Lietuvoje

2021.01.16 19:13

Griežto karantino gniaužtų rezultatas Lietuvoje matyti, bet profesorius mano, kad ribojimai galėtų būti tęsiami dar vieną mėnesį

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.01.16 19:13

Kitą savaitę ir Vyriausybė, ir jos Ekstremaliųjų situacijų komisija rinksis aptarti epidemiologinę situaciją šalyje. Nors naujų atvejų skaičius per parą šiek tiek sumažėjo, bet vidutiniškai jis vis tiek išlieka keturženklis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis teigė, kad reikėtų atsargiai galvoti apie ribojimų švelninimą, nes dabar yra didžiausias viruso aktyvumas, o jo plitimo kontrolei reikalingos maksimalios priemonės.

Pirmadienį Vyriausybė kartu su ekspertais rinksis aptarti epidemiologinę situaciją ir bus sprendžiama, ar toliau tęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad Vyriausybė nežada atsisakyti sprendimo riboti gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, kadangi šis draudimas, anot jos, duoda teigiamų rezultatų kovoje su koronaviruso pandemijos plitimu.

„Ką planuojame, tai pirmadienį turėti bendrą pasitarimą Vyriausybės narių ir ekspertų tarybos narių, kuomet apžvelgsime dvi savaites šių metų pilno darbo režimo be išeiginių ir didelių švenčių, su normaliais savaitgaliais, kur jau tikrai tą dinamiką galima vertinti kaip daugiau ar mažiau kažką parodančią“, – kalbėjo I. Šimonytė

Kiek anksčiau ji užsiminė, kad po sausio 31 d. kai kurie ribojimai gali būti atšaukti, bet tikrai ne visi, nes, premjerės teigimu, Lietuva susiduria su ne vienu rimtu iššūkiu kovojant su pandemija.

O antradienį vyks Vyriausybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis. Jo metu bus aptarta naujausia epidemiologinė situacija šalyje, taip pat bus svarstoma dėl galimų priemonių skirtų suvaldyti COVID-19 pandemiją.

„Analitikai pateiks informaciją apie COVID-19 sergamumo rodiklius Lietuvoje. Pastaruoju metu stebėjome pozityvias tendencijas, tad griežto karantino priemonių tęstinumas, be jokių abejonių, turėjo poveikį, tačiau turime įsivertinti visus aspektus, kad priimdami sprendimus ir toliau matytume mažėjančią susirgimų kreivę“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Rezultatas yra, bet dabar virusas aktyviausias

Šią savaitę naujų koronaviruso atvejų skaičius per parą nesiekė ir 2 tūkst. Profesorius V. Usonis komentuodamas dabartinę koronaviruso situaciją Lietuvoje, pažymėjo, kad sausio ir vasario mėnesiai – didžiausias viruso aktyvumo periodas. Tačiau turint omenyje, kad susirgimų skaičius šiek tiek sumažėjo, tad galima teigti, kad rezultatai yra geri, tačiau reiktų dar atsargiai galvoti apie ribojimų švelninimą.

„Iš tiesų rezultatas yra, tos ribojimo priemonės turi būti tęsiamos, todėl, kad kol kas tai yra vienintelė kryptis kontroliuoti infekciją visuomenėje. Skiepijimai pradėti, bet pirmieji paskiepytieji bus saugūs praėjus savaites po to, kai suskiepyta antra dozė. Visuomenės poveikis bus tada, kai bus pasiektas didelės skiepijimo apimtys“, – komentavo V. Usonis.

Profesoriaus teigimu, vakcina – ne vaistas, o asmens apsaugos priemonė, todėl reikia palaukti, kol susidarys imunitetas. Jis užsiminė ir apie Santaros klinikose susirgusius medikus, kurie gavo pirmą skiepą: V. Usonis pabrėžė, kad negalima teigti, jog susirgimas susijęs su vakcina.

„Taip atsitiko, kad šitie žmonės buvo paskiepyti inkubacinio periodo metu, nežinodami dar ir patys, kad jie yra užsikrėtę. Trumpas susirgimo laikas po vakcinos, dar kartą iliustruoja, kad turi praeiti pakankamas laikas nuo pirmosios dozės įskiepijimo, turi būti įskiepyta antroji dozė ir maždaug po savaitės šie žmonės bus saugūs“, – minėjo pašnekovas.

Vakcina – ne vaistas, o asmens apsaugos priemonė, todėl reikia palaukti, kol susidarys imunitetas.

Prie visuomenės imuniteto prisideda ir pasveikę nuo COVID-19

Kalbėdamas apie karantino ribojimus, V. Usonis mano, kad jie turėtų būti dar apie mėnesį, turint omenyje, kad dabar yra didžiausias viruso aktyvumas, o jo plitimo kontrolei turi būti pasitelkiamos maksimalios priemonės. Įtakos turi ir formuojamas visuomenės imunitetas, prie kurio prisideda ne tik skiepijami gyventojai, bet ir jau COVID-19 persirgusieji.

„Kai bus paskiepyta bent 70 proc. gyventojų, bus galima grįžti į normalesnį gyvenimą. Persirgę žmonės irgi formuoja visuomenės imunitetą, nes jie irgi įgyja imunitetą, tik trukmė yra labai nevienoda. Kalbama, kad vidutiniškai trunka apie pusė metų, bet niekas iš mūsų nėra vidurkis. Yra žmonių, kurie stipriau sureaguoja, kurių imuninė sistema stipriau sureaguoja ir kurie antikūnu daugiau turi. Bet yra ir žmonių, kurie perserga besimptomėmis formomis, kuriems yra didelių įtarimų dėl imuniteto“, – aiškino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius V. Usonis.

Jis taip pat pridūrė, kad virusas didelių šalčio temperatūrų nebijo, tačiau keičiasi žmonių aktyvumas, dėl ko jie gali būti imlesni kvėpavimo takų ligoms.

„Mūsų apsirengimas kitoks: arba mes per šaltai apsirengę, arba atvirkščiai – per daug, tada arba atvėsę arba sukaitę esame. Be to, žmonės daugiau laiko uždarose patalpose praleidžia. Šaltuoju metu sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis yra padidėjęs, priežastys labai įvairios gali būti“, – komentavo pašnekovas.

Kalbėdamas apie karantino ribojimus, V. Usonis mano, kad jie turėtų būti dar apie mėnesį, turint omenyje, kad dabar yra didžiausias viruso aktyvumas.

Dar anksti sakyti, kad Lietuva valdo pandeminę situaciją

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas LRT RADIJUI penktadienį sakė, kad atsipalaiduoti dar gerokai per anksti. Jis neatmeta trečiosios bangos galimybės ir įspėja apie pavojingą anglišką viruso atmainą, kurią vadina „britiškuoju džentelmenu“. M. Stankūnas teigė, kad dar anksti sakyti, kad Lietuva bent kažkiek pradėjo valdyti pandemiją.

„Palyginti, mes per visą pavasario laikotarpį nustatėme tiek, kiek dabar nustatome per vieną dieną. Situacija dabar yra tikrai geresnė, nei kad gruodžio viduryje, tačiau tikrai dar negalime sakyti, kad ji yra gera. Negana to, nerimą kelia dar ir tai, kad prie mūsų artinasi tos pavojingos viruso atmainos“, – LRT RADIJUI kalbėjo M. Stankūnas.

Matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako pritariantis LSMU profesoriaus nuotaikoms. Anot jo, kol kas „esame pačioje viršukalnėje.

„Taip, ta situacija yra stabilesnė, tačiau dar kol kas to normalaus kritimo žemyn net nesimato. Kai matysime normalų kritimą, galėsime matuoti jo greitį. Jeigu pažiūrėtume į atvejų ir mirčių dinamiką, tai mirtys jau pradėjo kristi. Mirčių kritimas nuo atvejų kritimo atsiliko 10–12 dienų. Atvejai krenta apie 20–30 proc., o mirtys – netoli 20 proc.“, – LRT RADIJUI komentavo V. Zemlys-Balevičius.

Scenarijai mažėjant atvejams

LRT.lt primena, kad sausio 5 d. nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime prof. Ramunė Kalėdienė ir prof. M. Stankūnas pristatė pasiūlymus dėl keturių karantino apribojimo scenarijų, jų metu taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui.

SCENARIJUS A

Scenarijus A numatomas, pasiekus mažiau nei 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc. ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą, galimas daugumos ribojimų atšaukimas.

SCENARIJUS B

Scenarijus B – kai pasiektas 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, galimas perėjimas iš nacionalinių ribojimų ir keitimas lokaliais. Karantinas taikomas labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.

SCENARIJUS C

Scenarijus C numatomas, kai atvejų skaičiui viršija 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galioja nacionalinio lygio apribojimai. Stipresnės karantino priemonės taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.

SCENARIJUS D

Scenarijus D siūlomas, kai atvejų skaičius viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir kai pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kai nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID 19 liga sergančiųjų gydymo ir reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6

Lietuvoje

2021.03.05 09:32
COVID-19 TRUMPAI

COVID-19 Lietuvoje: plečiasi židiniai darželiuose, įmonėse ir futbolo klube

434 atvejai, mirė 5 žmonės; atnaujinta 11.10
6
Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

ministerija iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo