Iš Lietuvos vis dar emigruoja gerokai daugiau žmonių, nei į ją atvyksta, o Europos Komisija prognozuoja, kad tokia situacija tęsis iki 2035 metų. Vyriausybė prieš porą metų garsiai paskelbė dėsianti visas pastangas, kad išvykę šalies piliečiai sugrįžtų. Tiesa, į Lietuvą grįžę emigrantai vis dar prabyla apie įvairias biurokratines problemas, kurios apsunkina adaptaciją.
Benedikta Jarulytė Lietuvoje studijavo anglų kalbą ir norėjo išvažiuoti jos patobulinti. Tada dar būsimas jos vyras airis dirbo Lietuvoje ir jam čia labai patiko, bet po trejų metų draugystės jis pakvietė Benediktą į Airiją, kur planavo pagyventi porą metų. Tik pora metų virto 18 metų, Airijoje gimė ir augo trys šeimos vaikai – dabar jau 16 ir 10 metų sūnūs ir 14-metė dukra.
„Aš gal net bėgau nuo Lietuvos. Bėgau nuo to mentaliteto, bėgau nuo to šaltumo, nepasitikėjimo vienas kitu“, – nepasitenkinimą liejo lietuvė.
Gyventi ant jūros kranto Airijoje Benediktai patiko, tačiau galiausiai vis labiau ėmė kamuoti tėvynės ilgesys, todėl įkalbėjo šeimą kraustytis į Lietuvą ir šio sprendimo moteris nė karto nesigailėjo.
Kita tautietė Raimonda Duff iš Lietuvos į Bristolį išvyko 2008-aisiais, pasiryžusi studijuoti Lietuvoje nedėstomą išsvajotą šokio judesio psichoterapiją. Likimas pasisuko taip, kad ten sutiko būsimą vyrą, ištekėjo ir praleido Anglijoje septynerius metus. Ūgtelėjus vaikui, šiek tiek daugiau nei prieš metus, šeima nutarė kraustytis į Lietuvą.
Ji taip pat įvardijo kaip nusivylimą žmonių nuotaiką, o pačiai šeimai teko ilgai tvarkyti įvairius dokumentus. Ji pasiūlė įvesti administracinę ir emocinę pagalbą į tėvynę grįžusiems žmonėms, kad būtų sumažinamas „adaptacinis šokas“.
Vien pernai iš Lietuvos emigravo 45 tūkstančiai žmonių, o nuo dešimto dešimtmečio šalis dėl emigracijos iš viso neteko daugiau kaip 800 tūkstančių gyventojų.
Išsamiau apie tautiečių istorijas emigracijoje ir grįžus į gimtinę – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.
