Daugiau kaip mėnesį dirbanti Vyriausybė, pasak jos vadovės, palaiko darbingus santykius su prezidentūra. Kalbėdama apie vakcinavimo procesą ir prieš kelias savaites pasirodžiusias žinias apie piktnaudžiavimo atvejus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog imtis Vyriausybės lygiu tikrinti skiepijamų asmenų sąrašus nebūtų prasminga – užimtų daug laiko, o atsakomybės savivaldai, pradėjus masinį skiepijimą, teks dar daugiau.
„Aš manau, kad jie yra darbingi“, – apie santykius su prezidentu Gitanu Nausėda LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ antradienį sakė I. Šimonytė.
Prezidentas ne kartą kalbėjo akyliausiai stebėsiantis sveikatos apsaugos ministro darbą, tuo tarpu premjerė nesiima vertinti visos kiek daugiau nei mėnesį dirbančios Vyriausybės veiklos rezultatų ir sako, kad tai geriausia palikti kitiems. Kiti tą ir daro – pirmadienį ministrui Arūnui Dulkiui pastabų turėjo Seimo socialdemokratai, o premjerė kritiką sako priimanti.
„Opozicijos darbas yra oponuoti ir kritikuoti veiksmus. Tiesą sakant, negirdėjau pasiūlymų, kurie būtų kažkaip alternatyviai leidę spręsti problemą, su kuria atėjusi Vyriausybė susidūrė, kai ir naujų atvejų, ir mirčių skaičius augo nevaldomai ir sveikatos sistemai teko išgyventi didelį spaudimą“, – LRT RADIJUI sakė I. Šimonytė.
Reaguodama į piktnaudžiavimo skiepijimo tvarka atvejus, kai paaiškėjo apie ne prioritetinėse grupėse esantiems asmenims gydymo įstaigose suteiktus skiepus, premjerė sako, kad perimti šio proceso kontrolę iš savivaldos Vyriausybei nebūtų efektyvu.
„Valstybė turi daug ir įvairių priemonių, bet klausimas, kiek jos kainuoja laiko. Dar kartą noriu pabrėžti, kad mūsų svarbiausias uždavinys yra kuo greičiau pasiekti kuo platesnio masto imunitetą visuomenėje. Galime labai kruopščiai kiekvieną sąrašą tikrinti centralizuotai Sveikatos apsaugos ministerijoje, tikrinti su įvairiais registrais ir kitais duomenimis, bet klausimas, kiek mes prarasime laiko tokiai kontrolei“, – sakė I. Šimonytė.
Pradėjus masinį vakcinavimą atsakomybės ir įpareigojimų savivaldai nesumažės, pridūrė ji.
„Ir kuo toliau, tuo labiau, todėl kad kai kalbėsime apie ugdymo ar kitas įstaigas, kurios yra savivaldos priežiūroje, natūralu, kad savivalda geriausiai tuos dalykus žino“, – sakė ministrė pirmininkė.
LRT RADIJUI ji taip pat teigė, jog sausio mėnesį karantino atlaisvinimai neplanuojami, išskyrus vaikų ugdymą, apie ką skelbta jau anksčiau.
„Tikrai iki sausio 31 dienos jokių radikalių pasikeitimų nebus. Bus tie pasikeitimai, apie kuriuos jau keletą savaičių diskutuojame, bet jie yra gana ribinio poveikio. Pirmiausia, vaikai, kurie turi sudėtingesnes sąlygas namuose ir dažnai neprisijungia prie pamokų dėl to, kad turi technologinių iššūkių ar kitų, dėl to nedalyvauja nuotoliniame ugdyme. Savivaldybės paruoš tokiems vaikams ugdymo įstaigas ir vaikai galės ten mokytis, vis dar nuotoliniu būdu, bet fiziškai būdami ugdymo įstaigų patalpose. Tas sprendimas bus priimtas šį trečiadienį“, – sakė premjerė.
