Lietuvoje

2021.01.26 19:28

Gamtininkai prisimena išskirtiniausius pajūrio paukščius: žąsis, kuri nesulaukusi šiltų orų skraido tarp Lietuvos ir Lenkijos, ar gulbė „patriotė“

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.01.26 19:28

Ornitologai skaičiavo šią žiemą Lietuvoje leidusius paukščius. Kuršių mariose šiemet pavyko suskaičiuoti daugiau žiemojančių paukščių nei ankstesniais metais, o Baltijos jūroje – atvirkščiai – žiemojančių sparnuočių suskaityta mažiau. Pastebima, kad kai kurie paukščiai, kurie buvo palikę Lietuvą, jau buvo grįžę, tačiau pabūgo spustelėjusio šalčio ir vėl išskrido.

Kuršių mariose suskaičiavo daugiau žiemojančių paukščių

Šiųmetė žiema paukščius skaičiavusiems ornitologams buvo palankesnė, mat užšalus vandens telkiniams sparnuočius suskaičiuoti buvo paprasčiau nei anksčiau, kai ledas vandens nesukaustydavo ir paukščiai pasklisdavo plačiai.

„Šiemet orai lėmė, kad apskaitų data sutapo su atšalimu ir buvo lengviau suskaičiuoti paukščius“, – teigė Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Julius Morkūnas.

Kuršių mariose pavyko suskaičiuoti tūkstančius žiemą čia leidžiančių ančių, tarp įvairių rūšių suskaičiuotų ančių daugiausia – didžiosios antys.

„Sunku net pasakyti tikslius skaičius. Tačiau skaičiai tikrai yra vieni iš gausiausių šiemet Kuršių mariose. Tikėtina, kad šiauriau kitose valstybėse buvo užšalę ir tada paukščiai tiesiog perskrenda kiek piečiau“, – aiškino ornitologas.

Suskaičiuota apie 1,5 tūkst. gulbių giesmininkių, apie 1 tūkst. – gulbių nebylių. Pastebėta ir retesnių rūšių sparnuočių – keli šimtai rudagalvių ančių, apie 5–6 laukių.

Kai kurie pasilieka dėl to, jog yra lesinami

„O jūroje šiemet labai kuklūs skaičiai dėl to, kad buvo didelis šaltis, pradėjo formuotis ižas arti kranto ir paukščiai laikėsi toliau. Šiemet buvo suskaičiuota mažiau jūros paukščių. Gerokai mažiau nuodėgulių ledinių ančių, palyginus su kitais metai. Bet buvo daug – apie 5–6 tūkst. – didžiųjų dančiasnapių, kurie pasitraukia į jūrą, kai užšąla vidaus vandenys“, – dėstė J. Morkūnas.

Baltijos jūroje pastebėta ir paprastai Šiaurės Amerikos pakrantėse sutinkama miškinė antis.

Vertinant kitas Lietuvos vietas, pagrindinė paukščių žiemovietė yra Kaune žemiau hidroelektrinės, kur neužšąla Nemunas. Ten kasmet suskaičiuojami keli tūkstančiai ančių, keli šimtai gulbių nebylių, laukių bei kitų vandens paukščių.

Kai kurie paukščiai žiemojo ir miestuose esančiuose vandens telkiniuose, kur žmonės yra linkę lesinti paukščius. Apie 600 didžiųjų ančių suskaičiuota Palangoje, panašiai tiek priskaičiuota ir Klaipėdos mieste.

Būtent žmonių noras lesinti paukščius neretai ir tampa ta priežastimi, kodėl sparnuočiai atsisako planų išskristi žiemoti į kitus kraštus. Jeigu, pavyzdžiui, gulbės tris dienas negautų lesalo ir nepavyktų jo pačioms rasti – jos tikrai paklustų natūraliam ritmui išskristi. Kai žmonės lesina sparnuočius, šie prie to pripranta, pasitiki žmonėmis ir lieka žiemoti.

„Nereikia žmonėms apgaudinėti paukščių, o paskui gelbėti patiems įstūmus į tą situaciją. Kai buvo užšalę, kai šaltis siekė ir 10–20 laipsnių, tada lesinimas turi prasmės. Nes paukščiai, kuriems reikėjo išskristi, jie išskrido, o tiems, kurie liko – galima padėti“, – pastebėjo ornitologas.

Kai kurie buvo grįžę, bet vėl išskrido

Kol Lietuvos nebuvo pasiekę didieji šios žiemos šalčiai, dar buvo pasilikę keli būreliai žąsų, kurios paprastai žiemą toli neišskrenda – pasitraukia tik iki Lenkijos.

„Yra viena žąsis, kuri nešioja siųstuvą ir matėme, kad po šių šalčių ji jau antrą kartą per šią žiemą išskrido žiemoti. Kai buvo atšilę, ji grįžo, pabuvo šiek tiek bet pamatė, kad dar ne pavasaris ir vėl išskrido. Jos kelionė trunka apie vieną dieną – 300 kilometrų“, – pasakojo ornitologas.

Prognozuojama, kad po poros savaičių, maždaug vasario viduryje, keliautoja į Lietuvą sugrįš jau visam laikui, mat žąsys jau netrukus pradės perėti. Kartais jau ir balandžio pradžioje žąsis galima išvysti su jaunikliais.

Vasarį turėtų grįžti ir daugiau paukščių. Ornitologai jau pastebėjo ir vieversį. Tačiau, anot pašnekovo, tolimieji migrantai artimiausiu metu dar negrįš.

Šiemet ornitologai stebėjo ir tikrą gulbę patriotę. Praėjusiais metai ji visą žiemą praleido Kuršių mariose, taip pat bandė elgtis ir šiemet.

Vis dėlto, spustelėjus šalčiui marių properšoje dvi dienas pratupėjusi ir negalėjusi pasiekti maisto bei įsitikinusi, kad situacija nesikeičia, gulbė vis dėlto pakėlė sparnus link Švedijos.

„Nėra paukščiai aiškiaregiai, kaip kartais manoma. Jie nenujaučia klimato, mato tai, kas yra dabar ir, veikiausiai, pagal tai sprendžia, kas gali būti. Pamatė, kad ledas niekur nedingsta ir išskrido. Dabar ji yra Švedijoje, netoli Malmės. Skrido skersai Baltijos jūrą, per beveik dvi dienas buvo sustojusi viduryje Baltijos jūros geram pusdieniui ir nuskrido toliau. Ledas išvijo visus, kurie buvo sugalvoję žiemoti. Tai tik dar kartą parodo, kad paukščiai žiūri į tai, kas yra dabar“, – apie gulbės kelionę pasakojo J. Morkūnas.

Tiesa, pastebima, kad paukščiai žino, jog žiema ateis ir jai rengiasi – atėjus laikui būna sukaupę pakankamai energijos ir riebalų, jog įveiktų kelionę iki tų kraštų, kur žiemą praleisti sąlygos yra labiau tinkamos.

Neseniai uostamiestyje buvo užfiksuota paukščių gripo atvejų, tačiau ornitologai, skaičiuodami žiemojančiu paukščius, jokių pokyčių dėl to ar masinių ritimų neužfiksavo.

Nepastebėta ir nafta išsitepusių paukščių, ko baimintasi prieš kurį laiką ties Būtinge išsiliejus teršalams. Tiesa, neatmetama, kad dėl incidento nukentėję sparnuočiai galėjo pasukti ne į Lietuvą, o link Latvijos.

Populiariausi

Gitanas Nausėda

Lietuvoje

2021.03.03 11:24

Nausėda: šiandien turimomis žiniomis, buvo nepanaudota 75 tūkst. vakcinos dozių

anot premjerės, iš nepanaudotų vakcinos dozių 50 tūkst. ką tik pasiekė šalį, atnaujinta 15.00
Šeškinės poliklinika
6

Lietuvoje

2021.03.03 17:46

Vilniaus vicemerė: STT sulaikė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Šeškinės poliklinikos vadovus, kelis šių įstaigų darbuotojus

žiniasklaida: sulaikyta apie 17 gydymo įstaigų vadovų, gydytojų, techninių darbuotojų; atnaujinta 21.14
6
Vilniaus oro uosto Covid patikros punktas
COVID-19 TRUMPAI 9