Lietuvoje

2021.01.25 13:07

Ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui

Dulkys spėja, kad balandžio 1 d. karantinas galėtų baigtis; atnaujinta 15.51
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.01.25 13:07

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui, tai yra iki vasario 28 dienos.

Apie tai po VESK posėdžio pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot jos, komisijos posėdyje buvo aptarta šalies epidemiologinė situacija, policijos vykdomos piliečių judėjimo ribojimo kontrolės rezultatai.

Kaip teigė A. Bilotaitė, išklausius institucijų pateiktą informaciją, galima teigti, kad pandeminė situacija Lietuvoje gerėja, matomi „pozityūs skaičiai“, tačiau užsikrėtimo skaičių kritimo pagreitis, pasak ministrės, yra šiek tiek sulėtėjęs.

„Buvo priimtas sprendimas pasiūlyti Vyriausybei pratęsti karantino galiojimą dar vienam mėnesiui, tai yra vasario 28 dienos“, – teigė A. Bilotaitė.

Pasak vidaus reikalų ministrės, VESK posėdyje svarstytas galimas karantino atlaisvinimo planas. Anot A. Bilotaitės, svarstant galimus atlaisvinimus, daugiausiai dėmesio bus skiriama sveikatos paslaugų prieinamumui, švietimo paslaugų užtikrinimui bei verslo veiklos atlaisvinimui. Ministrė teigė, kad VESK priimtas sprendimas pavesti ministerijoms savo srityse konkretizuoti ir detalizuoti galimus atlaisvinimus, o kitą savaitę jie būtų teikiami Vyriausybei.

Dulkys: mažiau kaip 200 atvejų galėtų būti pasiekta antroje vasario pusėje

LRT.lt primena, kad karantinas dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas praėjusių metų lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31 d.

Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, karantino atlaisvinimas turėtų būti susijęs su tam tikrais rodikliais, šiuo atveju – su sergamumo COVID-19 skaičiumi 100-tui tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų. Anot jo, šiuo metu susirgimų vidurkis šalyje siekia 527 atvejus 100-tui tūkstančių gyventojų. Pasak ministro, kiekviena ministerija, atsižvelgiant į susirgimų skaičių, į numatytus pandemijos scenarijus, pateiks savo siūlymus, kaip ir kada galima būtų atlaisvinti karantiną.

Prognozavo, kada galima tikėtis karantino pabaigos

A. Dulkys teigė, kad VESK sutarta, jog Sveikatos apsaugos ministerija detalizuos keturis koronaviruso situacijos scenarijus šalyje ir šių scenarijų atveju galimas viešojo gyvenimo korekcijas. Visa tai ministerija žada pristatyti kitą pirmadienį, VESK posėdyje.

„Tai reiškia, kad kitą trečiadienį Vyriausbyės pasitarimo protokolu galėtume užsitvirtinti tuos scenarijus, o pačiame Vyriausybės posėdyje galbūt jau svarstyti ir kažkokias labai konkrečias priemones, kas galėtų būti atlaisvinima. Tos priemonės būtų peržiūrimos kas dvi savaites, žiūrint į duomenis, į skaičius“, – komentavo A. Dulkys.

Ministras teigė, kad preliminariai planuojama, jog namų ūkių bendravimas galėtų būti plečiamas, priklausomai nuo susirgimų koronavirusu skaičiaus 100-tui tūkstančių gyventojų mažėjimo.

„Turime namų ūkių kontaktų klausimus. Tarkime, jei mes būtume scenarijuje, kuriame mes turėtume mažiau negu 200 atvejų, tai būtų galima jau siūlyti, kad tai galėtų būti du pastovūs namų ūkiai, jei mažiau negu 100 atvejų – trys pastovūs namų ūkiai, o pasiekus sergamumo rodiklį mažiau kaip 50 atvejų, galima būtų siūlyti, kad čia jokių ribojimų apskritai jau ir nebūtų“, – aiškino A. Dulkys.

Ministras, paklaustas apie kitų ribojimų atsisakymą, svarstė, kad karantinas galėtų būti nutrauktas balandį. Vis dėlto, jis pabrėžė, jog viskas priklausys nuo sergamumo COVID-19 rodiklių.

„Prognozės yra nedėkingas dalykas, bet galima pamėginti. [...] Jei mums toliau taip seksis, kaip dabar, tai mažiau kaip 200 atvejų galėtų būti pasiekta antroje vasario pusėje. Ir ta logika būtų tokia, kad mes nuolat, kiekvieną savaitę matuojame, o kas dvi savaites – teikiame galimas priemones. Su ta mintimi galbūt balandžio 1 dieną karantino galėtų nebebūti, o galbūt gegužės pirmomis dienomis ir tik 20 atvejų turėtume“, – svarstė A. Dulkys.

Jis, paklaustas, kurios karantino priemonės davė didžiausią teigiamą rezultatą kovoje su pandemija, teigė, kad kažko išskirti negalėtų, tačiau pažymėjo, jog ekspertų teigimu, proveržį leido pasiekti taikomų priemonių visuma.

Policijos vadovas perspėjo apie nerimą keliančius ženklus

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla po VESK posėdžio teigė, kad pareigūnai nuolat stebi visuomenės elgesį karantino metu. Anot jo, panašu, kad kol kas didesnių nemalonumų yra išvengta.

„Dramatiškų pokyčių, žvelgiant į nusikalstamumo suvestines, žvelgiant į kitą informaciją, kurią gauname iš įvairių šaltinių, [...] nevyksta, tačiau smurtas artimoje aplinkoje, visokie keisti įvykiai yra mūsų kasdienio gyvenimo palydovai ir, deja, turbūt to neišvengsime“, – komentavo R. Požėla.

Policijos duomenimis, Vyriausybei uždraudus be svarbios priežasties žmonėms važiuoti į kitą nei jie patys gyvena savivaldybę, per šių metų sausio mėnesį pareigūnams teko į kitą savivaldybę nepraleisti per 18 tūkst. transporto priemonių.

„Gera žinia, kad šie skaičiai kiekvieną savaitę yra mažėjantys ir tai rodo, kad žmonės išgirsta, įsiklauso ir mažiau tenka priiminėti nepopuliarius sprendimus. Tačiau, kita vertus, yra augantis protokolų skaičius, tai irgi yra neraminantis dalykas, tai dar kartą rodo, kad dalis mūsų visuomenės ne tik nesiklauso, bet ir negirdi“, – perspėjo policijos generalinis komisaras.

Anot R. Požėlos, per sausį dėl karantino taisyklių nesilaikymo policijai teko surašyti virš 5,2 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų. Pasak jo, dažniausi pažeidimai – būriavimasis, susitikimai, kuriuose dalyvauja žmonės iš kelių namų ūkių.

Vis dėlto, policijos vadovo teigimu, pastebima, kad karantino priemonių taikymas duoda rezultatų – palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pastarąsias 10 dienų gyventojų judėjimas transporto priemonėmis sumažėjo 72 proc.

Kaip teigė R. Požėla, Vyriausybei leidus formuoti tam tikrus socialinius burbulus, tai yra numačius, kad gali bendrauti dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas asmuo arba neįgalus nepilnametis, arba nuolatinės priežiūros dėl neįgalumo reikalaujantis suaugęs asmuo, šia galimybe, policijos duomenimis, pasinaudojo tik „kelios dešimtys asmenų“.

R. Požėla, kalbėdamas policijos vykdomą kontrolę, teigė, kad pareigūnai stengiasi kiekvieną situaciją vertinti individualiai, tad administracinių nusižengimų protokolų surašyti neskubama, tai esą yra kraštutinė priemonė.

Judėjimas galėtų būti atlaisvintas, tik pasiekus tam tikrus rodiklius

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, kalbėdama apie galimybes atšaukti Vyriausybės sprendimą drausti judėjimą be svarbios priežasties tarp savivaldybių, pažymėjo, kad toks draudimas galėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas, tik pasiekus tam tikrus sergamumo rodiklius.

„Jeigu per 14 dienų susirgimų (koronavirusu – LRT.lt) skaičius bus mažesnis nei 500 atvejų 100-tui tūkstančių gyventojų, o teigiamų COVID-19 testų skaičius bus ne didesnis negu 10 procentų, tai galbūt vienas iš siūlymų – galvoti apie tam tikrą atlaisvinimą judėjimo tarp savivaldybių“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

Anot jos, vis dėlto tai nereiškia, kad draudimas judėti tarp savivaldybių galėtų būti atšauktas iš karto.

„Pirmiausia, galbūt galvojant apie (judėjimo tarp savivaldybių – LRT.lt) atlaisvinimą paprastomis dienomis, paliekant ribojimus savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – apie galimus ribojimų atlaisvinimus kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

A. Dulkys vėliau patikslino, kad susirgimų koronavirusu skaičiui nukritus žemiau 500 atvejų 100-tui tūkstančių gyventojų, ribojimas judėti tarp savivaldybių galėtų tapti rekomendacija, o ne draudimu.

Anot A. Bilotaitės, judėjimo ribojimas yra itin svarbus, mat leidžia Vyriausybei geriau pasiruošti dar pavojingesniems scenarijams, pavyzdžiui, jei Lietuvoje atsirastų nauja COVID-19 atmaina. Vidaus reikalų ministrė pažymėjo, kad VESK kol kas siūlo pratęsti karantiną, nekeičiant jo režimo, o tai reiškia, kad siūloma pratęsti ir ribojimo tarp savivaldybių judėjimą galiojimą.

Nauja taisyklė problemų nesukėlė

A. Bilotaitė, paklausta apie įvestas „socialinių burbulų“ galimybes gyventojams, teigė, kad didesnio žmonių judėjimo dėl šio pakeitimo nebuvo fiksuota.

„Visada buvo ir bus tokių žmonių, kurie bandys apeiti (taisyklės – LRT.lt). Bet matome, kad didžioji dalis visuomenės tikrai laikosi karantino ribojimų reikalavimų, elgiasi atsakingai“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

„Nerimavome, ar daug bus tų atvejų, bet tų atvejų nebuvo tiek daug, kiek tikėjomės. Ir žmonės tikrai vyko, pateikinėjo dokumentus, bet tas skaičius nebuvo toks didžiulis, kad keltų kažkokių klausimų ir nerimo“, – dėstė A. Bilotaitė.

R. Požėla savo ruožtu pridūrė, kad didžioji dalis asmenų, praėjusį savaitgalį norėjusių kirsti savivaldybių ribas, norėdami pasiekti „socialinį burbulą“, turėjo visus reikalingus dokumentus.

„Mūsų pareigūnai gavo atitinkamą informaciją ir, kiek žinau, tais atvejais, kurių tikrai nebuvo daug – per Lietuvą dešimtys atvejų – [...] asmenys, kurie važiavo ir kurie motyvavo, kad vyksta į „socialinį burbulą“, turėjo riekiamus dokumentus, buvo pasiruošę suteikti visą dominančią informaciją. O pareigūnai savo ruožtu irgi turėjo tam tikrus planus kaip patikrinti, ar žmogus meluoja, ar nemeluoja“, – tikino jis.

Anot jo, žmonių patikrai šiuo tikslu yra naudojamos įvairios duomenų bazės.

Esami vakcinų tiekimo kiekiai yra nepakankami, norint pasiekti tikslą

A. Dulkys neslėpė neigiamai vertinantis žinias, kad „AstraZeneca“ pirmajį šių metų ketvirtį tieks mažiau vakcinų nuo koronaviruso nei buvo planuota anksčiau.

Anot jo, tokie pokyčiai reiškia, kad esami vakcinų tiekimo kiekiai yra nepakankami, norint iki vasaros vidurio nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.

„Tam, kad galėtume tai padaryti iki vasaros pabaigos, kaip buvo kalbama aukščiausių vadovų susitikime, ar patys užsibrėžtume dar ambicingesnį tikslą, tas vakcinų tiekimas ir būtent ne dešimtimis tūkstančių, o šimtais tūkstančių, ir turint mintyje, kad vien vasarį tada reikėtų kokio milijono vakcinų dozių, jis turėtų būti stabilus, nuoseklus ir prasidėti jau nuo vasario mėnesio“, – dėstė A. Dulkys.

Anot jo, vakcinų tiekimas turėt vykti kas savaitę. Tokiu atveju, pasak ministro, galima būtų užtikrinti logistiką, skiepijimą ir antruoju skiepu.

„Jeigu kas nors paklaustų Lietuvos, kodėl Lietuva 2020 metais nevakcinavo, tai, matyt, atsakymas būtų, nes nebuvo vakcinų. 2021-aisiais, jeigu klausimas yra, kodėl nevakcinuojame iki vasaros, tai kol kas atsakymas yra tas pats – vakcinų jau yra, bet jų kiekiai yra nepakankami“, – aiškino A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad pirmadienį į vakcinavimo centrus Lietuvoje išvyko dar beveik 34 tūkst. vakcinų, skirtų skiepyti prioritetines gyventojų grupes.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasiūlė Europos Sąjungai siekti, kad iki vasaros būtų vakcinuota apie 70 proc. žmonių.

Populiariausi

„Vaisingumo klinikos“ tyrime į teismą atvesdinti įtarimų sulaukę asmenys
35

Lietuvoje

2021.02.26 14:15

„Vaisingumo klinikos“ tyrimas: finansų direktorius suimtas savaitei, kaltinimus pripažįsta ir įmonės vadovas Usonis

galėjo neapskaityti apie milijono eurų pajamų; atnaujinta 16.22
35
Gitanas Nausėda
LRT pokalbis 19

Lietuvoje

2021.02.26 21:48
LRT pokalbis

Nausėda apie skiepijimą nuo COVID-19: matome, kas vyksta, išsikelkim sau ambicingą tikslą, lietuviai gi esame

nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti EVT
19
Karantinas Vilniuje
14

Lietuvoje

2021.02.27 09:26

COVID-19 Lietuvoje ir toliau plinta ligoninėse, įmonėse, ugdymo įstaigose

per parą nustatyti 626 nauji atvejai; atnaujinta 11.15
14