Lietuvoje

2021.01.19 17:59

Papildomo uždarbiavimo nenurodžiusio teisėjo institucijos vertinti nesiima – VTEK ir teisėjų etikos sargai apsimainė raštais

Asta Martišiūtė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.01.19 17:59

LRT RADIJUI paskelbus apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Andžejus Maciejevskis to nenurodydamas papildomai uždarbiauja privačiose struktūrose, tyrimo ėmėsi Teisėjų etikos ir drausmės komisija, klausimas jau persikėlė ir į Seimą.  


A. Maciejevskis uždarbiavo privačiose bendrovėse ir to nenurodė viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje, iki Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio likus kelioms dienos LAT teisėjas prisiminė, kad jau penkerius metus nedeklaruoja nuomos sandorio. Sutartis sudaryta 2015 rugpjūčio mėnesį, o deklaruota tik šių metų sausio 12 dieną.

Paaiškinti tai užmaršumu ar dideliu darbo krūviu sudėtinga, nes LAT specialistai yra įpareigoti teisėjams reguliariai priminti, kad būtina atnaujinti deklaracijas.

„Pagrindinė taisyklė, kurios laikomasi Lietuvos Aukščiausiajame teisme – už viešų ir privačių interesų derinimo deklaracijų pildymą pirmiausia yra atsakingi tas deklaracijas pildantys asmenys – teisėjai ar paprasti valstybės tarnautojai.

Yra keli teismo vadovybės įpareigoti asmenys, kurie turi tam tikrų pareigų šiame procese, bet jos iš esmės apsiriboja tik procedūriniais veiksmais – jie valstybės tarnautojams ir teisėjams primena, kad reikia laiku ir tinkamai tas deklaracijas užpildyti, tačiau nei teismo vadovybė, nei už personalą atsakingi asmenys, nei bet kokie kiti netikrina ir nevertina jų turinio teisingumo ir teisėtumo“, – LRT RADIJUI sakė LAT Civilinių bylų skyriaus vyriausiasis patarėjas Karolis Šimanskis.

Panašias situacijas nagrinėjanti Teisėjų etikos ir drausmės komisija šio atvejo nevertino – perdavė jį Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

„Deklaracijos yra pirminis filtras, garantas užtikrinti viešumą ir galimybę kitiems kelti klausimus dėl privačių ir viešų interesų derinimo – ar yra sankirta tarp jų ar nėra. Konkrečiai negalėtume nurodyti, ar teisėjo veiksmai pildant viešų ir privačių interesų deklaraciją yra pažeidimas ar ne, nes mes tiesiog nekompetentingi šiuo klausimu. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kiek man žinoma, persiuntė šį klausimą nagrinėti VTEK“, – sakė K. Šimanskis.

VTEK irgi nesiima tirti teisėjo, ir, kaip pranešė komisijos atstovė Eglė Ivanauskaitė, klausimas atgal persiųstas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, nes VTEK esą neturi įgaliojimų vertinti galimo teisėjų interesų konfilkto.

Įdomu ir tai, kad LAT teisėjas A. Maciejevskis nėra deklaravęs, kad jo brolis Jan Maciejevski dirba pirmos instancijos teisme. Kitaip tariant, vieno brolio išnagrinėta byla gali atsidurti ant brolio stalo aukštesnės instancijos teisme. Teismas aiškina, kad tai nėra nežinomas atvejis ir esama saugiklių, jog giminystės ryšiu susiję teisėjai ties tomis pačiomis bylomis skirtingose instancijose nedirbtų.

„Teoriškai brolių, ar kitų giminaičių teisėjų pavardės, ypač kai nesutampa lytis, pavyzdžiui, moteris išteka, pasilieka mergautinę pavardę – tokios teorinės situacijos iš tiesų gali kilti, bet šiuo konkrečiu atveju teisėjų Maciejevskių giminystės ryšys tikrai yra visuotinai žinomas ir byloje dalyvaujantys asmenys, manyčiau, žino situaciją, kokia ji yra. O ar jam tą reikėjo deklaruoti ar ne, į tai turėtų atsakyti VTEK. Bet kokiu atveju, egzistuoja ir kiti saugikliai, kurie tikrai garantuoja, kad teisėjo J. Maciejevskio išnagrinėta byla nebus nagrinėjama jo brolio A. Maciejevskio“, – aiškino K. Šimanskis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), gavo skaičius, kurie, kaip pats sako, jį sudomino. Pavyzdžiui, 2019 metais iš papildomos teisinės veiklos vienas teisėjas uždirbo daugiau kaip 30 tūkst. eurų, kitas teisėjas iš autorinių sutarčių, iš mokymų, tais pačiais metais užsidirbo 17 tūkst. eurų. Reikia paminėti, jog mokymams teisėjai neima laisvadienių ar atostogų.

Pagal pateiktus duomenis, mokymais šalia teisėjavimo verčiasi dešimtys teisėjų, nors deklaracijos daugeliu atvejų to nerodo. 2019 m. pagal autorines sutartis papildomai uždarbiavo 47 teisėjai. Biudžeto ir finansų komitete antradienį buvo sukviesta teisininkų bendruomenė, o komiteto pirmininkas M. Majauskas sako, kad jeigu teisėjų savivalda pati neišspręs klausimo ir neuždraus teisėjams uždarbiauti privačiose struktūrose, toks draudimas gali būti įrašytas į įstatymus.

„Buvau informuotas, jog Teisėjų taryba neturi ir nerenka informacijos apie teisėjų organizuojamus mokymus ar jų gaunamas papildomas pajamas, todėl kreipiausi į VMI prašydamas pateikti nuasmenintus duomenis. Gautą infomaciją apibendrinčiau taip: Lietuvoje yra apie 700 teisėjų, kurie gauna valstybės mokamą atlyginimą, šios su darbo santykiais susijusios pajamos 2019 m. buvo 31,5 mln. eurų. Papildomos teisėjų deklaruotos pajamos per metus paprastai sudaro dar 1 mln. Didelę šių pajamų dalį 2019 m. sudarė nekilnojamo turto nuomos pajamos – 79 teisėjai gavo 226 tūkst. eurų.

Dividendus, gyvybės draudimo išmokas, palūkanas gavo daugiau kaip 100 teisėjų ir bendra suma siekia 363 tūkst. Svarbi dalis yra autorinė ir individuali veikla, šios pajamos per metus sudarė 190 tūkst. – autorine veikla, mokymais užsiėmė 47 teisėjai ir jų bendros pajamos sudarė 127 tūkst. Pavyzdžiui, vienas teisėjas per metus už mokymus deklaravo 17 tūkst. papildomų pajamų. Individualia veikla, papildoma teisine veikla užsiėmė 11 teisėjų ir per metus gavo 63 tūkst., pavyzdžiui, vienas jų užsiimdamas papildoma teisine veikla per metus gavo daugiau kaip 33 tūkst. eurų“, – iš VMI gautus skaičius vardijo M. Majauskas.

Jis sako, jog tikisi suveiksiančios teisėjų savireguliacijos, tačiau neatmeta, kad Seime galėtų būti registruojamos Teismų įstatymo pataisos. Pavyzdžiu konservatorius nurodo neseną Konstitucinio Teismo sprendimą.

„Teisėjai atlieka ypatingą vaidmenį visuomenėje, todėl labai svarbu užtikrinti jų nešališkumą ir sprendimų objektyvumą. Deja, matoma praktika, kai teisėjai teikia mokymus ir paslaugas, kurias galima užsisakyti privačioje bendrovėje, tokia situacija nėra priimtina. Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai, tai yra skatintinas dalykas, tačiau tokia veikla neturi virsti komercija. Labai norisi tikėti, kad teismų savivalda iš esmės supranta teisėjų objektyvumo svarbą ir vis tik imsis priemonių, kad būtų išvengta ne tik interesų konfliktų, bet ir interesų konflikto regimybės.

Kitu atveju, kartu su kolegomis esame pasiruošę registruoti Teismų įstatymo pataisas, kuriomis siūlysime apriboti papildomą teisėjų veiklą ir tokiu atveju diskusiją perkelsime į Seimo posėdžių salę. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tokio sprendimo neprireiks ir teismų savivalda pati imsis spręsti šį klausimą. Konstitucinis Teismas ėmėsi priemonių savo jurisdikcijoje – buvo priimtas reglamento papildymas, kuris aiškiai sako, kad jokia tokia komercinė veikla nėra galima“, – LRT RADIJUI sakė Seimo narys.

M. Majausko manymu, būtų sveikintina, jeigu Teisėjų taryba priimtų atitinkamą sprendimą dėl situacijos visuose teismuose.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Populiariausi

Prie Vilniaus savivaldybės nusidriekė eilės norinčiųjų pasiskiepyti.
21

Lietuvoje

2021.04.11 11:32

Prie vakcinavimo centro Vilniaus savivaldybėje liejosi aistros: turi registracijos laiką, bet reikia laukti eilėje

savivaldybė sako peržiūrėsianti vakcinavimo procesą; atnaujinta 12.02
21