Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“

atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.19 12:24

Sulaukus viešų abejonių dėl Lietuvos Kultūros tarybos skirtų daugiau nei 30 tūkst. eurų renginio organizatoriams, kurie dėl pandemijos negalėjo suorganizuoti Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio pasirodymų Lietuvoje, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Kultūros komitetai susirinko į bendrą posėdį.

LRT.lt primena, kad šis sprendimas pasirašytas 2020 metų lapkričio 24 dieną.

Tiek F. Kirkorovas, tiek M. Šufutinskis yra koncertavę okupuotame Kryme, o, prasidėjus protestams Baltarusijoje, tarp grupės Rusijos ir Baltarusijos atlikėjų, įrašiusių bendrą dainą, skirtą palaikyti Aliaksandrui Lukašenkai, buvo ir F. Kirkorovas.

Kaip anksčiau LRT.lt sakė Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius, skirtos subsidijos organizatoriams, rengiantiems F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio pasirodymus Lietuvoje, yra ne tik priešiškos veiklos finansavimas, bet ir hibridinio karo prieš Lietuvą finansavimas Lietuvos lėšomis.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui perdavė teikimą, kuriuo prašoma F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Skirtas subsidijas vadino „baisia klaida“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad į bendrą posėdį komitetai susirinko ne ieškoti kaltų, bet ieškoti receptų, kad tokie įvykiai nepasikartotų.

Anot L. Kasčiūno, svarbu sukurti aiškių kriterijų sistemą, kuri leistų turėti tam tikrą filtrą ar „garbės kodeksą“, pagal kurį būtų verta suformuoti tam tikrą pageidaujamų ir nepageidaujamų asmenų sąrašą.

„Galvų nenuiminėjame (...), bet visi suprantame, kad įvyko baisi klaida, dėl kurios, nors ne visi esame su ja susiję, bet dėl jos nejauku, gal ir gėda“, – posėdžio metu kalbėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

V. Juozapaitis taip pat išskyrė, kaip svarbu, kad tokie atvejai ateityje nebepasikartotų, o bendrą dviejų komitetų posėdį vadino istoriniu.

Kultūra ir meno renginiai yra taip pat ir nacionalinio saugumo ir gynybos klausimas.

Seimo narys tvirtino, kad šiai organizacijai, organizuojančiai atlikėjų pasirodymus, niekada nebuvo keliami jokie įtarimai, jog ji veikia prieš valstybę. Tačiau, pridūrė parlamentaras, kultūros bendruomenė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę.

„Jei mūsų atlikėjai su ta organizacija dirba, jokių problemų nėra, o jei ta organizacija atveža kažkokį kitą nepageidaujamą asmenį, jau problema iškyla. Tai yra moraliniai dalykai“, – sakė V. Juozapaitis.

„Kultūra ir meno renginiai yra taip pat ir nacionalinio saugumo ir gynybos klausimas“, – pridūrė parlamentaras.

Pasak V. Juozapaičio, pagrindinis mūsų didžiųjų kaimynų uždavinys – išlaikyti mus savo kultūrinėje erdvėje, sukeliant įvairius nostalgiškus jausmus. Toks tikslas, svarstė Seimo narys, kartais ir pavyksta.

„Tai nėra tik tų organizatorių problema, nes bilietus perka Lietuvos piliečiai, kurie gyvena ne tik kur nors užkampyje ar periferijoje, bet ir didžiuosiuose miestuose – ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, ir Kaune. Tai mūsų nacionalinė problema, tad reikia susitarti, kur esame ir kokia kryptimi einame, ar vis dėlto svajojame sugrįžti ten, iš kur kitados išsiveržėme, iš to drakono nasrų?“ – kėlė klausimus V. Juozapaitis.

Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas svarstė, kad neįprasta matyti susirūpinusią viceministrę – matosi, kad ji jaudinasi, kad jai skauda ir kad ne viską atliko, sakė parlamentaras.

„Šiandien pripažino pati viceministrė, kad ne ji viena sprendė – ji pasirašė paskutinį parašą, tačiau sprendė visa grupė. Keista, kad visoje šioje darbo grupėje, kuri sprendė tą problemą, neatsirado žmogaus, kuris suabejojo šiomis pavardėmis ir šiais atlikėjais.

Nėra pasiteisinimas pasakyti, kad negirdėjęs Kirkorovo pavardės.

Nėra pasiteisinimas pasakyti, kad negirdėjęs Kirkorovo pavardės. (...) Tegu tai būna mums visiems gera pamoka ateičiai“, – vylėsi S. Tumėnas.

Iš pamokų nepasimokome

Seimo narė Liuda Pociūnienė akcentavo būtinybę sudaryti nepageidaujamų asmenų sąrašą. Anot jos, toks sąrašas būtų juridinis pagrindas neteikti paramos ten, kur ji neturi patekti.

„Kalba būtų apie konkretų nepageidaujamų asmenų sąrašą. (...) Nelabai rimta kalbėti apie pilietiškumą ar kokius nors įtarimus, tai turi būti pakankamai objektyvūs kriterijai. Juos nustatyti be monitoringo, be stebėsenos konkrečios ir plačiai apimančios, būtų sudėtinga“, – įsitikinusi L. Pociūnienė.

Parlamentaras Valdas Rakutis tvirtino, kad su tokiomis problemomis jau susiduriame keliolika metų.

„Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ilgą laiką buvo tradicinių iš Rusijos atvykusių grupių koncertavimo laikas ir tai buvo akivaizdūs datų sutapimai. Mes vis tiek nepasimokėme iš šių pamokų, kurioms jau keliolika metų, ir vėl turime šią problemą 2020–2021 metais“, – sakė V. Rakutis.

Mes vis tiek nepasimokėme iš šių pamokų, kurioms jau keliolika metų.

Pasak jo, prieš mus veikia sistema, apimanti visas gyvenimo sritis – ir kultūrą, ir švietimą, ir gynybą.

„Jei mes nesukuriame panašios sistemos, mes visada pralošime. (...) Turime veikti kaip organizuota valstybė, tokiu būdu būsime tolygūs žaidėjai, palaikysime jėgų balansą“, – akcentavo V. Rakutis.

Skvernelis: į koncertus susirenkantis skaičius žmonių nekelia susirūpinimo

Saulius Skvernelis sakė, kad į šiuos koncertus susirenkantis skaičius žmonių nėra toks, kad keltų didelį rūpestį.

„Jei manome, kad mūsų visuomenė yra pakankamai silpna ir vienas ar kitas propagandistas gali padaryti reikšmingą įtaką, pažiūrėkite į tuos koncertus, netgi tais geraisiais, ne pandeminiais laikais, susirinkdavo 5–6 tūkst. žmonių. Tai tikrai nėra tas skaičius, kuris keltų didžiulį susirūpinimą“, – teigė S. Skvernelis.

Svarstydamas, kodėl koncertai organizuojami Lietuvos valstybinių švenčių dienomis, Seimo narys kalbėjo, kad jie tiesiog naudojasi proga, kad tai laisvos dienos ir bus proga pritraukti daugiau žiūrovų.

„Jei neužpildoma nacionaliniais ar kitokio pobūdžio koncertais, atsiranda niša atvykti tokiems propagandistams. (...) Kažkas minėjo, kad nepainiokime sporto ir politikos. (...) Grėsmė ir sporte yra kilusi, į Lietuvą yra atvažiavusios trys Rusijos krepšinio komandos, viena iš jų – CSKA, tiesiogiai su Raudonąja armija susijusi. Tai irgi reikėtų draudimą padaryti“, – ironizavo parlamentaras.

Grėsmė ir sporte yra kilusi, į Lietuvą yra atvažiavusios trys Rusijos krepšinio komandos, viena iš jų – CSKA, tiesiogiai su Raudonąja armija susijusi. Tai irgi reikėtų draudimą padaryti.

Pasak S. Skvernelio, esantis mechanizmas jau veikia, tačiau jei manoma, kad reikalavimus reikėtų papildyti dar kitais kriterijais, tai turėtų būti aiškiai padaryta, kad nekiltų galimybių tuo piktnaudžiauti ir diskredituoti.

Į parlamentaro žodžius sureagavo V. Juozapaitis: „Ačiū jums už šitą komentarą, kuris išties turbūt nepaliko jokių abejonių dėl jūsų požiūrio ir į šią valstybę, ir į tuos, kurių klausimu susirinkome pasikalbėti“.

V. Juozapaitis sakė suprantantis požiūrį S. Skvernelio, kaip buvusios valdančiosios daugumos atstovo. Anot jo, ir Seime buvo atvejų, kai atvirų autoritarinio režimo propaguotojų atžvilgiu nebuvo padaryta nė vieno žingsnio, kad būtų užkardyta jų veikla.

„Ačiū Dievui, kad Lietuvos piliečiai tai suprato ir rinkimuose tarė žodį“, – sakė V. Juozapaitis.

„Parašo padėjimas labai nemalonus, bet negalėjome jo nepadėti“

Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, anksčiau ėjusi Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės pareigas, sakė apgailestaujanti dėl susidariusios situacijos. Kaip tvirtino D. Urbanavičienė, buvo sudaryta kultūros ministro darbo grupė, kuriai buvo įpareigota parengti priemones, pagal kurias kultūros sektorių galėtų pasiekti parama.

Anot jos, iš kultūros renginių organizatorių buvo gautas prašymas, kad atsirastų subsidijų programa, kuri būtų skubi valstybės pagalbos priemonė dėl atšauktų renginių. Buvo pasiūlyta subsidijų programa ir buvo nuspręsta nedaryti ekspertinio vertinimo bei vertinti tik patirtas finansines išlaidas.

„Tas parašo padėjimas labai nemalonus ir man tikrai labai skaudus, bet negalėjome to parašo nepadėti, nes teisiškai (...) deja, sąlygos tokios, kad neturime jokio teisinio pagrindo jo neremti“, – sakė D. Urbanavičienė.

Lietuvos kultūros tarybos narys Rolandas Palekas pabrėžė, kad nė vienas skirtas euras negalės būti panaudotas nei koncertams, nei minėtų atlikėjų honorarams.

„Labai sveikinu šitą valstybinį sisteminį požiūrį į padėtį, užkardant ateityje mūsų priešiškų valstybių minkštųjų galių įtakas“, – teigė R. Palekas.

Sprendimas reikalavimams neprieštaravo

Pasirodžius informacijai apie subsidijas šiems renginių organizatoriams, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tvirtino, kad reikėtų surasti sistemingą sprendimą, jog, net ir pajutę menkiausią abejonę, ministrai, specialistai ar ekspertai galėtų kreiptis į Užsienio reikalų ar Krašto apsaugos ministerijas, su tokiomis grėsmėmis dirbančius komitetus Seime.

Mums reikėtų surasti sisteminį sprendimą, nes negalime žinoti, kas kur, kokioje komisijoje, kokioje ministerijoje vyksta. (...) [Reikėtų] sukurti tam tikrą sistemą, kad tokių klaidų nebūtų“, – teigė Ž. Pavilionis.

Kaip anksčiau LRT.lt sakė Kultūros tarybos atstovė, suprasdama, kad šis sprendimas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai, tarybos administracija konsultavosi su teisininkais ir atsakingomis institucijomis, o teisinio pagrindo neskirti šiems renginių organizatoriams subsidijų pagal jų pateiktus prašymus nebuvo.

„Lietuvos kultūros tarybos veikloje vadovaujamės nuostata, jog veikiame prisidedami prie empatiškos, atviros, tolerantiškos ir smalsios visuomenės ir joje veikiančių bendruomenių formavimo. Vienareikšmiškai galime pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos ir, tikime, Lietuvos visuomenės vertybėms.

Įprastuose konkursuose (t. y. ten, kur veikia ekspertinis vertinimas) [jie] finansuoti nebūtų“, – LRT.lt teigė Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius, laikinai atliekantis Tarybos pirmininko funkcijas Mindaugas Bundza.

Kultūros viceministrė D. Urbanavičienė anksčiau LRT.lt sakė apgailestaujanti dėl susidariusios situacijos. Anot viceministrės, jai dirbant Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininke, skirstant subsidijas kultūros ir meno renginių organizatoriams pagal programos sąlygose nurodytus reikalavimus buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai.

„Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja LKT bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir LKT konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų.

Pandemijos ir karantino laikotarpiu kartu su visa LKT komanda išgyvenome ypač įtemptą ir dinamišką laikotarpį, kai vienu metu užgriuvo labai didelis krūvis dėl papildomų lėšų, skirtų skubiai gelbėti kultūros sektorių pandemijos metu. Dėl to keitėsi Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos kai kurios programos bei jų reglamentavimo tvarka“, – tvirtino D. Urbanavičienė.

Populiariausi

Prie Vilniaus savivaldybės nusidriekė eilės norinčiųjų pasiskiepyti.
21

Lietuvoje

2021.04.11 11:32

Prie vakcinavimo centro Vilniaus savivaldybėje liejosi aistros: turi registracijos laiką, bet reikia laukti eilėje

savivaldybė sako peržiūrėsianti vakcinavimo procesą; atnaujinta 12.02
21