Lietuvoje

2021.01.20 05:30

Matematikos mokytojų asociacijos prezidentė – apie pernykščių prastų rezultatų priežastis ir koks egzaminas turėtų būti šiemet

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.20 05:30

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), surinkusi suinteresuotųjų atsiliepimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė pasiūlymus dėl brandos egzaminų rengimo šiemet, kai ramybę, kaip ir pernai, drumsčia koronavirusas. Siūlomi ir matematikos brandos egzamino, kurio prasti rezultatai pernai sukėlė skandalą, pakeitimai.

Apie praėjusių metų matematikos egzamino rezultatus ir ko reikia imtis, kad padėtis pasikeistų, LRT.lt kalbėjosi su Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidente Regina Rudalevičiene.

Ji pabrėžė, kad viena iš matematikos brandos egzamino rezultatų gerinimo priemonių būtų atskiri egzaminai bendruoju ir išplėstiniu kursu besimokantiems mokiniams.

– Praėjusiais metais trečdalis abiturientų neišlaikė matematikos egzamino. Kaip vertinate padėtį?

– Ją galėčiau vertinti vadovaudamasi Vilniaus universiteto mokslininkų nuomone. Mūsų Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos konferencijoje rugpjūčio mėnesį profesorius daktaras Rimas Norvaiša savo pranešime teigė, kad tokių rezultatų buvo galima tikėtis, kad prieš kelerius metus tokius rezultatus buvo galima prognozuoti. Mes, matematikos mokytojai, jau daug metų, kai tik pasitaiko proga, svarstymuose, diskusijose vis kartojame, kad trūksta laiko mokymuisi pamokose. Mokytojas gali mokinius supažindinti su mokymosi medžiaga, bet mokiniui pačiam išbandyti, paskui pasiklausti, darkart sugrįžti tiesiog nėra galimybių dėl didelės programos apimties ir mažo pamokų skaičiaus.

Mūsų nenustebino tas rezultatas. Manome, kad geriau karti tiesa, nei visą laiką gyventi iliuzijomis, kad padėtis yra geresnė. Kai atskleidžiama reali situacija, galima galvoti, kaip iš jos išeiti.

– Buvo užsimenama ir apie galimai per sudėtingą egzamino užduotį, ir tai, kad egzaminą galėjo laikyti ir dvejetukininkai.

– Kalbėdama apie 2021 metų egzamino užduotis, turiu pasakyti, kad Matematikos mokytojų asociacijos Taryba buvo susirinkusi ir svarstė NŠA pasiūlymus. Matome, kad nėra tikslo lengvinti užduotį, nes ji, palyginti su kitų šalių brandos egzamino užduotimis, nėra labai sudėtinga. Bet tam būtina sąlyga, kad užduočių rengėjai laikytųsi matematikos brandos egzamino programos. Jei būtų įvykdyta ši sąlyga, manau, egzaminas mokiniams būtų lengvesnis.

Vienas iš siūlymų, kuri teikė NŠA, buvo išplėsti formulyną. Tai prie užduočių pridedamas formulių rinkinys, jis patvirtintas egzamino programoje ir daug metų yra toks pat. Mokiniai su juo susipažinę, mokytojai – taip pat. Mokytojai moko naudotis tuo formulynu. Kažkodėl manoma, kad jei duosi daugiau formulių, mokiniui bus lengviau. Bet nebūtinai taip bus. Jei mokinys silpnesnis, jam formulių išplėtimas išplečia ir paiešką reikalingos formulės. Tad tai gali ir pasunkinti egzaminą daliai mokinių, jie pradės blaškytis.

Mūsų nuomone, tokiu sunkiu laikotarpiu labai svarbus stabilumas.

– Svarstant dėl egzaminų, argumentuojama tuo, kad nuotolinis mokymas galimai riboja mokinių pasirengimą.

– Mokytojai dirba, stengiasi. Mokiniai taip pat gražiai dirba. Mokytojai supranta, kad mokiniai patiria sunkumų, kad tai nepraeina be pėdsakų. Bet tai suprasdami mokytojai padeda mokiniams, daro tuos dalykus nuotoliniu būdu, ko nedarydavo realiose pamokose. Surenka mokiniams visas nuorodas, filmuotą medžiagą, galimus sprendimus, surenka uždavinių atsakymus, nes ne visuose vadovėliuose tai yra. Jei toks bendras darbas vyksta nuosekliai, tai atneš sėkmę mokiniams ir per egzaminą.

Žinokite, vaikai neturi ryškių skundų, bet jie girdėdami išorės norą kažką palengvinti sako: gal iš viso egzamino nebus, o gal bus pailgintas laikas?

– Jūsų asociacija atsiliepdama į NŠA siūlymus rašė: „Lengvindami užduotį, mes nueitume lengviausiu keliu ir padarytume daugiau žalos negu suteiktume naudos: ne stiprintume mokymą(si) ir sunkumams įveikti reikalingus gebėjimų ugdymą, o sudarytume klaidingas iliuzijas apie lengvą matematikos egzaminą. Taip pat nereikia kurti precedento, kad mokiniai nepakankamai išmoksta matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.“

Turite galvoje, kad tai toks ir reputacinis dalykas, kad tiek visa visuomenė, tiek vaikai nepradėtų manyti, kad jie kažko neišmoksta, netinkamai rengiami?

– To klausimo nereikia svarstyti, tai jau antrasis karantino etapas. Per pirmąjį, galima sakyti, mokytojai dar mokėsi, ne visi turėjo priemones. O šiame etape ir mokyklos pasirūpino priemonėmis, ir tėvai padėjo, ir mokytojai yra pažengę į priekį, tad mokymasis vyksta, tvarka nusistovėjusi.

Nuolat galvoju apie tai, kodėl mes turime kalbėti, kad kažkas kažko nepadaro? Man atrodo, kad padaro visi tiek, kiek gali šioje situacijoje. Po to, kai susitarėme dėl šio pokalbio, vedžiau pamoką dvyliktokams, paklausiau jų, ką jie mano apie laukiantį egzaminą. Žinokite, vaikai neturi ryškių skundų, bet jie girdėdami išorės norą kažką palengvinti sako: gal iš viso egzamino nebus, o gal bus pailgintas laikas?

– Vienas iš pasiūlymų toks ir yra – pailginti egzamino laiką.

– Pailginti egzamino laiką mokinių susivienijimai prašė dar prieš metus. Mes, matematikos mokytojai, tam neprieštaraujame, pritariame. Mes esame už tai, kad vaikui pakaktų laiko apmąstyti ir pateikti sprendimą. Dabar, kai sudaromos užduotys, kur reikia atlikti daug visokiausių veiksmų ir parodyti gebėjimus, nors ne kiekvienas gebėjimas įvertinamas tašku, mokinys turi iškart rašyti į švarraštį. Jis nebeturi laiko darsyk pagalvoti. Tai nenormali situacija.

– Jūs sakėte, kad egzamino užduotis turi būti parengta pagal matematikos egzamino programą. Vadinasi, praėjusiais metais ji buvo parengta ne pagal programą?

– Nesakau, kad praėjusiais metais. Bet tikrai yra buvę metų, kai buvo pateikiami labai sudėtingi uždaviniai arba tokie, kuriems reikia didelių skaičiavimų. O juk mokinys savo gebėjimus gali parodyti atskleisdamas problemos sprendimo būdą. Nebūtina dirbti su didžiausiais skaičiais. Arba tekdavo nagrinėti dviprasmišką situaciją. Taip išties yra buvę.

Esame mokesčių mokėtojai ir norėtume, kad studijos būtų finansuojamos mokiniui, kuris geba studijuoti, ne kiekvienam.

Mes, matematikos mokytojai, kasmet egzaminų organizatoriams pateikdavome savo pastabas. Todėl ir manome, kad jei bus tiksliai laikomasi egzamino programos, kurioje detaliai surašyta, kiek kokių uždavinių turi būti, kokio sudėtingumo ir kokios situacijos turi būti nagrinėjamos, mokiniams tai labai padėtų.

– Jūs turbūt kalbate ir apie 2018 metų matematikos egzaminą, kurio sudėtinga užduotis sukėlė daug triukšmo?

– Taip, turiu mintyje ir 2018 metus. Bet ir kitais metais praslysta galbūt autorių norėjimas parodyti savo genialumą ar kitoniškumą, tad įdedama tokių uždavinių. Netikėtumo elementas turi būti, bet tai neturi žlugdyti mokinio.

– Vis dėlto kodėl matematikos egzamino rezultatai pernai buvo tokie prasti?

– Todėl kad išties mokiniai nemoka. Žiūrėkite, jei matome, kad vaikas kažkurioje srityje neatsparus, ką darome? Tvirtiname tą vaiką. Stengiamės ugdyti atsparumą, o ne šaliname aplinką, kurioje vaikui nesiseka.

Pamažu pereinama į mokymosi režimą, o ne tik mokymo. Tad turi pasirodyti ir tie rezultatai. Mano dvyliktokai neslėpė, kad kartais labai sunku prisiversti mokytis. Jie pripažįsta, kad pačiam žmogui yra sunku prisiversti. Jei dabar, dvyliktoje klasėje, prisiversti sunku, tai kaip bus aukštojoje mokykloje, kur savarankiškumo lygis dar aukštesnis.

Turime nesiblaškyti. Ta žinia pritrenkė visus – ir mokinius, ir mokytojus, ir tėvus. Visi padarėme išvadas. Tad tikimės, kad padėtis pagerės ir išlipsime iš tos duobės.

Tiek metų, kiek vyksta kritimas, tiek metų vyks ir pakilimas.

– O kur tas atskaitos taškas, kada pradėjome kristi, ir kokios to priežastys?

– Priežasčių reikia ieškoti jaunesnėse klasėse. Viena iš priežasčių – nuolatinis matematikos pamokų skaičiaus mažinimas. Kitas svarbus dalykas – pažiūrėkime į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus. Kad ir kokie jie būtų, jie neturi įtakos mokiniui. Nebent mokykla turi vidinius susitarimus, kad gavus prastą įvertinimą sunkiau bus patekti mokytis išplėstinio kurso. Bet daugelyje mokyklų tai neturi jokios reikšmės.

O koks vaikų ir tėvų supratimas formuojasi? Čia kažkiek gavau, gal net nulį, vis tiek sėkmingai patekau į vienuoliktą klasę. Kitas tėvas gal net nesupranta, ką reiškia tas įvertinimas? Gal tiesiog išplauksime ir dvyliktoje klasėje?

– Matematikos egzaminas yra tas, kurio reikia, kad galėtum pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, išskyrus menų kryptį. Pasigirsta svarstymų, kad galbūt to reikėtų atsisakyti. Ką manote jūs?

– Mūsų nuomone, jei valstybė suteikia matematikos brandos egzamino rezultatui tam tikrą prasmę, tai tuo keliu ir turi būti einama. Nesolidžiai atrodo, kai vienais metais skelbiama vienaip, o kitais – kitaip.

Mes taip pat svarstėme tokį siūlymą, bet mums susiformavo mintis, kad esame mokesčių mokėtojai ir kad norėtume, kad studijos būtų finansuojamos mokiniui, kuris geba studijuoti, ne kiekvienam. Šiais laikais keliai neužsidaro – žmogus gali mokytis ir kitomis formomis, nebūtina iš karto patekti į universitetą. Juolab mums svarbi aukštųjų mokyklų studijų kokybė. Jei susirinks silpni studentai, paskaitos bus mažiau kokybiškos.

Viena iš matematikos brandos egzamino rezultatų gerinimo priemonių būtų atskiri egzaminai bendruoju ir išplėstiniu kursu besimokantiems mokiniams.

Matematikai: lengvindami užduotį nueitume lengviausiu keliu

Lietuvos matematikos mokytojų asociacija jau sureagavo į NŠA parengtus pasiūlymus dėl brandos egzaminų ir PUPP. Svarstymuose dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Šalčininkų matematikos mokytojų ir Vilniaus universiteto atstovai, asociacijos tarybos nariai.

Ji prašo matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą visiems dešimtokams organizuoti birželio pirmą savaitę, kadangi anksčiau gali būti nebaigtas mokymosi kursas ir mokiniai nespės pasirengti. Asociacija prioritetą teikia patikrinimo organizavimui kontaktiniu būdu, siekiant kuo didesnio sąžiningumo atliekant užduotis.

Asociacija pasidalijo ir savo įžvalgomis dėl matematikos brandos egzaminų:

„Nepritariame jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją.

Egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki, lyginant su kitų šalių užduotimis. Nereikia manyti, kad palengvinus užduotį, pagerės mokinių matematikos pasiekimai – egzamino rezultatai gal ir bus geresni, bet, lengvindami užduotį, mes nueitume lengviausiu keliu ir padarytume daugiau žalos negu suteiktume naudos: ne stiprintume mokymą(si) ir sunkumams įveikti reikalingus gebėjimų ugdymą, o sudarytume klaidingas iliuzijas apie lengvą matematikos egzaminą.

Taip pat nereikia kurti precedento, kad mokiniai nepakankamai išmoksta matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.

Matematikos mokytojai ir nuotoliniu būdu sąžiningai veda pamokas ir stengiasi išmokyti mokinius, o mokiniai mokosi. Todėl geriausia, ką šiuo metu galima padaryti – tai padėti išlaikyti ramybę ir nedaryti įvairių kaitaliojimų.

Reikalaujame, kad VBE užduotis būtų parengta vadovaujantis matematikos VBE programa, kurioje yra numatytas lankstumas (+/- 4 proc.) ir atskirai reglamentuoti to nereikia. Laikantis matematikos VBE programos įmanoma parinkti tikimybių teorijos ir kombinatorikos uždavinius su aiškia formuluote, vengiant dviprasmiškai suprantamų situacijų, komplikuotų sudėtingais skaičiavimais.

Nepritariame matematikos egzamino programos keitimui net ir siekiant įvesti papildomų formulių. Egzamino užduoties rengėjai gali rasti būdų, kaip uždavinio sąlygoje įvesti reikalingą formulę. Be to, dažnai formulyno išplėtimas sukelia problemų silpnam mokiniui ieškant tinkamos formulės ir peržiūrint esančias.“

Matematikos mokytojai reagavo ir į siūlymą svarstyti matematikos VBE rezultato reikalingumą stojant į aukštąsias mokyklas.

„Nepritariame šiam siūlymui, kadangi norime, jog aukštosios mokyklos priimtų galinčius studijuoti abiturientus. Mūsų tikslas – turėti universitetus, o ne profesines mokyklas su universitetų statusu. Nesolidžiai atrodytų valstybė, prieš keletą metų įvedusi matematikos egzamino reikalingumą siekiant studijuoti valstybės finansuojamose vietose, paskui keičianti
savo nuostatas, besiblaškanti, dėl nepastovumo mažai pasiekianti. Taip būtų žengtas žingsnis atgal nuo kokybiškų studijų Lietuvoje siekimo.

Matematikos pasiekimų problema privalo būti sprendžiama ankstesnėse klasėse – mokiniai atlieka standartizuotus testus. Matematikos PUPP rezultato nuvertinimas demoralizuoja mokinį – padeda mokiniui ir jo tėvams susidaryti įspūdį, kad į aukštesnę klasę patekti užtenka tik noro, kad lengvai išlaikys ir VBE, o po to ir pateks į universitetus.

Nenorintiems ar negalintiems mokytis reikia sudaryti sąlygas po pagrindinės mokyklos mokytis profesinėse mokyklose ir taip siekti karjeros. Ir nebūtinai kiekvienas baigęs vidurinį ugdymą turi stoti į universitetą, mokytis galima visą gyvenimą“, – rašoma asociacijos pranešime.

Populiariausi