Lietuvoje

2021.01.21 10:38

Tyrimas atskleidė liūdną realybę – pagalba smurto aukoms neprieinama, nukentėję paliekami su smurtautoju

LRT.lt2021.01.21 10:38

Tyrimas dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims atskleidė liūdinančią realybę: pagalba smurto aukoms dažnai tebėra neprieinama, policiją kvietę asmenys tebėra paliekami vieni su smurtautoju, o pagalba neretai apima viso labo formalias žodines konsultacijas, nepaisant to, kad konkrečios pagalbos poreikis yra akivaizdus, rašoma Seimo kontrolierių įstaigos pranešime.

Šias bei kitas gluminančias išvadas konstatavo Seimo kontrolierius Augustinas Normantas apibendrindamas atlikto tyrimo dėl pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims užtikrinimo rezultatus.

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį ir į tai, kad įprastai pirmieji į informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje reaguoja policijos pareigūnai, tačiau, nesant akivaizdžių fizinio smurto požymių, ne visuomet fiksuojamos kitokio smurto rūšys.

A. Normantas apgailestauja, kad aukos galimai patiriamas psichologinis, ekonominis smurtas arba persekiojimas dažnu atveju pareigūnų yra nuvertinamas, todėl neretai ikiteisminiai tyrimai taip ir nebūna pradedami, o pažeidžiamos aukos ir toliau paliekamos vienos su smurtautoju, dėl to jos tampa nesaugios, patiria dar daugiau smurtautojo prievartos, grasinimų.

„Policijos pareigūnai ne visais atvejais identifikuoja smurto artimoje aplinkoje požymius, kas sąlygoja paslaugų nukentėjusiems asmenims organizavimo spragas. Tyrimo metu Policijos departamentas pripažino, kad, nesant akivaizdžių fizinio smurto požymių ir galimai nukentėjusiam asmeniui atsisakant ar bijant paaiškinti įvykio aplinkybes, yra sudėtinga įrodyti, jog asmuo iš tiesų patyrė smurtą artimoje aplinkoje.

Galiausiai susiklosto situacijos, kad smurto aukos nebepasitiki policijos institucija, vengia kreiptis pagalbos, o smurtautojas, likęs nebaudžiamas, ima dar labiau smurtauti“, ­– sako Seimo kontrolierius.

Tyrimo ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad Lietuvoje pastebimas pagalbą teikiančių specialistų, saugaus apgyvendinimo vietų trūkumas, ribotos galimybės asmenims parūpinti nemokamas transportavimo iki paslaugų teikimo vietos paslaugas.

Dar blogiau – pagalba asmenims teikiama tik darbo dienomis, o paslaugos ne visuomet yra efektyvios, ne visiems smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims šių subjektų paslaugos yra finansiškai ir geografiškai prieinamos ir ne visuomet efektyviai pagerina nukentėjusiųjų padėtį, todėl būtina didinti socialinių paslaugų smurto aukoms kokybę ir prieinamumą.

„Iš tiesų ir informacijos apie pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sklaida šalyje nėra pakankama, nes asmenys neretai nežino, kur kreiptis ir iš kur tokios pagalbos sulaukti, o tai ypač aktualu nuo didžiųjų Lietuvos miestų nutolusiuose rajonuose.

Tyrimo metu išsiaiškinome, kad, nuo smurto nukentėjusių asmenų nuomone, pasinaudoti jiems skirta pagalba kliudo baimė, streso būsenos pasekmės, sunkiai įrodomas smurtas, nepasitikėjimas tiek savo jėgomis, tiek ir institucijomis bei specialistų kompetencija, skeptiškas policijos tyrėjų požiūris į smurto atvejus“, – problemas vardija Seimo kontrolierius.

Seimo kontrolierius taip pat pastebi, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys atvirai reiškia nuomonę, kad tikėjosi didesnio valstybės teikiamos pagalbos paslaugų paketo: medicininės psichoterapijos paslaugų, taip pat psichologinės ir teisinės pagalbos.

Vis dėlto specializuotuose pagalbos centruose dirbančių specialistų, ypač specializuotą pagalbą galinčių pasiūlyti teisininkų ir psichologų, skaičius nėra pakankamas, kad būtų patenkinti visų asmenų poreikiai, o aktyvesnis nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į šią paslaugų teikimo sistemą nėra užtikrinamas.

„Svarbu pastebėti ir tai, kad smurtas artimoje aplinkoje sąlygoja valstybių pareigą užtikrinti kokybiškas bei prieinamas paslaugas visų pirma smurtą statistiškai dažniausiai patiriantiems asmenims – moterims ir vaikams.

Bet taip pat pagalbos teikimo sistemoje skatiname neeliminuoti ir kitų smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų tikslinių grupių – negalią turinčių bei senyvo amžiaus asmenų, vyrų, LGBTIQ asmenų. Vis dėlto tyrimo metu surinkti duomenys apie tikslinių paslaugų šioms asmenų grupėms prieinamumą atskleidė, kad paslaugų infrastruktūra Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta“, – teigia A. Normantas.

Seimo kontrolierius, paprašytas įvertinti ir COVID-19 ligos pandemijos metu smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims skirtų paslaugų kokybę, pastebėjo, kad vis dėlto pagrindinė pagalbos smurto aukoms teikimo forma buvo pokalbiai su pagalbą teikiančiais specialistais telefonu.

Tačiau Seimo kontrolierius apgailestauja, kad iš tiesų ši pagalbos teikimo forma nėra tokia efektyvi, kaip gyvai teikiamos konsultacijos ir kitos paslaugos, nes pokalbio telefonu metu smurto aukos paprastai būna įbaugintos šalia esančio smurtautojo, bijo specialistams atsiverti.

A. Normantas taip pat pastebi, kad, nors teisės aktuose ir apibrėžta pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims turinys ir jos teikimo tvarka, praktikoje ne visada tinkamai užtikrinami nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų pagalbos poreikiai, o pranešimų apie artimoje aplinkoje asmenų patiriamą fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį arba kitą tyčinį poveikį rodikliai vis dar yra ganėtinai aukšti.

Seimo kontrolieriaus vertinimu, menką paslaugų šiems asmenims prieinamumą lemia tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragos, nepakankamas galimos gauti pagalbos žinomumas visuomenėje, pagalbą teikiančių subjektų trūkumas.

Populiariausi

COVID-19 testavimas
COVID-19 TRUMPAI 9