“, – teigia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas.

Griežtų priemonių kovoje su karo propaganda, neapykantos ir terorizmo kurstymu imasi vis daugiau Europos sąjungos valstybių, tarp jų – Latvija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...