Lietuvoje

2021.01.29 16:12

Rektoriai apie aukštojo mokslo finansavimo pertvarką: tai ir galimybės, ir pavojus, ir egzaminas mums

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.29 16:12

Šią savaitę Vyriausybė patvirtino ambicingą aukštojo mokslo finansavimo pertvarkos planą. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą planą, bus didinama studijų norminė kaina, o planuojant valstybės finansuojamų vietų skaičių nebebus numatoma „tuščių“ vietų. Universitetų vadovai ir giria permainas, ir įžvelgia pavojų.

Nuo 2022 iki 2027 metų skirti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti. Tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė, patvirtindama naują norminių studijų kainų skaičiavimo tvarką.

Norminės studijų kainos bus nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Pagal naująją tvarką, didinamos lėšos universitetinėms studijoms mažinant kainų grupių skaičių nuo 8 iki 5, tikslinamas kainų priskyrimas grupėms. Norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose auga nuo 1363,31 iki 1375,55 EUR, kolegijose – nuo 1193,45 iki 1275,33 EUR. Universitetų studijų kainų grupės susilygins su kolegijų.

Numatoma, kad šiemet valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose sieks 11,8 tūkst. Pernai jų buvo 16,5 tūkst., tačiau apie tris tūkstančius vietų liko neužimta, be to, dalis užimtųjų atiteko į pirmą kursą panorusiems perstoti vyresniems studentams ir taip gauti nemokamą vietą.

LRT.lt primena, kad tokias permainas kritikuoja Lietuvos studentų sąjunga. Anot jos atstovų, nors sprendimas pakelti norminę studijų kainą yra geras, mažinant valstybės finansuojamų vietų skaičių studijos taps mažiau prieinamos daliai jaunuolių.

VU rektorius: tai ir egzaminas mums

Kaip LRT.lt sakė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, sprendimas padidinti normines studijų kainas yra sudėtingas politine prasme ir tai yra investicija į švietimo kokybę.

„Šis sprendimas atsiliepė į auštųjų mokyklų skausmingą išgyvenimą dėl neatitikimo tarp egzistavusių kainų ir realių išlaidų kokybiškam studijų procesui.

Į studijų krepšelį įskaičiuota ir dėstytojų, ir kitų darbuotojų atlyginimai, ir investicijos į studijų materialiąją bazę. Labai svarbu konstatuoti, kad dabar renkamės ne kiekybinį, o kokybinį aukštojo mokslo plėtros kelią, kai ne mechaniškai auginamas studijų vietų skaičius, neklausiant, kiek yra pasirengusių tas vietas užimti, o didinama vienam studentui skiriama suma. Valstybė prisiima riziką ir investuoja į kokybišką ugdymo procesą, o tai yra pagrindas aukštesnės vertės ekonomikai kurti“, – kalbėjo VU rektorius.

R. Petrauskas priminė, kad universitetams derėtų galvoti ne tik apie savo kiemą, bet ir apie kitą aukštojo mokslo grandį – kolegijas.

„Galimybių studijuoti nemažėja, nes abiturientas gali rinktis ir universitetus, ir kolegijas. O universitetai nuo šiol galės daugiau investuoti į studijų kokybę, tai yra esminis dalykas, o drauge mažėja paskata priimti į universitetus mažiau studijoms pasirengusius jaunuolius. Pigios ir galbūt dėl to mažiau kokybiškos studijos neretai lemia menkesnę pažangą. Pigiu krepšeliu valstybė palaikė institucijų finansavimą kokybiškų studijų sąskaita. Taip nekuriamos sąlygos kokybei“, – kalbėjo VU rektorius.

Jis pabrėžė, kad šis sprendimas naikins egzistuojančias disproporcijas tarp žemiausių ir aukščiausių studijų kainų.

„Šiuo sprendimu parodomas dėmesys socialiniams ir humanitariniams mokslams, kurių studijų kainos buvo tikrai atitrūkusios nuo poreikių, ir ištaisoma ilgą laiką trukusi diskriminacinė situacija. Anksčiau buvau Istorijos fakulteto dekanas ir gerai žinau, ką tai reiškia. Tai nuolatinis išgyvenimo režimas. Turi galvoti ne apie tai, kaip kelti studijų kokybę, ką gali studentams naujo pasiūlyti, o apie tai, kaip subalansuoti biudžetą. O dabar valstybė parodė savo santykį į šiuos mokslus ir suteikė jiems perspektyvų“, – pabrėžė R. Petrauskas.

Bet drauge, anot VU rektoriaus, tai yra ir egzaminas aukštosioms mokykloms, kaip jos pasinaudosiančios nauja finansine galimybe.

„Pinigai yra instrumentas. Tai mums suteikta galimybė stiprinti mokslu grįstas studijas, didinant studentų įsitraukimą ir ieškant būdų didinti studijų tarptautiškumą. Ko mes norime? Ar kad kuo daugiau studentų studijuotų universitetuose, ar mes siekiame, kad konkrečiam žmogui būtų skiriama adekvati suma? Mes nuo seno deklaravome, kad esame už kokybinės plėtros kelią, norime, kad didėtų vienam studentui skiriama suma“, – kalbėjo R. Petrauskas.

KTU ragina nesustoti

Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorius Jonas Čeponis taip pat palaiko tokį ministerijos planą ir Vyriausybės sprendimą jam pritarti, bet ragino nesustoti – anot jo, šis projektas turėtų būtų tik pirma dedamoji naujame ir aiškiame plane.

„Šiandien akivaizdu, kad krepšelinė studijų finansavimo sistema neveikia – ji visiškai neatspindi valstybės poreikio rengti specialistus, tad tikrai reikėtų pagalvoti apie alternatyvių finansavimo modelių įvedimą švietimo sistemoje.

Kalbant apie patį projektą, norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia studijų organizavimo išlaidas ir neparodo, kokios yra realios universitetų sąnaudos kokybiškam studijų procesui užtikrinti.

Pasižiūrėkime į ministerijos pateikiamus skaičius: pagal valstybės studentui skiriamas lėšas, daugiau nei du kartus atsiliekame nuo EBPO šalių vidurkio. Norėdami kalbėti apie studijų kokybę, apie konkuravimą su Vakarų Europos universitetais, privalome investuoti į švietimą ir mokslą“, – aiškino J. Čeponis.

Jis sakė suprantantis, kad šį projektą gali skeptiškai vertinti studentai, bet šioje situacijoje, pasak jo, turėtume kelti klausimą, kodėl Lietuvoje nepopuliari studijų paskolų sistema, juolab Lietuvos jaunuoliai, vykdami studijuoti į užsienį, ją drąsiai renkasi.

„Antra, tikrai turime labai gerų mokinių, kurie galėtų užimti valstybės finansuojamas vietas, bet dėl labai sunkios materialinės padėties šeimose jie tiesiog neišgali atvažiuoti studijuoti į Kauną ar Vilnių. Šią problemą sprendžiant reikėtų galvoti apie atskirą socialinės paramos eilutę švietimo plane“, – pabrėžė KTU prorektorius.

Prorektorė: aukštasis mokslas bus pasiekiamas ne visiems

Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė Simona Pilkienė palankiai vertina finansavimo didinimą, tačiau įžvelgia grėsmę, kad mažės studijų prieinamumas, ypač tiems abiturientams, kurių šeimos pajamos nėra didelės. Be to, anot jos, blogai, kad toks sprendimas buvo priimtas likus vos keliems mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas.

„Aukštojo mokslo finansavimo didinimas – labai sveikintinas ir ilgai lauktas sprendimas, nes Lietuvos aukštojo mokslo finansavimas reikšmingai atsilieka nuo ES aukštųjų mokyklų finansavimo vidurkio. Tačiau finansavimo didinimas neturi būti sprendžiamas aukštojo mokslo prieinamumo sąskaita. Ir ypač tokį sprendimą priimant likus keliems mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas.

Abiturientai jau yra pasirinkę brandos egzaminus ir pagal praėjusių metų stojimo rodiklius suplanavę studijų pasirinkimus. Nors valstybės finansuojamų vietų skaičiaus paskirstymo nėra pateikta, minima, kad krepšelių bendras skaičius bus tūkstančiu mažesnis, nei 2020 metais buvo įstojusių į valstybės finansuojamas vietas“, – aiškino S. Pilkienė.

Pasak prorektorės, padidinus studijų kainą kai kuriose kryptyse net 60 proc., studentai negalės mokėti už studijas, nes dauguma Lietuvos gyventojų patyrė finansinių nuostolių ar netgi neteko pagrindinių pajamų šalyje paskelbus pandemiją.

„Taigi galimybės abiturientams, atitinkantiems stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, studijuoti valstybės finansuojamose studijose sumažės gana reikšmingai. Turėdami tarp ES šalių vieną iš mažiausių stojančiųjų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, kažin ar pasirenkame teisingą kelią?“, – svarstė VDU atstovė.

Ji pabrėžė, kad reikšmingiausias kainos didinimas ir krepšelių skaičiaus mažinimas numatomas socialinių mokslų srityje teigiant, kad Lietuvoje jų proporcija pernelyg didelė.

„Tokie argumentai dėl socialinių mokslų nėra pagrįsti: jeigu lygintume Lietuvos situaciją su Europos Sąjungos šalimis, tai ji lygiai tokia pati. „Eurostat“ duomenimis, 2018 m. Lietuvoje socialinių mokslų srityje studijavo 9 proc. studentų, o Europos Sąjungos vidurkis yra 9,2 proc. Jei kalbėtume plačiau apie socialinių mokslų studijas, įtraukdami ir verslo, vadybos, ugdymo mokslų studijas, Lietuvoje studijuoja 43,1 proc., o ES – 44,1. Socialinių, humanitarinių mokslų studijos yra pagrindas ateities visuomenei, ir tai supranta visos pažangios šalys, todėl kalbėti apie socialinių mokslų diplomų devalvavimą yra neatsakinga.

Šis pokytis labiausiai paveiks šių metų abiturientus ir Lietuvos ateitį, nes, nesudarius sąlygų studijuoti Lietuvoje, abiturientai rinkis studijas ar darbą užsienyje. Susimokėti už studijas ir iki šiol buvo sudėtinga, o dabar aukštasis mokslas Lietuvoje bus pasiekiamas tik didesnes pajamas gaunantiesiems“, – mano S. Pilkienė.

Populiariausi