Lietuvoje

2021.01.14 21:49

Naujoji generalinė prokurorė žada daugiau dėmesio skirti ikiteisminiams tyrimams, tačiau didelių problemų sistemoje nemato

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.01.14 21:49

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujoji generalinė prokurorė savo žiniomis, iniciatyvumu ir lyderio savybėmis padės sustiprinti prokuratūros darbą ir išjudinti įsisenėjusias problemas. Prisiekusi Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė LRT laidoje „Dienos tema“.

– Kokias matote problemas prokuratūros veikloje, kurias reikėtų išjudinti kaip įsisenėjusias, jeigu kalbėtume prezidento G. Nausėdos žodžiais?

– Tokių didelių problemų nematau. Prokuratūros kolektyvas tikrai brandus, yra profesionalūs pareigūnai, kurie atlieka savo darbą tikrai tinkamai. Manyčiau, kad reikėtų atkreipti dėmesį į ikiteisminių tyrimų trukmę, nesudėtingų ikiteisminių tyrimų trukmė yra pakankamai gera – iki 100 kalendorinių dienų, tačiau ūkiniai, finansiniai tyrimai, susiję su korupcija, tikrai užsitęsia, tad, manau, daugiau dėmesio skirsiu būtent tokiems ikiteisminiams tyrimams. Taip pat norėčiau daugiau dėmesio skirti ir skirsiu valstybinio kaltinimo palaikymui valstybėje ir teismuose, taip pat viešojo intereso gynimui. Tai pagrindinės užduotys. Manau, valstybinio kaltinimo palaikymas, trukmė ir ikiteisminių tyrimų kokybė yra būtent tie dalykai, kurie pakels prokuratūros autoritetą ir sustiprins pasitikėjimą visuomenėje.

Dienos tema. Grunskienė: prokuratūra neslepia prokurorų pažeidimų, o juo labiau nusikaltimų (su vertimu į gestų k.)

– Pradedate darbą kaip tik tuo metu, kai vakcina nuo COVID-19 pasiskiepijo žmonės, kurie nė kojos nekelia į kovidines zonas ir dar sugeba pasakyti, kad jeigu reikės, savanoriaus. Galima pamanyti, kad iki šiol iškrentant ištisoms pamainoms darbuotojų ligoninėse to poreikio nebuvo.

Prokuratūra yra gavusi kreipimąsi dėl to ir pavedė dalį informacijos surinkti pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai, konkrečius atvejus ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybai, o tada jau spręs, ką daryti. Bet prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeistas viešasis interesas, gali ir pats pareikšti ieškinį, gali kviesti žmones į apklausas. Kodėl čia ne toks atvejis?

– Norėčiau patikslinti, kad yra perduota informacija Specialiųjų tyrimų tarnybai, ji yra tikrinama. Kai bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, prokuroras tai įvertins. Kiek man žinoma, Sveikatos apsaugos ministerijai yra pavesta įvertinti dėl drausminio ar tarnybinio nusižengimo. Prokuratūra kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą, jei neklystu, dėl 4 mln. eurų sumos.

– Jūs minėjote kaip vieną iš prioritetų viešojo intereso gynimą. Kaip viešasis interesas galėtų būti ginamas efektyviau, nuo ko reikėtų pradėti ir kas galėtų padėti jį efektyviau ginti?

– Aš manau, kad pakankamai dirbama šioje srityje, galima būtų daugiau atkreipti dėmesį į viešojoje erdvėje esančią informaciją. Jeigu tai būtų susiję su viešojo intereso gynimu, kad galėtų prokuroras atstovauti valstybei. Būtų galima būtent šioje srityje atkreipti daugiau dėmesio ginant viešąjį interesą ir gaunant informaciją būtent iš viešosios erdvės.

– Paimkime porą pavyzdžių, kad jau kalbame apie visuomenės informavimą. Tarkim, vienas pranešimas: prokuratūros prokuroras surašė ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos buvusi pirmininkė kaltinama dokumentų klastojimu. Čia tik inicialai, nors pavardę sužinoti galima keliais „Google“ paspaudimais.

Kitas pavyzdys: perduota byla teismui dėl 850 tūkst. eurų pasisavinimo, čia irgi tik inicialai, jokių įmonių pavadinimų. Abiem atvejais byla jau perduota teismui, tai reiškia, kad pirmame posėdyje ta visa informacija taps vieša. Kaip jums atrodo, kodėl tie pranešimai prokuroro sprendimu yra tokie nukonkretinti? Ar čia įpratimas, ar nesuvokimas, kad ta informacija yra svarbi visuomenei, ar dėl kitų priežasčių?

– Suprantu, kad visada norima žinoti kuo daugiau informacijos. Tačiau prokuroras pateikia informacijos tiek, kiek mano tuo momentu galintis pateikti. Mano tikslas būtų toks, kad visuomenę privalome informuoti apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir tuo metu pateikiame tokią informaciją, kokią galime. Tačiau užsitęsus ikiteisminiams tyrimams ar atsiradus kitų priežasčių, kodėl negalime baigti ikiteisminio tyrimo, manau, tada prokuroras turi suteikti tą informaciją, kodėl vis dėlto tie ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, kokios yra priežastys, kodėl negali toje byloje būti priimtas procesinis sprendimas. Baigiant ikiteisminį tyrimą taip pat prokuroras sprendžia, kokią informaciją pateikti, tai galbūt yra gana jautru, nekaltumo prezumpcija.

– Byla perduota teismui ir pirmame posėdyje informacija tampa vieša. Kur čia dar ką galima pažeisti?

– Prokuroro sprendimu, manau, pateisinama, kad pateikiama tokia informacija, kokią prokuroras mano esant reikalinga.

– Bet tos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo duomenų yra patvirtintos generalinio prokuroro, tai būtų jūsų diskrecija arba palikti jas, kaip yra, arba keisti. Ar turite tokių planų?

– Kol kas apie tai nesusimąsčiau. Aš manau, kad yra svarbesnių darbų, kuriuos galbūt reikėtų keisti, tobulinti. O ta informacija, kad būtent patenkinti žmogaus smalsumą ir sužinoti, kokioje bendrovėje dirba tas asmuo, manau, kad tai yra ne pagrindinė informacija, kurią prokuratūra privalo pateikti.

– Gal ne tiek smalsumą, kiek žinoti, su kokia bendrove neturėti reikalų?

– Manau, kad internetinėje erdvėje yra pakankamai informacijos ir, jeigu žmogus domisi, jis tikrai ir be prokuratūros pagalbos suras visą naudingą, reikalingą informaciją.

– Pernai į prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo kreipėsi apie 80 žmonių, kai kurie pranešė daugiau negu vieną kartą. Pranešimai dėl galimų pažeidimų ligoninėse ar kitose gydymo įstaigose, kas šiuo metu ypač svarbu, sudaro maždaug dešimtadalį. Ar dabartinė pranešėjų apsauga padeda žmonėms nebijoti pranešti apie nusižengimus, kad jie nebijotų susidorojimo savo įstaigose, nes apie tokius atvejus, kad žmonės bijo, irgi girdime kiekvieną savaitę?

– Taip, manau, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas yra labai veiksmingas ir tai, kad žmonės kreipiasi, būtent Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo. Manau, kad tas įstatymas tikrai veiksmingas ir žmonės turi visas galimybes kreiptis, prašyti būti pripažinti pranešėjais.

– Gruodžio viduryje, kai prisistatėte Seimui, kalbėjote ir apie tokius dalykus kaip profesinis aplaidumas, etikos pažeidimų mažinimas arba kaip padaryti, kad nebūtų prielaidų nusikalstamai veiklai. Bet apie tokius atvejus prokurorų darbe nesame įpratę girdėti gausiai. Ar tai reiškia, kad galbūt tie etikos pažeidimai taip ir lieka institucijos viduje arba, kitaip tariant, nepaviešinti?

– Nesutikčiau, kad prokuratūra slepia prokurorų pažeidimus, o juo labiau nusikaltimus. Tikrai yra prokurorų, kurie yra nuteisti, atleisti iš tarnybos, ir prokuratūra tai viešina. Dėl drausminės atsakomybės taip pat prokurorams yra atliekami tarnybiniai patikrinimai, skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tai tikrai yra vieša ir žinoma. Prokurorai turi visą informaciją ir dėl ikiteisminių tyrimų, ir visuomenė yra informuojama apie tai, kad prokuroras padarė nusikaltimą, nusižengimą. Turime, kad ir vairavo neblaivūs prokurorai, tikrai jokia informacija nėra slepiama ir ateityje tai nebus daroma.

– Nemažai kalbėjote apie atvirumą ir apie prokuratūros bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Kur čia matytumėte pagrindinius darbus, ką norėtumėte pagerinti tame bendravime?

– Matyčiau, kad negali būti jokios konkurencijos tarp prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų. Turime dirbti bendrai, kadangi prokuroras vienas bylos ikiteisminio tyrimo negalės pabaigti ir perduoti į teismą. Tiktai bendras darbas ir kalbėjimasis gali duoti teigiamų rezultatų. Bendradarbiavimas yra ieškoti sprendimų, nustatyti, kokios yra problemos, kodėl tyrimai negali būti baigti, kodėl jie užsitęsė. Tik kalbėdami, bendraudami, manau, galime pasiekti rezultatų, kokių nori tiek prokuratūra, tiek ikiteisminio tyrimo įstaiga, atliekanti ikiteisminį tyrimą.

– Jums, norint pasiekti tų rezultatų, tikrai bus svarbi komanda. Jau esate apsisprendusi, kas turėtų arba galėtų būti pavaduotojai, kiti komandos nariai?

– Tai labai sudėtingas klausimas, kadangi prokuratūros visuomenėje yra profesionalių ir išmanančių savo darbą. Dar mąstau, dar renkuosi ir, kadangi dar nesu apsisprendusi, šiandien pavardžių nenorėčiau įvardyti.

– Ar renkatės ką nors iš savo ankstesnės darbovietės Panevėžyje?

– Aš noriu matyti turinčius aukštą kvalifikaciją ir autoritetą ne tik prokurorų, bet ir galbūt teismų tarpe, išmanančius savo darbą, sąžiningus. Nors neturiu jokios informacijos, kad būtų nesąžiningų prokurorų, iš Panevėžio tikrai mano komandoje nebus, manau, jie turi darbo ir Panevėžyje.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5