Lietuvoje

2021.01.23 20:00

Priklausomi žmonės dar akligatvyje: kol pilnai neišprotėsit, greita pagalba nebūtinai bus suteikta

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.23 20:00

Priklausomybės ligomis sergantys žmonės dar negauna visos jiems reikalingos pagalbos, o dėl nesaikingo tėvų alkoholio vartojimo kenčia ir vaikai, pabrėžia ekspertai. Pavyzdžiui, vienas iš trijų vaikų Lietuvoje auga nesaikingai alkoholį vartojančiose šeimose, o devyni iš 10 globoje esančių vaikų ten patenka dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Apie tai kalbėta virtualioje diskusijoje „Kaip suteikti daugiau jėgos kovojantiems prieš priklausomybes“.

Seimo Savižudybių ir smurto komisijos pirmininkas, virtualios diskusijos iniciatorius Andrius Navickas išskyrė, kad ir Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi ieškoti naujų pagalbos būdų atskirtyje atsidūrusioms visuomenės grupėms.

„Vyriausybės programoje matosi daug įsipareigojimų, norėtųsi, kad į juos eitume labai konkrečiai“, – vylėsi A. Navickas.

Anot jo, situacija dėl priklausomiems asmenims teikiamos pagalbos nėra gera, tačiau pati problema kartais neigiama. Parlamentaras kėlė klausimus, ar Lietuvoje galima suteikti pagalbą visiems, kurie norėtų sveikti, ar galima pasiūlyti tikrą pagalbą, kuri remiasi mokslu, ar galima pasiūlyti veiksmingą pagalbą priklausomų asmenų artimiesiems.

Parlamentaro teigimu, paprastai norint gauti moksliniais įrodymais pagrįstą pagalbą reikia atstovėti ilgą eilę.

„Man atrodo, kad visi, kas daugiau domitės situacija, žinote, kaip svarbu, kad priklausomas asmuo, kuris nori gydytis, kuo greičiau gautų pagalbą“, – pabrėžė A. Navickas.

Nerimą kelia situacija įkalinimo įstaigose

Kitas diskusijos iniciatorius, priklausomų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos bendruomenės „Aš esu“ vadovas kun. Kęstutis Dvareckas teigė, kad šalia licencijuotų bendruomenių yra „visa krūva bendruomenių“, kurios neaišku nei ką veikia, nei pagal kokius metodus.

Pasak K. Dvarecko, iš kai kurių centrų buvusių dalyvių girdi įvairių atsiliepimų, kurie kartais kelia ir klausimų, ar vykdoma veikla nėra žalinga. Yra krūva prieglaudų, kurios yra išsikabinusios reabilitacijos pavadinimus, tačiau tų paslaugų neteikia, negeba jų teikti, o gal net nesiruošia to daryti, svarstė bendruomenės „Aš esu“ vadovas.

Jis taip pat iškėlė problemą dėl paslaugų teikimo ir reabilitacijos įkalinimo vietose, į kurias žmonės dažnai patenka ir dėl įvairių priklausomybių.

„Prieš keletą metų teko apvažiuoti Lietuvos įkalinimo vietas, aplankyti ten esančias reabilitacijas. Norisi džiaugtis, kad jos apskritai atsirado, tuo pat metu labai liūdėti, kad jos laikosi ant pavienių iniciatyvių žmonių, kurie arti perdegimo ribos. O vienoje tikrai ne mažiausių įkalinimo įstaigų, pavyzdžiui, Alytuje, net nėra reabilitacijos priklausomiems žmonėms“, – apgailestavo K. Dvareckas.

Gauti greitą pagalbą kartais neįmanoma

„Aš esu“ vadovas tvirtino, kad adekvačios pagalbos priklausomiems asmenims prieinamumas Lietuvoje „švelniai tariant yra skubiai tobulintinas“. Nepaisant to, kad į priklausomybių ligų paslaugų prieinamumo didinimą per paskutinius kelerius metus buvo investuota apie 7 mln. eurų, situacija kasmet tik sunkėja, pabrėžė jis.

„Kartais, kai nėra vietos ir laiko adekvačiai pagalbai, kai ateina žmogus, jam pasiūlomos abejotinos alternatyvos“, – sakė K. Dvareckas.

Anot jo, nėra ir ilgalaikio individualaus psichologinio konsultavimo, o grupinis konsultavimas standartizuotas. Tam, kad gydymas būtų efektyvesnis, reikėtų gydymo paslaugų individualizavimo, o šiuo metu sunkiai atsižvelgiama į žmonių individualią padėtį, kalbėjo K. Dvareckas.

„Dėl įvairių veiksnių dalis žmonių lieka be pagalbos“, – akcentavo „Aš esu“ vadovas.

Kiek laiko gali reikėti laukti pagalbos? K. Dvarecko teigimu, būna atvejų, kai sergantys priklausomybės ligomis išgirsta atsakymą, jog vietų nėra, todėl žmogus net neregistruojamas konsultacijai, prašoma bandyti paskambinti po savaitės. Greitos pagalbos prieinamumas yra tikrai labai mažas, sakė jis.

„Kol pilnai neišprotėsit ir nekelsit pavojaus aplinkiniams, tol, panašu, kad greita pagalba nebūtinai bus suteikta. Nebent pasiseks, iš skyriaus bus išrašyta žmonių ir pataikysite į tą langelį, kuomet bus laisvų vietų, pagalba galbūt ir bus suteikta“, – ironizavo K. Dvareckas.

Artimieji – podukros vietoje

Psichoterapeutė dr. Justina Kaliatkaitė-Kymantienė, priklausomų asmenų artimųjų konsultantė, diskusijos metu pabrėžė, kad priklausomybės paveikia ir artimuosius. Priklausomybės ligomis sergančių žmonių artimieji – didelė socialiai pažeidžiamų žmonių grupė, kalbėjo J. Kaliatkaitė-Kymantienė.

Vis dėlto, teigė ji, dėmesys į šią žmonių grupę pradėtas kreipti palyginti neseniai: „Artimieji, nepaisant jų svarbos tiek priklausomo asmens sveikimo procese, tiek jų sužeistumo, jie lieka kaip podukra.“

Prieš kelerius metus Lietuvoje vyko apklausa, kurioje buvo apklausti 2 tūkst. 493 žmonės. Apklausos metu nustatyta, kad kas antras tyrime dalyvavęs žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su probleminiu alkoholio vartojimu šeimoje, liūdnus skaičius pristatė J. Kaliatkaitė-Kymantienė.

Psichoterapeutė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kiek priklausomo asmens liga kainuoja šeimai. Tiesioginės išlaidos patiriamos dėl priklausomo asmens išlaidų narkotikams, dėl jo paskolų, greitųjų kreditų ar lošimo, priklausomam žmogui netekus darbo, prarandamos ir jo pajamos.

Artimiesiems kainuoja gydymo bei pragyvenimo išlaidos, dėl rūpesčių, susijusių su nevaldomu priklausomo asmens gyvenimu, sumažėja šeimos narių darbingumas, taip prarandamos darbo valandos ar dienos. Taip pat jaučiamas neigiamas poveikis artimųjų psichikos sveikatai, vardijo J. Kaliatkaitė-Kymantienė.

Pasak jos, dar 2008 metais nustatyta, kad vienam priklausomo asmens artimajam išlaidų suma dėl šeimos nario priklausomybės siekia virš 15 tūkst. eurų.

O artimieji gali tapti svarbiu veiksniu sveikstant: „Artimieji svarbūs tiek motyvuojant įsitraukti į gydymą, tiek suteikiant teisingą palaikymą būnant programoje, tiek palaikant po programos, suteikiant pagalbą atkryčio metu – artimieji visur yra svarbūs“, – kalbėjo J. Kaliatkaitė-Kymantienė.

Vis dėlto artimųjų patiriamas problemas tam tikra prasme dar neigiame, tvirtino psichoterapeutė ir pridūrė, kad dar esame tos problemos pripažinimo pradžioje.

„Būna tokių situacijų, kai finansiškai artimieji išlieka pajėgūs, bet būna tokių situacijų, kai jie būna labai išsekę ir bando gesinti tik tuos gaisrus, kurie jau kelia didžiausią pavojų, tikrai neranda galimybių ir reikalingų finansinių išteklių rūpintis savo psichikos sveikata“, – apgailestavo J. Kaliatkaitė-Kymantienė.

Dėl nesaikingo tėvų alkoholio vartojimo kenčia vaikai

„Kurk Lietuvai“ komandos narė, CRAFT programos priklausomų asmenų artimiesiems „architektė“ Lietuvoje Julija Jankaitė išskyrė, kad vienas iš trijų vaikų Lietuvoje auga nesaikingai alkoholį vartojančiose šeimose.

Šešis iš dešimties smurto artimoje aplinkoje atvejų sukelia neblaivūs asmenys, o devyni iš 10 globoje esančių vaikų ten patenka dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, vardijo J. Jankaitė.

Šią problemą akcentavo ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Pasak jos, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsiranda vaiko teisių pažeidimų, o didelė dalis žmonių nežino apie ko-priklausomybę ir neatpažįsta savęs šiose situacijose.

Dėl šios priežasties, tvirtino viceministrė, labai svarbu problemos viešinimas ir informacijos sklaida, kad visuomenėje mažėtų stigmų.

„Yra daugybė suaugusių žmonių, kurie vaikystėje susidūrę su tomis bėdomis, jie nežino ir savęs nesutapatina, tačiau kenčia pasekmes. Ir kenčia karta iš kartos“, – sakė V. Augienė.

Pagrindinės problemos ir kokios pagalbos mums reikia

Kalbėdamas apie pagrindines problemas, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas išskyrė, kad viena svarbiausių problemų – priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumo ir įvairovės bei pritaikymo priklausomų asmenų poreikiams neužtikrinimas.

Pasak SAM specialisto, jaučiamas ir nepakankamas žemo slenksčio paslaugų, pakaitinio gydymo, psichosocialinės pagalbos bendruomenėje ir reintegracijos paslaugų prieinamumas bei įvairovė ir šių paslaugų tęstinumas bei koordinavimas. Kita problema – neužtikrinama priklausomybės ligų ir teikiamų paslaugų stebėsena.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad visi varžymai yra labiau klausimų maskavimas.

„Esminis klausimas, kurioje vietoje turi atsirasti socialinė pagalba. Ar didesnis fokusas turi įvykti dar iki galimai žmogui patiriant priklausomybę ir patenkant į priklausomybių ratą, ar [dėmesys turi būti skiriamas] prevencinėms priemonėms, ar vis dėlto reikėtų kovoti su pasekmių pasekmėmis.

Pavyzdžiui, socialinė rūpyba, kuri galbūt užtikrintų minimalų pragyvenimą, pašalpos pavidale ar kitaip, kai tarsi nuleidžiamos rankos ir nieko nebeįmanoma padaryti“, – svarstė M. Lingė.

Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, įkvepia tai, kad nesigirdi revoliucinės užmačios keisti visą sistemą, veikiau dėmesys skiriamas sistemos evoliucijos keliui, diskutuojant, kad galbūt galime labiau tobulinti esamą sistemą, o nebūtinai iš pagrindų ją keisti.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6
Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

atnaujinta 15.58; iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo