Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kariniu ir Juriu Ratasu antradienį kreipėsi į Europos Sąjungos institucijų vadovus, ragindami artimiausioje Europos Vadovų Taryboje susitarti dėl ES piliečių kolektyvinio imuniteto nuo COVID-19 ligos pasiekimo tikslų ir terminų. Tiesa, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pastebi, kad pastaruoju metu kilo tam tikrų klausimų dėl vakcinavimo gamybos ir tempų, ypač aktualu, kodėl jie krito.
Baltijos šalių vadovai pakvietė ES lyderius kartu imtis neatidėliotinų veiksmų vakcinavimo proceso spartai ir efektyvumui užtikrinti.
„Kiekybiniai tikslai, jie mobilizuoja. Todėl su iniciatyva paskiepyti kritinę masę mūsų visuomenės, iki 70 proc., ir tokiu būdu suformuoti kolektyvinį imunitetą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES“, – sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Jo teigimu, ES turi siekti iki vasaros vakcinuoti tiek žmonių, kad būtų sukurtas kolektyvinis imunitetas.
„Tam, žinoma, nepakanka nei dabartinio vakcinos gamybos, nei paskirstymo tempo. Šia prasme reikia atsižvelgti į tai, kad vyksta dalykai, kurių iki galo neįmanoma paaiškinti ir skaidrumas šioje vietoje būtų be galo svarbus, nes kai kurie gamintojai sumažina gamybos apimtis, nors mes puikiai žinome, kad patys gamybos pajėgumai, nesumažėjo. Kyla klausimų, kur ta papildoma vakcina patenka ir šie klausimai neprisideda prie solidarumo atmosferos ES“, – sako G. Nausėda.
Prezidento teigimu, EK turėtų būti aktyvus dalyvis ir stebėtojas, kad tokių piktnaudžiavimo elementų nebūtų.
„Aš tikiuosi, kad artimiausioje ateityje, mes patvirtinsime kitų gamintojų vakcinas, nes priešingu atveju, mūsų skaičiavimais, iki vasaros galėtume vakcinuoti geriausiu atveju 25-30 proc. visuomenės. Tai yra akivaizdžiai nepakankamai“, – teigia Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, tarp tokių tiekėjų – bent du gamintojai, todėl, jei jie prisijungs, tikėtina, kad iki vasaros galimybė įgyvendinti išsikeltą 70 proc. vakcinavimo planą, realu.
LRT.lt primena, kad Baltijos šalių vadovai po antradienio susitarimo akcentavo, jog vakcinavimas yra pagrindinė priemonė, siekiant išsaugoti gyvybes, atlaisvinti karantino suvaržymus ir grįžti prie tvaraus ekonomikų augimo. Šiam tikslui pasiekti būtina didinti vakcinų gamybos pajėgumus ir atsakingai koordinuoti valstybių narių veiksmus.
