captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines

Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 23-iąsias metines.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama visus Lietuvos žmones su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – linki didžiuotis, kad esame laisvos Lietuvos piliečiai. „Prieš 23 metus mus vienijo troškimas būti laisviems ir patiems spręsti savo likimą. Visada išsaugokime šią ypatingą Kovo 11-osios dvasią ir didžiuokimės, kad esame laisvos Lietuvos piliečiai!“ – pabrėžia Prezidentė.

Pirmadienį Seime surengtas iškilmingas posėdis, skirtas Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Posėdžio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.

„Nepriklausomybės Aktas – tai ne tik dokumentas, kurį pasidedame po muziejaus stiklu ir retkarčiais nuvalome dulkes. Jis mus visus įpareigoja – kantriai, nuosekliai, su atsidavimu dirbti „Tėvynės naudai ir žmonių gėrybei“, – iš Seimo tribūnos sakė parlamento vadovas.

Jo nuomone, šiandien Lietuvai kaip niekada būtina susitelkti. „Labai svarbu neišbarstyti Sąjūdžio metu žydėjusios vienybės. Juk ateityje mūsų laukia dideli ir atsakingi darbai. Tai ne tik narystės Europos Sąjungoje ir NATO įtvirtinimas, bet ir pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Taip pat nepamirškime, kad turime tesėti pažadus, duotus per rinkimus, sąžiningai vykdyti įsipareigojimus. Tad būkime vieningi, veikime išvien, įrodykime, kad esame verti garbingos mūsų istorijos“, – kvietė V. Gedvilas, paraginęs gerbti ir saugoti Kovo 11-ąją – Tautos sprendimą.

Jis pasveikino Lietuvą ir kiekvieną jos žmogų su visų mūsų švente – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ši diena, anot V. Gedvilo, tai Laisvės šventė. Parlamento vadovo teigimu, esame jauna valstybė, o pasiekėme labai daug. Tik apie tai mažai kalbame.

„Mes dar neišmokome pasidžiaugti darbščiais, talentingais, savo kraštą mylinčiais žmonėmis, jų nuveiktais darbais, jų laimėjimais. Tenka pripažinti, kad iškilių mokslo, meno, kultūros, sporto žmonių nuopelnai ir veikla užgožiami menkaverčiais dalykais, kasdienėmis problemomis. O apie Lietuvos mokslo pasiekimus užsimenama lyg tarp kitko. Ar kas galėjo įsivaizduoti, kad kada nors Lietuva kurs ir gamins komponentus ir prietaisus pasaulinei kosmoso pramonei? Kad lietuviški lazeriai bus gerai žinomi pasaulyje? Visa tai primenu nenorėdamas nuneigti tebeegzistuojančių problemų – nedarbo, didelės socialinės atskirties, emigracijos, vis dažniau pasireiškiančio dvasinio, moralinio nuosmukio, menkaverčių kultūros reiškinių“, – sakė V. Gedvilas.

Iš Seimo tribūnos kalbėjusi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė akcentavo lietuvių kalbos svarbą. Plojimais buvo sutiktas signatarės siūlymas įtraukti unikalią lietuvių kalbą į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.

„Šalia kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje, šalia Dainų švenčių tradicijų ir jų simbolikos, šalia lietuviškų polifoninių dainų – sutartinių turėtų būti į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą įtraukta ir unikali lietuvių kalba“, – tvirtino I. Andrukaitienė.

Minėjime kalbėjo Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Romas Gudaitis, Lietuvos mokslo premijos laureatas, „Lietuvos istorijos metraščio“ redakcinės kolegijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, profesorius Zigmantas Kiaupa, 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas Daumantas Matulis, Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos moksleivis Paulius Irtmonas.

Iškilmingame minėjime dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras Rolandas Paksas.

Į Lietuvą dalyvauti minėjime atvyko Suomijos parlamento Pirmininkas E. Heineluoma, Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių Asamblėjos pirmininkas E. Grzeszczaka.

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Už šį aktą balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Tuo pačiu metu Vyčio kryžiaus ordino vėliava buvo pakelta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.

Netrukus po vėliavų pakėlimo Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. Po jų Seimo Algirdo Mykolo Brazausko salėje įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginiai numatyti visuose Lietuvos miestuose.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...