Lietuvoje

2021.01.26 05:30

Po Palucko pasitraukimo LSDP verda aistros: lyderių, kurie galėtų prikelti partiją, nėra

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.01.26 05:30

Gili duobė. Taip portalo LRT.lt kalbinti ekspertai apibūdino situaciją, kurioje atsidūrė socialdemokratai. Jie teigė, kad socialdemokratai tampa „antrojo ešelono“ partija ir neaišku, ar jos gretose yra politikų, kurie užėmę lyderio poziciją galėtų prikelti partiją naujam gyvenimui.

Pastaruosius ketverius metus socialdemokratams vadovavęs Gintautas Paluckas penktadienį pranešė, kad palieka partijos lyderio poziciją. Žiniasklaidai jis teigė sprendimą dėl pasitraukimo priėmęs tam, kad būtų išvengta vidinių karų partijoje, kurie gali kilti prieš pavasarį vyksiančius naujojo vedlio rinkimus.

Tačiau klausimų dėl G. Palucko galimybių toliau vadovauti partijai pasigirdo gerokai anksčiau. Spalį vykę Seimo rinkimai socialdemokratams atnešė prasčiausius rezultatus per 30 metų ir iškart po to pradėta klausti, ar lyderis neturėtų pasitraukti.

„Apie tai negali būti nė kalbos“, – tuomet tvirtino G. Paluckas.

Visgi atrodo, kad praėjusią savaitę įvykęs partijos tarybos posėdis buvo paskutinis lašas. Socialdemokratų veteranai posėdyje pažėrė kritikos G. Paluckui ir vienas po kito ragino jį atsisakyti pirmininko pozicijos.

„Sprendimas buvo pavėluotas, jis turėjo būti priimtas iškart po rinkimų rezultatų. Taip elgiasi visi politikai, kurie suvokia savo politinę atsakomybę“, – portalui LRT.lt pirmininko sprendimą trauktis komentavo ilgametis socialdemokratas Algirdas Sysas.

Tuo metu LRT.lt kalbinti politikos ekspertai tvirtino, kad socialdemokratai įklimpo į gilią duobę, tačiau krizė partijoje – ne nauja, o prasidėjo dar tuomet, kai dalis partijos narių atskilo ir įkūrė kitą politinę jėgą.

Kiekvienoje šeimoje yra konfliktų, didesnių ar mažesnių, o čia gi yra partija, kuri turi daug narių, yra skirtingų nuomonių, skirtingas požiūris, jį reikia derinti.

Pats G. Paluckas sakė šiuo metu situacijos komentuoti nenorintis, nes nori išvengti nereikalingų aistrų ir vidinių ginčų.

A. Sysas: individualizmas pakišo koją Gintautui

Kalbėdamas apie dabartinę socialdemokratų padėtį, ilgametis partijos narys A. Sysas pirmiausia kaltino rinkimų rezultatus. Anot jo, akivaizdu, kad jei rinkėjai nusisuko nuo partijos, kažkas buvo daroma tikrai netinkamai.

„Rinkimai yra atskaitos taškas kiekvienam politikui. Mes dirbame ne sau, o rinkėjams. Jeigu rinkėjai nusisuka nuo mūsų ir balsuoja už kitas partijas, vadinasi, darėme kažką ne taip ir reikia prisiimti atsakomybę. Nieko asmeniško nėra, bet jei nepasiseka, reikia save įvertinti kritiškai ir pasitraukti. Šito trūko“, – kalbėjo Seimo narys.

Paklaustas apie kovas partijos viduje, kurias atsistatydindamas minėjo G. Paluckas, A. Sysas tvirtino, kad pasitraukusio partijos lyderio pasisakymai kartais „reikalauja didesnės kritikos“.

„Kiekvienoje šeimoje yra konfliktų, didesnių ar mažesnių, o čia gi yra partija, kuri turi daug narių, yra skirtingų nuomonių, skirtingas požiūris, jį reikia derinti“, – portalui LRT.lt komentavo A. Sysas.

Nuo kolektyvinio darbo buvo pereita prie individualaus ir mano atrodo, kad tas individualizmas ir pakišo koją Gintautui.

Be to, A. Sysui kliuvo ir tai, kad nors partija yra demokratinė organizacija ir sprendimus priima daugumos nuomone, dabar jau pasitraukęs pirmininkas nevengė individualių sprendimų.

„Nuo kolektyvinio darbo buvo pereita prie individualaus ir man atrodo, kad tas individualizmas pakišo koją Gintautui. Jis lyderis, jo šalininkų yra, bet vis dėlto tokiose organizacijose, kuriose yra labai daug narių, kur yra interesai, reikia matyti visas grupes ir atsižvelgti į visų interesus, o ne bandyti kažkokiais metodais išstumti arba telkti kažkokias grupes. To pritrūko“, – teigė A. Sysas.

Praėjusią savaitę vykusiame partijos tarybos posėdyje kritikos pažerta ir dėl to, kaip buvo sudarytas rinkimų sąrašas, ir dėl to, kaip vyktų rinkimų kampanija, ir dėl to, kad pats G. Paluckas buvo rinkimų štabo vadovas. A. Sysas sakė tokiai kritikai pritariantis.

„Manau lygiai taip pat, kaip mano bičiuliai. <...> Nepasitenkinimas iš kitų skyrių buvo. <...> Buvau tas žmogus pirmame tarybos posėdyje, kuris pasakė, kad štabo vadovo postas yra labai atsakingas ir negali pirmininkas, kuris turi didelį krūvį, dar būti ir štabo vadovu.

Tai buvo dar prieš ketverius metus. Deja, tuomet bičiuliai neįsiklausė, o dabar partijos taryba nubalsavo, kad štabo veikla buvo nepatenkinama“, – apie iš pareigų atsistatydinusiam partijos pirmininkui pažertą kritiką kalbėjo A. Sysas.

Atskilėliams vietos nebėra

Vos pasklido žinia apie tai, kad G. Paluckas palieka partijos lyderio poziciją, buvęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas pradėjo svarstyti apie galimą kairiųjų politinių jėgų susijungimą. Portalas LRT.lt primena, kad 2017-aisiais dalis socialdemokratų nepakluso partijos tarybos sprendimui nutraukti koalicijos su „valstiečiais“ sutartį, todėl turėjo palikti partiją. Vėliau jie įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

„Noriu kategoriškai paneigti. Šituos gandus skleidžia dalis mūsų bičiulių, nors niekas iš senesnės kartos socialdemokratų apie tai nešneka. Tie bičiuliai, kurie išėjo, tai padarė savo noru. Niekas jų iš partijos nemetė. Susikūrė savo, tegul džiaugiasi. Jokių jungimųsi negali būti ir nebus.

Tai aš užtikrinu, nes buvau tas, kuris reikalavo griežtos nuobaudos tiems bičiuliams, kurie nesilaikė statuto normų. Kaip galima į partiją grąžinti buvusį jos pirmininką, kuris ignoravo daugumos nuomonę ir nesilaikė statuto? Negalime tokių žmonių priimti atgal, ar tai būtų Kirkilas, ar Butkevičius, ar dar kas nors“, – kalbas, kad kairiosios politinės jėgos gali susijungti, komentavo A. Sysas.

Jam antrino ir kitas ilgametis socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Anot jo, vienintelis kelias atskilėliams sugrįžti pas socialdemokratus būtų per partijos skyrius. Tiesa, jis sakė nežinantis, ar kurie nors partijos skyriai suteiktų jiems tokią galimybę.

Tie bičiuliai, kurie išėjo, tai padarė savo noru. Niekas jų iš partijos nemetė. Susikūrė savo, tegul džiaugiasi. Jokių jungimųsi negali būti ir nebus.

„Labai smerkiu jų elgesį, jiems nėra galimo pateisinimo. LSDP statute pasakyta aiškiai, kad jei taryba priėmė sprendimą, partijos narys, balsuodamas prieš, turi dvi alternatyvas – arba vykdyti, arba nevykdyti, bet turi netrukdyti jo įvykdyti kitiems.

Tuo metu šie žmonės, kai buvo priimtas sprendimas pasitraukti iš koalicijos, nutarė ne tik ignoruoti, bet veikti prieš sprendimą“, – 2017-aisiais vykusius įvykius prisiminė V. Andriukaitis.

Krizė tęsiasi nuo 2017-ųjų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis portalui LRT.lt komentavo, kad krizė, su kuria susiduria socialdemokratai, nėra nauja. Anot politologo, jos požymiai matomi nuo 2017 metų, kuomet partiją paliko dalis jos narių.

Pasak M. Jastramskio, įtampą socialdemokratų gretose kėlė tiek nesėkminga rinkimų kampanija, tiek tai, kad ne vienerius metus kalbėta, jog pirmininko poziciją reikėtų patikėti kitiems žmonėms, pavyzdžiui, Mindaugui Sinkevičiui, kartą jau kovojusiam su G. Palucku dėl lyderio pozicijos.

Ar G. Paluckas būtų atsistatydinęs iš karto po rinkimų, ar atsistatydino praėjus keliems mėnesiams – tai nieko nekeičia.

„G. Palucko išrinkimas, nors ir turėjo atsinaujinančios socialdemokratijos pažadą, bet įtampų irgi įnešė. Rinkimų rezultatai tas įtampas, kurios buvo viduje, dar tik paryškino“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Tiesa, politologas, priešingai nei A. Sysas, sakė nemanantis, kad G. Palucko sprendimas trauktis buvo pavėluotas. M. Jastramskio teigimu, po spalį vykusių rinkimų visuomenės suvokime jau įspausta, kad socialdemokratai rinkimus pralaimėjo ir tapo „antrojo ešelono partija“.

„Ar G. Paluckas būtų atsistatydinęs iš karto po rinkimų, ar atsistatydino praėjus keliems mėnesiams – tai nieko nekeičia“, – sakė M. Jastramskis.

Visgi, kaip teigė politologas, ar naujas lyderis padės socialdemokratams atsigauti, kalbėti dar anksti. Tiesa, jis neatmetė, kad naujas pirmininkas gali politinei organizacijai duoti impulsą, tačiau klausimas, koks tas naujas lyderis bus.

„Ar iš jaunesnės kartos, ar iš senesnės – tai gali duoti skirtingų rezultatų. Aišku, jiems reikėtų, visų pirma, susiimti viduje, nes nepasitenkinimo viduje dabar yra daug. Jiems reikia lyderio, kuris galėtų sutelkti juos. Viskas prasideda nuo partijos organizacijos.

O, kalbant apie rinkėjus, čia yra antrinis dalykas. Aišku, tai ne vien tik lyderis, klausimas, ką rinkėjai mąsto, ar jie vis dar mato socialdemokratus kaip vieną pagrindinių partijų, ar kaip antrą–trečią pasirinkimą savo galvoje“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt svarstė M. Jastramskis.

Jis taip pat teigė, kad kyla klausimas, ar Lietuvai tinka tokia socialdemokratija, kokia yra kopijuojama nuo Švedijos ar Nyderlandų kairiųjų socialistinių partijų.

Partija yra duobėje

Visgi politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris komentavo, kad G. Palucko sprendimas trauktis buvo pavėluotas. Jis kalbėjo, kad praėjus savaitei ar dviem po rinkimų G. Paluckas turėjo pasitraukti.

„Kaip matome, tas uždelstas laikas ir jo bandymai jį dar užtempti lėmė, kad įtampa partijos viduje maksimaliai išaugo – garas pradėjo visai plėšti dangtį nuo puodo. Jeigu jis būtų pasitraukęs anksčiau, manau, kad būtų daugiau galimybių taikiai susitarti, sukoordinuoti santykius partijos viduje, valdžios perdavimą“, – teigė V. Bruveris.

Pasak apžvalgininko, pavėluotas sprendimas trauktis lėmė ir susilpnėjusią paties G. Palucko poziciją, nes per partijos tarybos posėdį jam išsakyta kritika buvo negailestinga. Anot V. Bruverio, akivaizdu, kad jis tarybos posėdyje gavo į kaulus, o tarybos priimtas nutarimas dėl rinkimų rezultatų buvo akivaizdžiai neigiamas. Be to, V. Bruveris sakė manantis, kad delsimu G. Paluckas pakenkė partijai.

„Tam tikra prasme dabar jis privertė savo artimiausius bendražygius viešai skalbti partijos skalbinius, versti jį iš posto. Net jei pradėjo eiti kalbos apie galimai neteisingai išleistus pinigus – kai girdime tokias kalbas partijoje, tai yra paskutinė vinis į karstą.

Partijai blogiausia tai, kad ji toliau lieka aklavietėje. G. Paluckas neprikėlė jos naujam gyvenimui. Vėl iškyla tas pats klausimas, kurį buvo galima kelti prieš metus ar dvejus, – kas vietoje jo?“ – dėstė V. Bruveris.

Matome, kokioje duobėje yra partija.

Apžvalgininko teigimu, viešai kaip galimas naujas partijos pirmininkas yra minimas Juozas Olekas, dėl to, esą, sutaria ir partijos elitas. V. Bruverio manymu, trumpalaikėje perspektyvoje šis kandidatas galėtų nuraminti verdančias aistras, stabilizuoti situaciją partijos viduje. Tačiau neaišku, ar jis pasiektų ką nors daugiau.

V. Bruveris taip pat kalbėjo, kad tarp kandidatų vadovauti socialdemokratams minima ir Vilija Blinkevičiūtė, tačiau neaišku, ar ji galėtų suteikti partijai ką nors daugiau, nei suteiktų J. Olekas.

„Tokių lyderių, kurie galėtų prikelti partiją, nėra, partija jų neturi. Čia atsakomybė ne tik G. Paluckui, bet ir kitiems. Jie yra patys savo sukurtos situacijos įkaitai“, – sakė V. Bruveris ir pridūrė, kad akivaizdu, jog partijos viduje vyksta konfliktai, kurių pagrindiniu katalizatoriumi tapo nesėkmingi Seimo rinkimai.

V. Bruveris kalbėjo, kad partija yra krizėje, todėl jiems reikia spręsti, kaip vidinius konfliktus sustabdyti bent iki partijos pirmininko rinkimų. Anot apžvalgininko, buvusio pirmininko rėmėjai partijoje gali bandyti „torpeduoti“ kitus kandidatus, pavyzdžiui, J. Oleką, ir taip dar labiau skaldyti partiją.

„Tokį pavojų partijai labai matau. <...> Matome, kokioje duobėje yra partija. Su centro kairės visu flangu yra blogai“, – tvirtino V. Bruveris.

Populiariausi

Karantinas Lietuvoje
8

Lietuvoje

2021.02.28 09:22

COVID-19 Lietuvoje: tęsiasi protrūkiai Visagine, nauji atvejai šalies ligoninėse, rusena židiniai įmonėse ir darželiuose

per parą – 356 COVID-19 atvejai, mirė dar 9 žmonės; atnaujinta 11.00
8
Gabrielius Landsbergis
5

Lietuvoje

2021.02.28 12:47

Landsbergis dar ketverius metus laikys konservatorių vairą savo rankose

partijos pirmininko komentaras; atnaujinta 14.11
5