Lietuvoje

2021.01.15 08:22

Dobrovolska įsitikinusi, kad koronaviruso plitimą įkalinimo įstaigose stabdytų viso personalo skiepijimas

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.01.15 08:22

Kalėjimų sistemoje dirbantys medikai sako susiduriantys su dideliais iššūkiais įkalinimo įstaigose, kasdien fiksuojant vis naujus susirgimų atvejus. Kaip LRT RADIJUI teigė Kalėjimų departamento atstovai, sudėtingiausia situacija yra Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, kad situaciją bus galima valdyti tada, kada bus paskiepyti ne tik su kaliniais dirbantys medikai, bet ir visas įkalinimo įstaigose dirbantis personalas.

– Kalėjimų departamento atstovė LRT RADIJUI neseniai sakė, kad kalėjimų sistemoje nuo karantino pradžios yra susirgusių apie 500 nuteistųjų, panašiai ir darbuotojų. Ar jums tokia sistema atrodo normali, turint galvoje, kad patys kaliniai viruso neatneša?

– Situacija tikrai nėra normali, jei kalbėsime apskritai apie mūsų šalies sergamumo rodiklį. Jis yra aukštas. Situacija kalėjimuose yra atspindys to, ką turime išorėje. Atviroje kolonijoje gyvenama labiau bendrabučio principu, o tai reiškia yra bendra virtuvė, susitinkama kartu. Reikia nepamiršti, kad ir teismai vyksta, tokiu būdu įvyksta kontaktai. Taigi suvaldyti tokį židinį yra labai sudėtinga. Labai džiaugiuosi, kad medikų personalas jau pradėtas skiepyti.


– Kiek tai yra pačių kalėjimų sistemoje dirbančių darbuotojų atsakomybė, kurie atneša virusą, nes nuteistųjų šeimų asociacija sako, kad kalinys kaliniui viruso neatneša, o prižiūrėtojai kai kurie nedėvi kaukių nesisaugo ir atneša virusą?

– Jei mes kalbame apie išorinius kontaktus, tai, tarkime, konvojavimo metu yra ir kiti pareigūnai, kurie dirba su nuteistaisiais. O jei kalbame apie išimtinai vidaus tvarkos taisykles, tai jos yra būtent viduje nustatytos tiek dėl karantino reikalavimų, tiek dėl kaukių dėvėjimo. Tačiau žmonės, kurie yra laikomi atvirojo tipo kolonijoje ar pusiaukelės namuose, tai kai kurie iš jų gali išeiti, o tai reiškia, kad jie tą virusą gali atnešti.

Kitas labai svarbus dalykas yra pareigūnų skiepijimas. Kada jis bus padarytas, tada bus garantuota, kad personalas atnešti viruso negalės. Tada jau galėsime iš esmės kalbėti apie viruso situacijos suvaldymą. Žinoma, kamerinio tipo patalpas valdyti yra paprasčiau. Kontakto ten yra mažiau. Yra uždrausti pasimatymai.

– Kalėjimo departamento atstovė aiškina, jog skundų iš kalinių sulaukiama nuolat, ypač apie tai, kad virusą atneša darbuotojai. Kiek matot pagrįstumo šiuose skunduose?

– Faktas, kad virusas ateina tik iš išorės. Su tuo turime sutikti. Dėl skundų yra žinoma. Vieni rašo tikrai pagrįstus skundus, o kiti skundai yra tokie sisteminiai. Ar mes turime iššūkį dėl jų? Taip, turime. Jei neturėtume, mūsų situacija būtų kitokia.

Bendradarbiaujame su sveikatos apsaugos ministerija. Esame identifikavę, kiek pareigūnų jau prasirgo. Reikia pripažinti, kad COVID-19 situacija laisvės atėmimo vietose yra didžiulis iššūkis. Policijos ir kitų pareigūnų yra prašoma susilaikyti nuo konvojavimo, kada tai nėra būtina.

– Kalėjimų sistemoje šią savaitę prasidėjo vakcinacija. Kokie planai, kaip greitai visi darbuotojai galėtų būti paskiepyti?

– Konkrečius terminus pasakyti yra labai sunku. Pirmose gretose vis tik yra medikai, kad bent jau ta grandis, kuri tiesiogiai susiduria su covid pacientais būtų saugi. O dėl pareigūnų, tai yra sudarinėjamos eilės.

– Kalėjimų sistemoje yra daug bėdų. Vienas iš vyriausybės programoje įrašytų tikslų – moderni įkalinimo įstaigų sistema. Kaip tik pradedamas kurti kompetencijų centras, kuris kaip ir turėtų pasakyti, kaip kalėjimų sistemą reikėtų pertvarkyti. Kas tą kompetencijų centrą sudarys, kaip jis veiks?

– Tai yra įsisenėjusi sistema su tam tikromis ydomis. Pagrindinis iššūkis yra infrastruktūra. Remontuojami atskiri pastatai, yra bandoma spręsti vietų trūkumas, padidinant kamerinių patalpų skaičių. Norint kalbėti apie tvarią pertvarką, mes turime kalbėti bent jau apie vieną naują įstaigą.

– Jūs kalbate apie naują įkalinimo įstaigą?

– Ilguoju laikotarpiu tikrai taip, nes kelis kartus remontuoti tas pačias patalpas nėra racionaliausias pinigų panaudojimas. Su nauja įstaiga išspręstume daugybę skundų, o taip pat užtikrintume pareigūnų saugumą.

Kitas dalykas, ar tikrai efektyviai veikia sistema, kuri turi padėti adaptuotis kaliniui, išėjus į laisvę. Mes matome, kad į įkalinimo įstaigas grįžta net apie 60 proc. buvusių kalinių. O tai yra labai aukštas skaičius. Taigi turime labai atsakingai žiūrėti, ar yra ne tik užtektinai pareigūnų, kurie tuos kalinius prižiūri, bet ir ar yra pakankamai tų, kurie dirba su jais. Tai yra psichologai, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, socialiniai darbuotojai. Reikia žiūrėti, ar tinkamas yra to darbo turinis.

Norint įgyvendinti tvarią pertvarką, mums reikia ir ekspertų pagalbos. Tai nėra išimtinai tik politinis klausimas. Kalėjimų departamentas dar šiemet pateiks savo viziją, o teisingumo ministerija kelių mėnesių bėgyje susidėlios prioritetus, kokia kryptimi judėsime į priekį. Bus ketverių metų planas. Vienas iš jo galimų sprendimų bus kompetencijų centras, kuris turėtų apimti ekspertų grupę, kuri galėtų konsultuoti dėl turinio.

– Kaip vertinate, kad Seimas ketvirtadienį paskyrė du naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, tačiau Seimo Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūra atmesta?

– Matėme tikrai aršius pasisakymus. Tiek klausimų pateikimo metu, tiek balsavimo. Turbūt pavasario sesijoje bus grįžtama prie Konstitucinio teismo pirmininko klausimo.

– Jums pačiai Andriaus Kabišaičio kandidatūra atrodė tinkama ar ne?

– Tikrai norėčiau susilaikyti nuo komentaro, juo labiau, kad balsavimas Seime vyko slaptu būdu.

– Kaip tik šią savaitę minėjome Sausio įvykių trisdešimtmetį. Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis paprašė Aljanso valstybių solidarumo apsaugant Sausio 13-osios bylos teisėjus nuo Rusijos paskelbto persekiojimo jų atžvilgiu. Šitas teisėjų apsaugos klausimas niekai neišsisprendžia. Ką jūs kaip teisingumo ministrė ruošiatės daryti?

– Šis klausimas yra tikrai labai aktualus. Pavyko pakalbėti su Europos komisaru, aptarti šią temą. Europos Parlamento priimta rezoliucija nėra pakankamas žingsnis. Rusija pradėjo paieškos veiksmus. Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai.

Šiai dienai, reikia pripažinti, mes tokio mechanizmo, deja, neturime, todėl mums yra kertinis dalykas kitų ES šalių palaikymas, kad mes rastume tą tinkamą sprendimą. Nesaugumo jausmas yra suprantamas. Šiuo metu gal ta bendra situacija pandemijos kiek viską keičia, tačiau įprastu gyvenimu yra darbinės kelionės, yra atostogų kelionės, tad tie žmonės tikrai turi pagrįsto nesaugumo jausmo.

Tikrai ieškosime sprendimų ir norime, kad jie būtų tvarūs. Reikia pripažinti ir tai, kad tai nėra pirmasis Rusijos žingsnis. Panašius mes jau stebėjome ir anksčiau.

Išsamesnis pokalbis su teisingumo ministre E. Dobrovolska – radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Populiariausi