Esminiu įrankiu daugiau nei šimtui užkrečiamųjų ligų, išskyrus COVID-19, stebėti vadinama valstybės kompiuterinė sistema jau nuo vasaros deramai neveikia. Ji nebeturi valdytojo nuo tada, kai užstrigo bandymas sistemą perduoti iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rankas. Pasak epidemiologų, dėl to gali būti vėluojama reaguoti į gripo, tymų, ar kitų užkrečiamųjų ligų protrūkius. Jokio sprendimo nėra iki šiol.
Tiek tymai, tiek gripo virusas iki COVID-19 buvo tarp kasmet daugiausiai kainuojančių valstybei.
Jų ir per šimtą kitų užkrečiamųjų ligų plitimas Lietuvoje buvo stebimas kompiuterine sistema, kurią daug metų valdė ULAC. Ši sistema buvo esminis užkrečiamųjų ligų valdymo įrankis, leidęs centralizuotai stebėti skirtingose apskrityse suvedamus ligų atvejus. Tačiau sistema nebeturi valdytojo, taigi praktiškai ir neveikia, jau nuo vasaros pabaigos.
„Sistema reikalinga kaip šviežias kraujas žmogui, nes tu neturi tiesiog pagrindo, sakykim, atsirastų kokia liga, tu negali jos tiesiog sužiūrėti, nematai“, – teigia NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Užkrečiamųjų ligų plitimo statistika dėl to esą arba pasimeta, arba vėluoja; tada gali vėluoti ir atsakas į tymų, gripo, ar kitų užkrečiamų ligų protrūkius.
„Įkrenta, sakykim, koks tai užkrečiamosios ligos atvejis, iškart yra raudona lemputė – va, yra atvejis, toje ir toje teritorijoje. Dabar mes šito nematome. Tai mes turime gaišti laiką, kol ta informacija pasieks telefonu, el. paštu, dar ten kažkokiais keliais atkeliaus“, – problemas aiškina D. Razmuvienė.
Viskas prasidėjo kai, vasarą buvusi SAM vadovybė nurodė šią kompiuterinę sistemą iš ULAC perduoti NVSC. Perdavimas taip ir nepavyko.
„Viena pusė neturi noro ir geranoriškumo tą sistemą perduoti, kita pusė – iniciatyvos tinkamai ją perimti“, – nurodo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga.
Sistemos perdavimas tarp abiejų institucijų užstrigęs kone pusmetį. Abi institucijos kaltina viena kitą.
„Tai yra duomenys, kurių tu nepasiimsi, jeigu tau jų neperduoda. Teko paduoti į teismą, bet ULAC neparodė geranoriškumo ir taip tie teisminiai procesai vyksta toliau“, – aiškina D. Razmuvienė.
„NVSC mes siūlėm rugsėjį pasirašyti trišalę sutartį, kad jie galėtų jau prisijungti ir valdyti tą sistemą, bet, deja, kažkodėl jie irgi atsisakė ją priimti“, – ULAC gina centro atstovas Zigmantas Nagys.
Lapkritį, argumentuojant neperduodama sistema, iš pareigų atleistas ULAC vadovas Saulius Čaplinskas, tačiau atleidimas neįsigaliojo iki šiol, nes jis nuo lapkričio pradžios vis prasitęsia nedarbingumą. Situacijos komentuoti S. Čaplinskas nesutiko.
Pasak valdančiųjų, buvęs sveikatos apsaugos ministras centrą apskritai paliko be funkcijų, o viena svarbiausiųjų buvo šviečiamoji.
„Niekas dabar nekalba apie vakcinos svarbą, visuomenei neaiškina apie COVID-19 vakcinos svarbą. Niekas nekalba apie gripo situaciją ir vakcinos reikšmę“, – kalba Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
„O kas jiems neleidžia jos daryti, tai kas trukdo tą šviečiamąją veiklą vykdyt? Jiems gi niekas neatėmė tokios. Paaiškinimas, mano supratimu, yra labai banaliai paprastas: vadovas vietoje to, kas institucijoje užsiimtų veikla, pasinėrė į politiką“, – teigia A. Veryga.
Naujoji SAM vadovybė sako sprendimo kol kas nepriėmusi – vis dėlto sujungti ULAC ir NVSC ar ne. Todėl ir užkrečiamųjų ligų stebėjimo sistema iki tol gali likti pakibusi tarp abiejų institucijų, nevaldoma nė vienos iš jų.
