Lietuvoje

2021.01.20 10:10

Lietuvai 30. Kaip keitėsi mūsų vartojimo įpročiai ir kokių klaidų tebedarome?

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.20 10:10

Aplinkai draugiškas vartotojų elgesys yra strateginis siekis tiek Lietuvos, tiek pasaulio mastu, norint sušvelninti klimato kaitą ir ekologinę krizę. Visuotinis aplinkai draugiško elgesio skatinimas tapo aktyvesnis Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Anot aplinkos psichologijos mokslininkės Audros Balundės, natūralu, kad iki to laiko Lietuvoje buvo skiriama gerokai mažiau dėmesio aplinką tausojančiam elgesiui, nes Lietuvos piliečiai ir Lietuva kaip valstybė turėjo kitų svarbių problemų, kurias reikėjo spręsti atgavus nepriklausomybę.

Kaip (ne)pasikeitė Lietuva per 30 Nepriklausomybės metų? Mykolo Romerio universitetas buvo įkurtas, augo ir kartu žengia tolyn su atkūrusia Nepriklausomybę Lietuva. Šiais metais švenčiame 30-ies metų jubiliejų. Norime papasakoti, kokį kelią visi drauge nuėjome. LRT.lt ir MRU inicijuoja straipsnių ciklą „Lietuvai 30“, kuriame atskleidžiame, aktualius universiteto mokslininkų atliktus tyrimus, įžvalgas ir pasiūlymus valstybės ateičiai.

Šiandien, kaip sakė A. Balundė, Lietuva yra priskiriama ekonomiškai išsivysčiusių šalių grupei. Tai reiškia, kad vartojimo tempai prilygsta Vakarų valstybėms ir įvairių šalies ūkio sektorių veikla kelia naujus ekologinius iššūkius.

– Kiek vartojimo sukeliamos problemos yra aktualios šiuo metu?

– Vartojimas – vienas pagrindinių Lietuvos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių. Tačiau vartojimo padariniai turi didžiulį neigiamą poveikį gamtai ir mums patiems. Klimato kaitos ir ekologinės krizės akivaizdoje ekspertai ir politikai laužo galvą, kaip išlaikyti esamus vartojimo tempus ir drauge sumažinti neigiamą poveikį žemei.

– Žiedinė ekonomika turėtų mus išgelbėti nuo klimato kaitos ir ekologinės krizės, žada ekspertai. Ką manote jūs?

– Žvilgsniai išties krypsta į žiedinę ekonomiką. Šis raktažodis jau gerą dešimtmetį sklando Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų institucijų koridoriuose, taip pat ir žiniasklaidoje bei socialinėse medijose. Ekspertai žada, kad žiedinė ekonomika turėtų mus išgelbėti nuo klimato kaitos ir ekologinės krizės bei besaikio vartojimo. Tikėti, kad žiedinė ekonomika (nors ir daug gero žadanti ekosistemoms) bus ūmiai integruota į pasaulio valstybių ekonomikas, būtų kiek naivoka, turint omeny, kad visi pokyčiai visuomenėje, taip pat vartojimo mažinimas, atsiremia į žmogaus elgesio pokyčius.

O tai nėra paprastas uždavinys, nes vartojimas apima gausybę sričių, vartojimo elgseną veikia aibė veiksnių. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vartojimą gali nulemti ir universalūs, ir nuo konteksto ar situacijos priklausantys specifiški veiksniai.

– Kokie mes, Lietuvos gyventojai, esame vartotojai? Kaip keitėmės pastaraisiais metais? O gal dešimtmečiais?

– Per trisdešimt nepriklausomybės ir dalyvavimo laisvojoje rinkoje metų Lietuvos vartotojai palaipsniui tapo aktyvūs rinkos paklausos formuotojai. Šiandien vartotojai aktyviai gina savo teises ir reikalauja kokybiškų prekių. Laipsniškai auganti ekologiškų ir aplinkai draugišku būdu pagamintų prekių rinka rodo, kad Lietuvos vartotojams tampa svarbus aplinkosaugos aspektas.

Bet gali būti, kad žmogus vienoje vartojimo srityje, tarkime, maisto produktų, renkasi aplinkai draugiškus, pagamintus laikantis ekologijos standartų produktus, tačiau perka greitosios mados drabužius ir važinėja taršiu automobiliu. Kad įsitraukimas į skirtingas vartojimo elgsenas skiriasi, parodė ir Aplinkos psichologijos tyrimų centro (MRU) 2018 m. atliktas tyrimas reprezentatyvioje Lietuvos paauglių ir jų tėvų imtyje.

Pavyzdžiui, 80 proc. apklaustųjų grąžino plastiko depozitą, 55 proc. naudojo daugkartinį pirkinių krepšį ir tik apie 15 proc. pirko ekologiškus maisto produktus. Tai nestebina, nes mes visi turime skirtingas galimybes ir skirtingas motyvacijas tausoti aplinką, o ir infrastruktūra ne visuomet mums leidžia tai daryti.

Vartojimo įpročius lemia ir paties produkto, jo pakuotės charakteristikos. Pavyzdžiui, neretai pasitaiko, kad renkantis prekę nėra jau taip paprasta apsispręsti. Tarkime, norite įsigyti ekologiškų daržovių, kurios buvo auginamos vengiant žalingų cheminių priedų ir tokiu būdu prisidėti prie gamtos resursų taršos mažinimo. Tačiau ekologiškos daržovės supakuotos į plastiko plėvelę, kuri iš esmės net netinka perdirbimui. O ir pačios daržovės atkeliavusios iš kito pasaulio krašto. Tuomet pasvarsčius atrodo, kad geriau rinktis vietinės kilmės produkciją.

Lietuvoje pagamintos ir/ar užaugintos produkcijos vartojimas yra laikomas draugišku aplinkai, nes jos nereikia transportuoti iš tolimų kraštų ir tokiu būdu sumažinamas anglies dvideginio pėdsakas. Tačiau jei tos daržovės buvo augintos naudojant gamtai nedraugiškas medžiagas, tai ar tokį produktą galime laikyti draugišku aplinkai?

Vartotojui gali kilti daug klausimų, o aplinkai draugiškas vartojimas tapti tikra dilema, kuri demotyvuos vartotojus ir paskatins į gamtosaugos aspektą numoti ranka. Su šiomis ir panašiomis dilemomis susiduria ne tik vartotojai Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

Tačiau ne visi vartojimo pasirinkimai būna tokie dramatiški. Tarkime, esame įpratę kiekvieną rytą nusipirkti kavos išsinešimui vienkartiniame puodelyje ar parduotuvėje kiekvieną kartą imti vienkartinį krepšį prekėms ir maišelius smulkiems produktams. O gal pirkdami drabužius neatsisakome kartu siūlomo maišelio? Šiais ir panašiais atvejais vartotojas turi galios keisti situaciją.

Tačiau gali atsirasti kitų barjerų, tokių kaip mūsų asmeninės savybės. Gali būti sunku keisti senus įpročius arba paprasčiausiai gali nerūpėti aplinkosaugos problemos, prie kurių didėjimo prisideda ir mūsų netvarus vartojimas.

– Galėtumėte mus palyginti su kitų šalių vartotojais?

– Aplinkai (ne) draugiško vartojimo įpročiai gali būti nulemti nuostatų ir vertybių, vyraujančių visuomenėje. Pavyzdžiui, Lietuvai, kaip ir kitoms posovietinėms šalims, yra būdingos materialistinės vertybės. T.y., vis dar išlieka aktualūs ekonominio augimo ir kainų mažinimo klausimai. Tuo tarpu labiau pažengusiose valstybėse, kur vyrauja pomaterialistinės vertybės, visuomenės dėmesys krypsta į žodžio ir saviraiškos laisvę bei piliečių dalyvavimą svarbiuose valstybės sprendimų priėmimuose, rečiau į ekonominius gerovės aspektus.

Tyrimai rodo, kad materialistinių vertybių dominavimas gali lėtinti judėjimą link aplinkai draugiškų praktikų, taigi ir link tvaresnio vartojimo. 2019 m. rudenį atliktame Eurobarometro tyrime nustatyta, kad 61 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja dėl ekonominių savo gerovės aspektų – kylančių kainų, infliacijos ar brangstančio pragyvenimo. Tuo tarpu dėl aplinkosaugos klausimų ir klimato kaitos nerimauja vos 4 proc. šalies gyventojų.

Tačiau į šiuos rezultatus nederėtų žiūrėti vienareikšmiškai todėl, kad tai nebūtinai reiškia, jog žmonėms, kurie susiduria su ekonominiais sunkumais, nerūpi aplinkosaugos klausimai ir jie nenori keisti savo vartojimo įpročių į labiau draugiškus aplinkai.

„European Social Survey“ tyrime, kuris buvo atliktas 22 Europos valstybėse, (taip pat Izraelyje), tarp jų ir Lietuvoje (taip pat kitose posovietinėse valstybėse), buvo nustatyta, kad tyrimo dalyviai turėjo gana stiprias aplinkosaugines vertybes. O tai reiškia, kad žmonėms, nepriklausomai nuo šalies ekonomikos pažangos lygio, rūpi aplinkos tausojimo problemos, todėl tikėtina, kad jie turi tam tikrą motyvaciją atsakingai vartoti.

– Kokios gi turėtų būti sąmoningo vartojimo skatinimo priemonės? Ir kas turėtų jas diegti?

– Intuityviai kyla pagunda ką nors rekomenduoti vyriausybinėms ir nevyriausybinėms institucijoms (jų įsitraukimas į procesą yra neabejotinai svarbus), tačiau yra prasminga ir kurti dialogą su vartotoju čia ir dabar. Ką jis ar ji galėtų šiandien padaryti, kad kasdieniai pasirinkimai būtų labiau draugiški aplinkai?

Vertėtų pradėti nuo veiksmų, kurie tikrai įmanomi ir jaučiame, kad juos pajėgsime įgyvendinti. Žinoma, mūsų suvokimas apie tai, kas yra sunkiai ar nesunkiai pakeičiamas elgesys, tikrai skiriasi, bet, tarkime, galime pradėti nuo kažko tikrai paprasto.

Pavyzdžiui, naudoti daugkartinį pirkinių krepšį ir daugkartinius maišelius smulkiems produktams, neimti pardavėjos siūlomo maišelio perkant drabužius ar kitus daiktus, įsimesti į rankinę daugkartinį kavos puodelį kavai išsinešti, daugkartinį šiaudelį ar valgymo įrankių rinkinį (šiandien jų galima rasti labai patogiose nešiotis pritaikytose pakuotėse), nelyginti skalbinių, jei tai iš tiesų nėra būtina, rinktis aplinkai draugišką skalbiklį drabužiams ir indų ploviklį. Šiems dalykams nereikia dramatiškai keisti dienotvarkę, tačiau jie reikšmingai prisideda prie taršos mažinimo.

Kai jau būsime gerokai įgudę atlikti paprastesnius veiksmus, galime judėti link sudėtingesnių. Pavyzdžiui, miesto ribose susisiekimui naudoti dviratį ar kitą aplinkai draugišką transporto priemonę.

Neretai galima išgirsti klausimą, ar yra ko nors vertas vieno žmogaus elgesio pokytis, kai ekologinės krizės mastas toks didelis? Ir ar gali vieno žmogaus vienas nedidelis veiksmas prisidėti prie problemos sprendimo? Pasaulio Banko duomenimis, kasmet visame pasaulyje (vien namų ūkiuose) sugeneruojame gerokai per 2 milijardus tonų atliekų. Jei taip paprastai pasiekiame tokių „įspūdingų“ rezultatų, ko gero, padarę iš pradžių nors ir nedidelį savo vartojimo pokytį, galėtume tuos skaičius reikšmingai sumažinti.

Pavyzdžiui, jei vieną rytą visi išmintume į darbą dviračiais arba išvažiuotume viešuoju transportu ir atkakliai tą darytume kiekvieną dieną, galima manyti, kad rinkoje susiformavus naujam poreikiui formuotųsi ir atitinkamas atsakas. Gerėtų dviračių infrastruktūra, būtų mažesnis poreikis plėtoti infrastruktūrą automobiliams. Vartotojo poreikis formuoja rinkos atsaką.

Stebint aplinkai draugiško vartojimo iniciatyvų augimą, tikiu, kad galime parodyti proveržį ir tvaraus vartojimo srityje.

Audra Balundė yra aplinkos psichologijos mokslininkė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį bei jį lemiančias priežastis. A. Balundė taip pat yra psichologijos mokslų kandidatė Mykolo Romerio universitete (MRU) bei Groningeno universitete (RUG) Nyderlanduose, tyrėja MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centre bei Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijoje; ir Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) ekspertė.

Populiariausi

Tragiškas gairas Anykščių rajone
9

Lietuvoje

2021.04.14 07:34

Skaudi nelaimė Anykščių rajone: per gaisrą žuvo keturi žmonės, trys iš jų – vaikai

Nausėda reiškia užuojautą; atnaujinta 09.22
9
Tragiškas gaisras Anykščių rajone
5

Lietuvoje

2021.04.14 10:38

Anykščių meras apie keturias gyvybes nusinešusį gaisrą: pirmasis sureagavo 17-metis sūnus, jis bandė gelbėti vaikus

netrukus šeimai bus suteiktas kitas socialinis būstas; atnaujinta 13.05
5
Vilija Blinkevičiūtė
10

Lietuvoje

2021.04.13 18:25

Blinkevičiūtė perspėjo socdemus: jei susvyruosime, būsime vėl „apženyti“ su konservatoriais

LSDP pakeitė pirmininko rinkimų datą; atnaujinta 21.28
10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.04.14 12:57

Karantiną Vyriausybei siūloma pratęsti iki vasaros pradžios

daugiau laisvės – persirgusiems ir pasiskiepijusiems nuo COVID-19; atnaujinta 14.59