Lietuvoje

2021.01.26 18:07

Prezidento argumentai apie Linkevičiaus ir Karoblio „politinį atšalimą“ sulaukė kritikos – atbaidysime profesionalus

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.01.26 18:07

Reikalingas politinis atšalimas. Tokią priežastį prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kuomet nutarė neskirti buvusių Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ministrų į kitas pareigas. Tiesa, tokia priežastis neįtikina nei politikų, nei kai kurių ekspertų.

Prieš savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pranešė nematąs galimybių ambasadoriais Briuselyje ir Vašingtone skirti buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio. Pirmadienį buvęs vidaus reikalų ministras, vėliau ėjęs krašto apsaugos viceministro pareigas Eimutis Misiūnas taip pat pranešė sulaukęs neigiamo prezidentūros atsakymo į prašymą atstatyti jo, kaip teisėjo statusą.

Visiems trims buvusiems ministrams pateiktas tas pats atsakymas – reikalingas politinio atšalimo laikotarpis. Tačiau, kaip teigė portalo LRT.lt kalbinti ekspertai, jei E. Misiūno atveju toks argumentas dar galėtų būti suprantamas, jis visiškai nelogiškas L. Linkevičiaus ir R. Karoblio atžvilgiu.

„Šiuo metu aš nematau galimybės šiems neseniai buvusiems ministrams užimti ambasadorių pareigas dėl labai paprastos priežasties – dėl reikalingo politinio atšalimo“, – apie L. Linkevičių ir R. Karoblį sakė prezidentas G. Nausėda, pridurdamas, kad to reikia diplomatinės tarnybos depolitizavimui. Be to, šalies vadovas tvirtino neturintis priekaištų buvusių ministrų darbui.

Prezidentūros raštu portalui LRT.lt perduotame komentare nurodoma, kad prezidentas vadovaujasi Vakarų demokratijų praktika, kurioje diplomatinė tarnyba yra atskirta nuo politinės veiklos.

„Šalies vadovas palaiko užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio siekį depolitizuoti diplomatinę tarnybą, kurį liudija nuostatos dėl diplomatinės tarnybos sutarties sudarymo su viceministrais išbraukimas iš Diplomatinės tarnybos įstatymo“, – rašoma komentare.

E. Misiūnas naujienų agentūrai BNS sakė, kad į prezidentūrą dėl teisėjo statuso atsakymo kreipėsi prieš pusantro mėnesio, bet atsakymo raštu negavo – apie tai, kad nebus skiriamas pareigoms, sužinojo telefonu.

Tada klausimas – ambasadoriumi būti negali dėl politinio atšalimo, bet diplomatinėje tarnyboje gali? Kaip taip gali būti? Nelogiška iš karto.

Nepritaria ir buvę oponentai

Prezidento išsakyti argumentai dėl L. Linkevičiaus ir R. Karoblio neskyrimo ambasadoriais keisti pasirodė net ir buvusiems jų politiniams oponentams. Iškart po tokios žinios, prezidento sprendimą socialiniame tinkle sukritikavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

Konservatorių atstovė Europos Parlamente rašė, kad toks šalies vadovo argumentas „visai ne vietoje“. Pasak R. Juknevičienės, atšalimo laikotarpis nėra taikomas tokiose situacijose: „Atšalimo praktika yra taikoma specialiųjų tarnybų, žvalgybų žmonėms dėl jų sukauptos operatyvinės informacijos, tačiau čia viskas yra atvirkščiai. Šie žmonės yra sukaupę didžiulę politinę, institucinę, diplomatinę patirtį, kuri nedidelius resursus turinčiai šaliai yra ypatingai svarbi.

Tokios patirties ir tokius įrašus savo biografijose turintys žmonės atidarytų duris pagrindinėse pasaulio sostinėse žymiai efektyviau, nei kiti.“

Tokios pačios nuomonės laikosi ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji taip pat teigė, kad L. Linkevičiaus ir R. Karoblio patirtimi abejoti negalime, todėl argumentas dėl atšalimo laikotarpio yra keistas.

„Keistas argumentas ir asmeniškai nelabai suprantu, nuo ko reikia atšalti. Žmonės yra labai patyrę, profesionalai su didžiuliu patyrimu. Jie savo žiniomis, įžvalgomis tikrai gali prisidėti prie sėkmingo atstovavimo Lietuvai, kur jie bebūtų numatyti darbuotis. Tai stebina“, – sakė Seimo vicepirmininkė.

Pasak jos, tokie kriterijai, žvelgiant į diplomatinę tarnybą, praeityje nebuvo taikomi, todėl įdomu, ar bus taikomi ateityje ir kitose srityse, institucijose, kur personalijų kaita yra neišvengiama.

M. Laurinavičius: nuo ko jie turi politiškai atšalti?

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, kalbėdamas apie L. Linkevičiaus ir R. Karoblio neskyrimą ambasadoriais teigė, kad prezidento argumentai yra niekiniai. Anot eksperto, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai sprendimus priima ne pagal partinę liniją, o atsižvelgdami į Lietuvos interesus.

„Politinis atšalimas tokiu atveju yra sugalvotas prezidento, niekas tokio dalyko nėra girdėjęs. Pirmiausia, šie du žmonės buvo diplomatinėje tarnyboje ir pagal visus Lietuvos įstatymus jie gali grįžti į ją. Jie ir grįžo. Tada klausimas – ambasadoriumi būti negali dėl politinio atšalimo, bet diplomatinėje tarnyboje gali? Kaip taip gali būti? Nelogiška iš karto“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Dar vienas kylantis klausimas, pasak jo, yra, ką tas „politinis atšalimas“ reiškia. Kaip teigė M. Laurinavičius, yra skirtumas tarp ministrų, kurie vykdo Vyriausybės politiką ir ministrų, kurie vykdo nacionaliniais interesais ir konsensusu grįstą politiką.

„Tai yra užsienio reikalai ir gynybos politika, kurią abu šie žmonės vykdė. Kokio politinio atšalimo gali reikėti žmonėms, kurie vykdė ne vienos partijos ar vienos Vyriausybės politiką, bet nacionaliniais interesais grįstą politiką, kuriai, pabrėžiu, vadovauja prezidentas G. Nausėda.

Nuo ko jie turi politiškai atšalti? Užtat šitie argumentai yra niekiniai, jie neatlaiko kritikos“, – komentavo VPAI vyriausiasis analitikas.

Be to, M. Laurinavičius kalbėjo, kad jei L. Linkevičius ir R. Karoblis sėkmingai vykdė Lietuvos konsensusu pagrįstą politiką, o jie tai, anot eksperto, ir darė, nesuprantama, kaip jie kitaip galėtų vykdyti užsienio politiką, jei būtų ambasadoriais.

„Tai yra visiškai nelogiškas aiškinimas dėl šių ministrų. <...> Iš esmės, tai, ką jie darytų ambasadorių postuose, būtų visiškas tęstinumas to, ką jie darė. Nėra jokio pagrindo sakyti, kad jie darytų kažką kitą, nes jie darytų lygiai tą patį. Tada kyla klausimas, kokio politinio atšalimo gali reikėti?“ – tvirtino M. Laurinavičius.

Turės progų ateityje?

Tuo metu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala komentavo, kad neskirti L. Linkevičiaus ir R. Karoblio ambasadoriais buvo politinis sprendimas. Anot L. Kojalos, kalbant apie Lietuvos diplomatines atstovybes, svarbu, kad būtų konsensusas.

„Be abejo, tai, pirmiausia, prezidento prerogatyva, bet taip pat konsensusas su parlamentu ir Vyriausybe, kad būtų atlieptas tiek geriausias tų diplomatų kvalifikacijos panaudojimas, tiek, be abejo, politinė aplinka, kuri tvyro šalyje. Koks to galutinis rezultatas, dabar ir pamatėme“, – teigė L. Kojala.

Jis sakė, kad tiek L. Linkevičius, tiek R. Karoblis tikrai galėtų toliau dirbti ambasadoriais, nes turi sukaupę pakankamai tam reikalingos patirties. Tačiau RESC direktorius teigė, kad yra ir kitos galimos pozicijos, kurias gali užimti buvę ministrai.

„Juolab, gal ateityje vėl turės būti progų būti Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais“, – sakė L. Kojala.

Jis taip pat pastebėjo, kad tiek L. Linkevičius, tiek R. Karoblis į pareigas buvo paskirti dar buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės. Tiesa, G. Nausėda juos ir pats patvirtino ministrais dar kartą, kuomet S. Skvernelio Vyriausybė jam tapus prezidentu grąžino įgaliojimus.

„Sunku pasakyti, kur matytų juos ateityje ir kur tas potencialas gali būti išnaudotas. Kol kas, kol nėra iki galo aišku, vienintelės pozicijos svarstymas apriboja galimybes, kur tie žmonės galėtų dirbti“, – komentavo RESC vadovas.

Paskyrė ir be „atšalimo“

Visgi buvo atvejų, kai prezidentas paskyrė ministerijoje dirbusį žmogų ambasadoriumi be atšalimo laikotarpio. Pavyzdžiui, 2019 metų lapkritį G. Nausėda paskyrė tuometį užsienio reikalų viceministrą Darių Skusevičių Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje.

D. Skusevičius, kaip ir dabar jau buvęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, kurią paliko po to, kai ši nutarė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Paskyrimo metu jis nepriklausė jokiai partijai, kaip partijoms nepriklauso ir L. Linkevičius bei R. Karoblis.

Gal pasikeitė požiūris, gal tai yra matymas, kad reikia taikyti naujus standartus, bet jei yra taip, dabar visų akys žiūrės, ar tie standartai yra išlaikomi.

Apie tai paklaustas L. Kojala komentavo, kad šiuo metu vyksta ambasadorių skyrimo persvarstymas: „Buvo pakeistas diplomatinės tarnybos įstatymas, kuriame aiškiau apibrėžtos funkcijos, kas ir kaip gali pakilti iki ambasadoriaus rango, koks yra procesas, koks yra santykis skiriančiosios institucijos su kitomis institucijomis, kurios įgyvendina užsienio politiką. Tas papildomas aiškumas yra geras pavyzdys to, kad sistema evoliucionuoja ir ieško geriausių būdų.“

Apie tai paklausta Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo, kad vertinant vien pagal patyrimo prizmę matyti, kad šis atvejis negali prilygti L. Linkevičiaus ir R. Karoblio atvejui.

„Gal pasikeitė požiūris, gal tai yra matymas, kad reikia taikyti naujus standartus, bet jei yra taip, dabar visų akys žiūrės, ar tie standartai yra išlaikomi“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Portalas LRT.lt apie tai paklausė ir prezidentūros. Raštu pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad situacijos negali būti lyginamos: „Pono D. Skusevičiaus padėtis iš esmės skiriasi nuo anksčiau minėtų asmenų situacijos, nes jis eidamas viceministro pareigas turėjo diplomatinės tarnybos sutartį.“

E. Misiūno situacija kiek kitokia

Buvęs vidaus reikalų ministras, vėliau ėjęs krašto apsaugos viceministro pareigas E. Misiūnas pirmadienį pranešė taip pat sulaukęs neigiamo prezidentūros atsakymo dėl grąžinimo į pareigas. Rinkimuose su „valstiečiais“ dalyvavęs E. Misiūnas, kaip pats skelbė socialiniame tinkle, gavo atsakymą, kad neatitinka politinio neutralumo principo.

„Atkreiptinas dėmesys, kad nei Konstitucijoje, nei Teismų įstatyme nėra „politinio atšalimo“ sąvokos. Priešingai, buvau pasiruošęs po VRM ministro ir KAM viceministro sąžiningai ir skaidriai vykdytų pareigų garbingai toliau eiti sunkias ir atsakingas teisėjo pareigas, bet prezidentūra nusprendė kitaip“, – socialiniame tinkle rašė E. Misiūnas.

Vėliau paskelbta, kad E. Misiūnas ketina savo teisę grįžti į teisėjo pareigas ir imtis ankstesnio darbo ginti teisme.

Tiesa, kaip pastebėjo M. Laurinavičius, E. Misiūno situacija nėra visiškai tokia pati, kaip L. Linkevičiaus ar R. Karoblio. VPAI ekspertas portalui LRT.lt sakė nesantis 100 proc. įsitikinęs, kad ir šis prezidentūros sprendimas buvo pagrįstas, nes įstatymai „sako ne visai taip, kad prezidentas“.

Visgi, anot M. Laurinavičiaus, E. Misiūno atveju pagrįstumo yra kiek daugiau: „Šiuo atveju jau galime kalbėti apie tai, kad šis ministras vykdė tam tikrą politiką, tam tikras politines nuostatas ir apie jo grįžimą į teismus, kurie turėtų būti neutralūs.

Nesakau, kad G. Nausėdos sprendimas yra teisingas, bet čia argumentų būtų daugiau, nes čia abejonių dėl politinio neutralumo, kuris būtinas teismuose, galima būtų ieškoti.

Čia skirtumas yra didžiulis, nes šis žmogus nebuvo partinis, bet buvo pasirinktas partijos ir su jos sąrašu ėjo į naujus rinkimus. Jo politinis angažuotumas gali būti. Nesakau, kad G. Nausėdos sprendimas yra teisingas, bet čia argumentų būtų daugiau, nes čia abejonių dėl politinio neutralumo, kuris būtinas teismuose, galima būtų ieškoti.“

Prezidentūra nurodė, kad asmuo teisėju nėra skiriamas, jei šalies vadovui kyla abejonių dėl asmens tinkamumo eiti pareigas.

„Prezidentas kelia ypač aukštus reikalavimus asmenims siekiantiems teisėjo karjeros: profesionalumas, aukšta reputacija, gebėjimas atsispirti įvairioms įtakoms. Teisėjai spręsdami bylas yra nešališki, nepriklausomi, negali būti saistomi jokiais ryšiais, taip pat ir politiniais, kurie galėtų darytų įtaką jų nepriklausomumui. Asmenys taip pat turi atitikti politinio neutralumo principą“, – rašoma komentare.

Profesionalus atbaidys nuo politikos

Po Seimo rinkimų formuojant Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę kalbėta, kad nėra taip paprasta rasti aukštas kompetencijas turinčių žmonių, kurie sutiktų tapti ministrais.

M. Laurinavičius sutiko, kad tokia situacija, kokia susidarė dėl buvusių S. Skvernelio Vyriausybės ministrų, tik dar labiau atbaidys profesionalus nuo darbo vykdomojoje valdžioje.

„Tai yra vienas šalutinių prezidento viešai išsakytos pozicijos poveikių, kuris yra labai neigiamas“, – teigė M. Laurinavičius.

Anot jo, Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad diplomatinėje tarnyboje dirbęs žmogus gali pasukti į politiką, o vėliau grįžti į diplomatinę tarnybą: „Jeigu prezidentas nori keisti visą sistemą, tai tada klausimas yra, ar apskritai tie žmonės turi aukoti savo asmeninę karjerą dėl paskui galbūt kažkieno asmeninių ambicijų ar nuostatų nulemtų sprendimų.“

Populiariausi