Lietuvoje

2021.01.22 23:00

Moksleiviams nebeprieinama dalis mokymosi priemonių: įskiepis „numirė“, specialistai sako, kad pokyčiui nepasiruošta

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.22 23:00

Nustojus veikti programinei įrangai „Flash Player“, moksleiviams nebeprieinamos kai kurios skaitmeninio mokymosi priemonės. Mokytojai sako, kad per karantiną jos ypač svarbios. Švietimo agentūros teigimu, neveikia tik nedidelė dalis virtualios medžiagos, o moksleiviai ir mokytojai gali pasitelkti kitą turinį. Be to, planuojami viešieji pirkimai, kad ir toliau „Flash Player“ pagrindu sukurtos priemonės veiktų.

Kai kurios skaitmeninės mokymo priemonės – jau nebepasiekiamos. Pavyzdžiui, vaizdinė medžiaga apie žmogaus ląstelių rūšis ar lietuvių kalbos diktantai. Nuo šių metų programinės įrangos gamintojas „Adobe“ nustojo platinti ir atnaujinti „Flash Player“ įskiepį, todėl programos sukurtos su šia technologija – nebeprieinamos.

„Buvo sukurtų labai gerų pamokų, su filmukais, su parodymais, ten buvo ir labai vizualu, ir labai viskas aišku. Vien šiandien biologijos ir geografijos mokytojos klausė manęs, ką aš pridirbau savame kompiuteryje, kad man to dalyko neberodo. Teko konstatuoti faktą – programos veikia ne dėl jūsų kaltės, o tiesiog dėl to, kad numirė „flashas“, – sako informacinių technologijų mokytoja Lina Zajančkauskienė.

Švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė teigia – ieškoma galimų sprendimų.

„Vienas iš tokių sprendimų yra tiesiog maksimaliai ilgesnį laiką užtikrinti mokytojams toliau naudotis tomis paruoštomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, nes susidomėjimą jomis pastaruoju metu stebime“, – sako A. Ranonytė.

Visoje šalyje mokantis nuotoliniu būdu, leidėjai ir ekspertai kritikuoja, kad dabar skaitmeninės mokymo priemonės ypač svarbios, o pokyčiams pasirengta nebuvo.

Neveikianti programinė įranga stabdo nuotolinį mokymą: neprieinamos mokymo priemonės

„Gruodžio 21 dieną „Adobe“ kompanija visiškai nutraukė palaikymą programoms, kurios yra sukurtos „flash“ pagrindu, tačiau Lietuvoje toks noras jomis naudotis vis dar egzistuoja ir tai yra visiškai nesuprantama, nes pereinamasis laikotarpis buvo beveik 7-8 metai, kai normalios įmonės nebeinvestavo į tas nueinančias technologijas“, – sako skaitmeninių knygų bibliotekos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris.

Anot Kauno tvirtovės VII forto mokyklos vadovo Vladimiro Orlovo, prašymas neatnaujinti naršyklių, prašymas nupirkti senesnį kompiuterį yra drastiškas bandymas išsisukti iš padėties.

„Aš suprantu, kad atnaujinus naršyklę produktas nepasileis ir mokykla, kuri naudoja šitą produktą jo paprasčiausiai neturės, bet tai nėra sprendimas. Naršyklės neatnaujinimas yra vartotojo saugumo rizika“, – teigia V. Orlovas.

Švietimo agentūra skelbia, kad namuose besimokantys moksleiviai gali naudotis ir kitomis priemonėmis, o tokių, kurios nebeveikia – apie penkiolika.

„Sakymas, kad nebuvo ruošiamasi, jis yra toks abstraktus ir apibendrinantis, nes yra kita ir daug didesnė mokymosi priemonių dalis, kuri yra paruošta su kita programine įranga ir ji toliau sėkmingai gali būti naudojama. <...> Šiuo metu vyksta turinio atnaujinimo procesas ir maksimali pastanga ir yra suderinti ugdymo turinio ir skaitmeninių mokymosi priemonių dermę, nes būtų nelogiška investuoti į skaitmenos atnaujinimą“, – teigia agentūros direktoriaus pavaduotoja A. Ranonytė.

„Sutinku, kad programos bus keičiamos, turinys atnaujinamas, bet lygiai tas pats buvo žinoma prieš 5 metus, kad kažkas bus keičiama, aš linkęs sakyti, kad valstybei reikia turėti nuoseklią skaitmeninio turinio išsaugojimo ir plėtojimo politiką“, – mano A. Šileris.

Pernai vasarą mokykloms buvo paruoštas nuotolinio mokymo vadovas. Jame sudėtos rekomendacijos, kaip tinkamai vykdyti mišrų mokymą. Po pirmojo karantino taip pat numatyta ir daugiau lėšų nuotolinio mokymo priemonėms įsigyti. Iš DNR plano skirta 40 eurų vienam mokiniui. Trečdalis sumos – informacinėms technologijoms, likusi dalis – skaitmeniniam turiniui arba darbuotojų mokymams nupirkti.

Populiariausi