Lietuvoje

2021.01.27 20:00

Į pamoką prisijungti gali ir gimnazijos direktorė – tai vienas būdų, kaip Kauno mokyklos sprendžia mokinių motyvacijos stoką

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.01.27 20:00

Viešojoje erdvėje netrūksta žinučių, kad nuotoliniu būdu besimokantiems paaugliams stinga motyvacijos, kai kurie tyčia nesijungia į pamokas. Keli Kauno ugdymo įstaigų vadovai minėjo, kad buvo susidūrę su tokiomis problemomis, bet jas pavyko išspręsti, o pagalbos mokiniams priemonių yra daug.

Visgi, užsimenama, kad jei mokinys neturėjo ūpo mokytis klasėje, jis to neturės ir prie ekrano. Psichologo teigimu, paaugliams svarbu būti realybėje kartu, o tėvai privalo paaiškinti, kodėl mokytis yra svarbu ir kad nuo to nepabėgama.

Į pamokas jungiasi ir direktorė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Atžalyno“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atliekanti direktoriaus funkcijas Vilma Balandaitė LRT.lt minėjo, kad ugdymo įstaiga nesusidūrė su labai didele problema dėl moksleivių motyvacijos ar nelankymo. Buvo trys mokiniai, kuriems trūko šiek tiek motyvacijos, tačiau dabar problemos išspręstos.

„Turime tikrai stiprią pagalbos mokiniui specialistų komandą. Dirba ir klasės vadovai, ir socialinis pedagogas, ir psichologas. Šiuo metu didelių bėdų nėra“, – sakė V. Balandaitė.

Pasak jos, dažnai problema dėl motyvacijos išsisprendžia po pokalbio su tėvais, bet kartais ir su jais sunku rasti kalbą. Tada įsitraukia socialinis pedagogas bei psichologas, vyksta nuotolinis posėdis, kuriame visi dalyvauja.

„Kiekvienas mėgina iš savo pusės motyvuoti, išaiškinti, kokios nelankymo pasekmės būna. Jeigu matome, kad lankomumas pagerėja, atsitraukiame. Jeigu matome, kad vėl kažkokios bėdos, vėl susirenkame“, – komentavo pašnekovė.

V. Balandaitė minėjo, kad šie mokiniai linkę nusimesti atsakomybę.

„Sako „nežinau“, „pramigau“, „tingėjau“. Tokios kaip ir konkrečios priežasties neįvardija, bet mes matome, kad tie vaikučiai dažnai būna iš šeimų, kurios galbūt skurdžiau gyvena, galbūt kartais ir aplinkos nenori vaikai parodyti. Yra galimybė užsklandą programėlėje uždėti, bet vėlgi – patys ne visada padaro, pagalbos galbūt ne visada drįsta paprašyti. Motyvacijos stoka būna“, – aiškino ji.

Pašnekovė taip pat sakė, kad vaikus bei jų elgesį mokykla stebėjo dar iki nuotolinio ugdymo, tad žino, kuriems gali kilti sunkumų. Kartais į nuotolines pamokas įsitraukia ir pati administracija, ji prisijungusi mato, kaip vaikai jungiasi.

Pasak jos, dažnai problema dėl motyvacijos išsisprendžia po pokalbio su tėvais, bet kartais ir su jais sunku rasti kalbą. Tada įsitraukia socialinis pedagogas bei psichologas, vyksta nuotolinis posėdis, kuriame visi dalyvauja.

Mažesnę motyvaciją turintys vaikai gali ateiti ir prisijungti iš klasės

Stanislovas Milašius, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktorius, LRT.lt minėjo, kad nėra tokių vaikų, kuriems kiltų problemų dėl motyvacijos ar lankomumo. Jis tikino, kad problemos sprendžiamos iškart, dažniausiai susitvarko klasės vadovai. Pašnekovas sutinka, kad nuotoliniu būdu įtraukti paauglius yra sunkoka, bet įveikiama.

„Mokytojai geba ugdyti įdomiai, sugalvoja įvairių veiklų, negali sakyti, kad taip pat kaip klasėje. Yra, kai mokiniai jungiasi su mokytojų padėjėjais, šie užveda kitokia linkme“, – sakė S. Milašius ir pridūrė, kad, reikalui esant, pagalbos specialistai yra pasiruošę padėti.

Kauno Veršvų gimnazijos vadovas Žilvinas Damijonaitis portalui LRT.lt minėjo, kad ugdymo įstaigoje tokių moksleivių buvo iki 10. Jo teigimu, nuo pirmadienio mažą motyvaciją turintys mokiniai atėjo mokytis nuotolinėse pamokose iš gimnazijos klasių. Tačiau, pasak pašnekovo, problemą lemia ne tik nuotolinis mokymas.

„Tie, kuriems motyvacijos nebuvo mokytis kontaktiniu būdu, tai tiems nėra didelės motyvacijos mokytis ir nuotoliniu būdu. Dažniausiai susiduriame su tais pačiais mokiniais, kurie motyvaciją turi mažesnę“, – aiškino Ž. Damijonaitis. Pasak jo, būna atvejų, kai tėvai kreipiasi pagalbos į mokyklą dėl vaikų motyvacijos.

Paklaustas, kiek gimnazistų nuo pirmadienio atėjo mokytis klasėse, jis atsakė, kad tokių yra beveik 20. Tarp jų – ir tie, kurie turi sudėtingesnes sąlygas namuose.

Tie, kuriems motyvacijos nebuvo mokytis kontaktiniu būdu, tai tiems nėra didelės motyvacijos mokytis ir nuotoliniu būdu.

Svarbu daug bendrauti su tėvais

KTU Vaižganto progimnazijos direktorė Lydija Merfeldienė LRT.lt teigė, kad problemų buvo pernai pavasarį, per pirmąjį karantiną, o dabar – viskas gerai.

„Mūsų progimnazija nėra tokia didelė ir klasės nėra tokios perpildytos. Auklėtojai turi pakankamai gerą kontaktą ir su tėvais, ir su pačiais vaikais. Turime šeimų, kuriose lankosi socialiniai darbuotojai. Jeigu problema apima ne tik mokymąsi, bet ir namų aplinką, tada įsitraukia kitos tarnybos ir bandome padėti. Aktyviai dirba socialinis pedagogas, psichologas, turime mokytojo padėjėją, kuris turi savo kontaktą su vaikais“, – komentavo L. Merfeldienė.

Ji irgi pažymėjo, kad būta atvejų, kai vaikai kreipėsi pagalbos į progimnazijos specialistus.

Aleksandra Bancevičienė, Kauno „Vyturio“ gimnazijos vadovė, LRT.lt taip pat teigė, kad nėra bėdų dėl nelankančių moksleivių ar dėl jų motyvacijos. Pasak jos, padeda tai, kad daug bendraujama su jų tėvais.

„Stengiamės tuoj pat išsiaiškinti visas kylančias problemas. O to nenoro būna taip pat, kaip ir suaugusiesiems: jie ne visada nori eiti į darbą, taip ir vaikams būna. Bet kokio piktybinio nelankymo neturime. Stengiamės labai motyvuoti vaikus“, – atsakė A. Bancevičienė.

Nebijoti ieškoti kuo didesnės pagalbos

Psichologas Tomas Kelpša LRT.lt sakė, jog tėvai turėtų paaiškinti savo atžaloms apie mokslų svarbą, kad reikia mokytis, įgauti žinių.

„Įdiegti supratimą, kad niekur nuo mokslų nepabėgs ir reikės mokytis ne dėl kitų, o dėl savęs. Mums reikės tų žinių gyvenime“, – pridūrė T. Kelpša.

Pasak jo, yra iššūkis, kai vaikai nesimoko tiek kontaktinėse pamokose, tiek nuotolinėse. Koks būtų sprendimas? T. Kelpša teigia, kad reikia prašyti kuo platesnės pagalbos. Ne tik kartu tėvams susėsti ir kalbėti, bet pasitarti ir su psichologinėmis, pedagoginėmis tarnybomis.

Kalbėdamas apie paauglius, psichologas minėjo, kad jiems yra svarbus buvimas kartu realybėje, o ne prie ekranų.

„Paauglystė yra tas laikotarpis, kai vaikams autoritetas yra draugai, o ne tėvai. Ir jiems labai svarbu bendrauti su bendraamžiais, kažką veikti kartu. Jie nori buvimo kartu. Tada gali pasiguosti, išsipasakoti. Susitikę jie gali atviriau kalbėtis, o kai nuotoliniu būdu mokosi, tai tėvai juk dažniausiai yra šalia ir vaikai negali atvirai kalbėtis tarpusavyje“, – dėstė T. Kelpša.

Jis pridūrė, kad į jį kreipiasi ir vaikų, ir tėvų, norinčių patarimo ne tik iš savos aplinkos, bet ir iš specialisto.

Susitikę jie gali atviriau kalbėtis, o kai nuotoliniu būdu mokosi, tai tėvai juk dažniausiai yra šalia ir vaikai negali atvirai kalbėtis tarpusavyje.

Populiariausi

„Vaisingumo klinikos“ tyrime į teismą atvesdinti įtarimų sulaukę asmenys
35

Lietuvoje

2021.02.26 14:15

„Vaisingumo klinikos“ tyrimas: finansų direktorius suimtas savaitei, kaltinimus pripažįsta ir įmonės vadovas Usonis

galėjo neapskaityti apie milijono eurų pajamų; atnaujinta 16.22
35
Gitanas Nausėda
LRT pokalbis 19

Lietuvoje

2021.02.26 21:48
LRT pokalbis

Nausėda apie skiepijimą nuo COVID-19: matome, kas vyksta, išsikelkim sau ambicingą tikslą, lietuviai gi esame

nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti EVT
19
Karantinas Vilniuje
14

Lietuvoje

2021.02.27 09:26

COVID-19 Lietuvoje ir toliau plinta ligoninėse, įmonėse, ugdymo įstaigose

per parą nustatyti 626 nauji atvejai; atnaujinta 11.15
14