Lietuvoje

2021.01.22 12:52

Teismas patenkino LRT skundą ir panaikino Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.22 12:52

Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė patenkinti LRT skundą ir panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) sprendimą, kad LRT padarė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus.

Teismas taip pat iš dalies patenkino LRT prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – iš VIEK nuspręsta priteisti 1 tūkst. 604,15 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kaip LRT.lt sako Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula, teismo sprendimas nebuvo netikėtas, jo skųsti neketinama.

„Norėčiau tik akcentuoti, kad teismas nevertino nei pačios ginčo publikacijos, nei ginčo šalių argumentų pagrįstumo, o Komisijos sprendimą panaikino tik dėl formalių, su ginčo esme nesusijusių priežasčių“, – teigia V. Popandopula.

LRT.lt primena, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VIEK 2020 m. sausio 14 d. sprendimą dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

„Delfi“ 2019 m. rugsėjo 17 d. Komisijai pateikė skundą, kuriame prašė Komisijos įvertinti portale LRT.lt paskelbto straipsnio „LRT tyrimas. Milijonai eurų nuomonei pirkti – kalbama apie šešėlines schemas žiniasklaidoje“ atitiktį Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3, 5, 6, 20 straipsniams.

Komisija priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Mindaugo Aušros publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 3 ir 20 straipsnių reikalavimai. Dėl to LRT, nesutikdama su sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimą.

Teismas konstatavo, kad LRT skundžiamas Komisijos sprendimas grindžiamas Kodekso 3 ir 20 straipsnių normomis, tačiau sprendimas buvo priimtas 2020 m. sausio 14 d., kai Kodeksas dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo.

„Aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismo sprendimu konstatuota, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, teigiama nutarime.

Kaip teigiama sprendime, teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų turinio, taip pat jų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, konstatuoja teismas.

„Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei suformuotą LVAT praktiką, darytina išvada, kad Komisijos sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto (Kodekso) normomis, todėl savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai (aukštesnės galios teisės aktui), o tai yra pagrindas minėtą ginčijamą Komisijos sprendimą panaikinti“, – konstatuoja teismas.

Seime vertins komisijos veiklą

LRT.lt primena, kad Seime bus sudaryta darbo grupė, kuri vertins VIEK veiklą. Siūlymai dėl žiniasklaidos savireguliacijos pokyčių Seimui gali būti pateikti pavasario sesijos metu.

„Tai yra įstatymų leidėjų teisė, o ir pareiga, koreguoti, nes paskutinį kartą tai buvo daroma 2015 metais. Jau praėjo penkeri metai, mes turime revizuoti ir žiūrėti, kaip tie pakeitimai paveikė žiniasklaidos sistemą, savireguliacijos sistemą“, – sausio pradžioje Kultūros komiteto posėdyje sakė komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Apie tai, kad su žurnalistų savireguliacija yra nemažai problemų, komiteto posėdyje išskyrė ir teisininkė Liudvika Meškauskaitė.

„Savireguliavimo problemos yra gilesnės dėl to, kad 2015 metais, kai buvo reorganizuota žurnalistų savireguliacija, iš tikro buvo ignoruoti kai kurie įstatymai, turiu galvoje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją. Šita rezoliucija yra teisės aktas, mūsų teisinės sistemos dalis, patvirtinta Seimo nutarimu, ja remiasi teismai, spręsdami etikos klausimus. Šitoje rezoliucijoje yra aiškiai pasakyta, kaip turi būti sukonstruota savireguliacijos sistema.

Trumpai tariant, žurnalistikos savireguliacija yra ne vien tik interesų grupės, tai yra žiniasklaidos atstovų klausimas, tai yra visos visuomenės klausimas. Todėl problema ta, kad šitoje savireguliacijos sistemoje nėra įtraukta dalyvauti bent kažkokia nedidele dalimi visuomenė“, – teigė L. Meškauskaitė.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė pritariantis, kad reikalinga platesnė diskusija dėl to, kaip galėtų ir turėtų būti pertvarkyta ar tobulinama žiniasklaidos savireguliacija.

„Realybė parodė, kad per sudėtinga būtų visuomenės informavimo etiką taip plačiai nagrinėti, kaip dabar buvo užsimota“, – tvirtino D. Radzevičius.

Diskusijai dėl etikos savireguliacijos modelio peržiūrėjimo pritarė ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.

„Etikos klausimai darosi vis svarbesni. Kad iškilo šita problema su galbūt perkūnijomis ir žaibais, rodo, jog pribrendome rimtai diskusijai, kuri, reikia tikėtis, iki pavasario sesijos turėtų prasidėti“, – tvirtino ji.

Populiariausi