Lietuvoje

2021.01.14 08:16

Nausėda apie pirmuosius Dulkio žingsnius poste: susilaikysiu nuo vertinimų, nenoriu įsirašyti į kritikų chorą

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.01.14 08:16

Prezidentas sako buvęs įtūžęs dėl COVID-19 skiepų skandalų, kai galimai be eilės buvo paskiepyti asmenys. Jis taip pat teigia, kad nenori šiuo metu kritikuoti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, kuris į postą pateko esant nepavydėtinai situacijai. G. Nausėda išskirtiniame interviu LRT RADIJUI taip pat papasakojo apie Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo problemas, sprendimus dėl Lietuvos banko vadovo ir Sausio 13-osios aidus.

– Minint Sausio įvykių 30-metį, bendravote su daug žmonių – Laisvės gynėjais, savanoriais, kurie šiandien padeda medikams kovoti su koronaviruso pandemija. Koks jūsų įspūdis? Kokiomis nuotaikomis žmonės gyvena šiandien?

– Žinoma, pirmiausia kalbame apie tą iškovojimą, apie tą džiaugsmą, kurį suteikė pergalė, bet ta pergalė kainavo labai daug. Aš kalbėjausi ne tiktai su savanoriais, bet ir su žuvusiųjų artimaisiais. Be abejo, žmonės vis dar nešiojasi savyje tą gėlą ir jiems skauda dėl tam tikrų blogų reiškinių Lietuvoje.

Visi pripažįstame, kad pažanga padaryta didžiulė, kad laisve mes pasinaudojome tikrai geriems, konstruktyviems, gražiems tikslams, bet yra ir tam tikrų dalykų, kurie šiandien jaudina žuvusiųjų artimuosius. Tarp tokių paminėčiau, kaip jie patys įvardijo, patriotiškumo stoką, galbūt pernelyg menkai akcentuojamas tautines vertybes. Kai kurie iš jų turi ir kitokių negalių, ligų. Žinoma, ir finansinių lėšų stygius kamuoja ne vieną šeimą šiandien Lietuvoje.


Tačiau žmonės kalbėjo, tiesą sakant, ne apie savo asmenines bėdas, bet apie tai, kad vis dar pernelyg daug socialinės nelygybės mūsų mylimoje Lietuvoje. Ir šitą nelygybę mes turime mažinti visomis įmanomomis priemonėmis.

– Prieš 30 metų Lietuva turėjo labai aiškų priešą – Sovietų Sąjungą. Ši kėsinosi iš Lietuvos atimti laisvę. Gyvybes – taip pat. Šiandien Lietuva, kaip ir visas likęs pasaulis, turi kitą gyvybes šienaujantį priešą – koronaviruso pandemiją. Jūsų vertinimu, kiek Lietuvos žmonės yra vieningi kovodami su pandemija?

– Aš manau, kad mes esame tikrai vieningi, ir tikrai nesuabsoliutinčiau pavienių faktų, kurie kaip degutas sugadina tą statinę medaus. Tačiau šiandien aš matau daugybės Lietuvos žmonių, nepaisant jų profesijos, amžiaus, politinių pažiūrų, pasiryžimą ginti Lietuvą. Tiktai ginti nuo kitokio priešo, gintis patiems, ginti savo artimuosius, ginti visą šalį.

Tas priešas, žinoma, taip pat klastingas, nes jis – nematomas, galbūt dėl to kai kuriems susidaro įspūdis, kad jo ir nėra, bet tos pasekmės, baisios, tragiškos pasekmės, įrodo, kad jis vis dėlto yra. Jas mes matome kiekvieną dieną. Štai ir šiandien skaitau apie dar vieno mediko mirtį Klaipėdoje. Labai šviesus gydytojas išėjo anapilin būtent dėl šitos priežasties. Koronavirusas yra čia pat. Jis grasina kiekvienam ir mes su šia grėsme turime labai rimtai skaitytis.

– Po Sausio įvykių praėjo 30 metų, bet Lietuva vis dar nesusitaria dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landbsergio, kaip valstybės vadovo, statuso. Prezidente, kaip jūs šią situaciją vertinate?

– Man šita situacija yra visiškai aiški. Yra du aspektai – de facto ir de jure. De facto man nekyla nė menkiausių abejonių, ar gerbiamas V. Landsbergis buvo Lietuvos vadovu tuo metu, ar ne. Kitas klausimas – de jure. Į de jure klausimą, be abejo, pirmiausia turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Žinoma, iš dalies į tą klausimą gali atsakyti ir Seimas, priimdamas atitinkamą rezoliuciją.

Šios rezoliucijos, apie kurią dabar kalbame, tekstas iki galo neatsako į šitą klausimą. Ar bus iniciatyvų kreiptis į Konstitucinį Teismą? Aš nenorėčiau spėlioti, bet savo galutinį verdiktą, jeigu jau kalbame apie de jure, turėtų pateikti būtent teisininkai, o ne politikai. Aš manau, kad ir pačiam V. Landsbergiui žmonių nuotaika, žmonių suvokimas, kas buvo tuo metu Lietuvos vadovas de facto, yra, ko gero, dar svarbesnis negu pripažinimas de jure.

– Bet ar nereikėtų to teisiškai sutvarkyti, įteisinti įstatymiškai, kad profesorius V. Landsbergis buvo tuometės Lietuvos vadovas ir de jure? Tuomet diskusija būtų užbaigta amžiams.

– Tiktai tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja Konstitucijai. Aišku, tuo metu galiojo Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, ir čia reikėtų interpretuoti Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, ar jis numatė valstybės vadovo, arba valstybės prezidento, poziciją.

Šiuo metu šimtaprocenčio aiškumo nėra. Aš matau dvi teisininkų stovyklas, jos pateikė pakankamai svarius argumentus. Aš dar kartą kartoju: niekas iš išorės į šitą teisinį ginčą neturėtų kištis, nes bet koks kišimasis į tokį ginčą būtų spaudimas Konstituciniam Teismui ir klausimo politizavimas.

– Kita tema – koronavirusas. Pastarosiomis dienomis Lietuvą sudrebino ne vienas skandalas, kai nuo koronaviruso pasiskiepijo tie, kurie per pažintis užlindo be eilės. Jūs tokius atvejus pavadinote šlykščiu cinizmu. Neperspaudėte su tokiu pareiškimu? Vis dar laikotės tokios griežtos pozicijos?

– Na, aš paprastai nesu labai impulsyvus žmogus, bet tą kartą tikrai buvau, kaip čia pasakyti... Įtūžęs. Mano reakcija buvo labai greita ir tai, ką aš įvardijau kaip šlykštų cinizmą, lygiai taip pat įvardyčiau ir šiandien. Tai yra labai negražus procesas, nedarantis garbės pirmiausia jame dalyvaujantiems žmonėms.

Jie, aš manau, tikrai puikiai suvokė, ką daro, bet, nepaisydami to, tą darė toliau. Tegul tai būna gera pamoka tiems, kurie galbūt norėtų pasinaudoti vakcinavimo tvarkos skylėmis arba tam tikromis interpretacijos galimybėmis ateityje. Aš matau tokią riziką. Štai dėl ko buvome susitikę ir su premjere, ir su sveikatos apsaugos ministru, kai masinis vakcinavimo procesas dar net neprasidėjo.

Jeigu jau turime pirmosiomis savaitėmis štai tokio pobūdžio pažeidimų, kas atsitiks, kai prasidės masinis vakcinavimo procesas? Ar turėsime pakankamai aiškius kriterijus? Ar turėsime sistemą, kai pereiname nuo aukštesnio prioritetiškumo lygio prie žemesnio. Aš matau, kad sveikatos apsaugos ministras reaguoja. Priimti tam tikri sprendimai, jie turėtų užkirsti kelią arba bent jau sumažinti tokių pažeidimų galimybę ateityje. Tai yra žingsnis teisinga linkme.

– Kalbant apie tuos sprendimus, jūs taip pat sakėte, kad iš sveikatos apsaugos ministro laukiate ne apgailestavimo, o sprendimų. Vienas iš sprendimų, kad savivaldybės įpareigotos užtikrinti tinkamą vakcinaciją, o prioriteto tvarką pažeidę asmenys gali būti baudžiami, taip pat sudaryti rezervinį sąrašą, kad jeigu aš esu įtrauktas į sąrašą, turiu būti paskiepytas, tačiau jei susergu, neateinu, tai vietoj manęs randamas kitas žmogus. Tokios ministro iniciatyvos jus tenkina?

– Taip, aš manau, kad tai yra iš esmės dalies tų pasiūlymų, apie kuriuos mes kalbėjome su ministru dar šį pirmadienį, įgyvendinimas. Savo ruožtu aš tikrai pasinaudosiu proga, kad štai rytoj prisieks naujoji generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Mes turėsime su ja pokalbį.

Aš ketinu tame pokalbyje aptarti ir labai nuoseklų mūsų galiojančių teisės aktų taikymą štai tokio pobūdžio pažeidimams. Žinoma, visokio pobūdžio pažeidimams. Mes turime nuosekliai taikyti tas nuostatas, kurias šiuo metu turime.

Kartais susidaro įspūdis, kad mes kalbame apie tai, kad reikia griežtinti bausmes ten, kitur, bet nesusimąstoma, kad net tų galiojančių sankcijų arba nuobaudų pakaktų galbūt šitiems reiškiniams užkardyti. Tačiau mes tas nuostatas tiesiog nepakankamai nuosekliai taikome. Tai štai kaip tik apie tai mes ir ketiname pasikalbėti.

– Bet yra kitas dalykas. Ar apskritai, prezidente, galima sustiprinti kontrolę, kai daugeliu atvejų žmones skiepija tos gydymo įstaigos, kurios pavaldžios savivaldybėms ir kurių vadovai iš esmės yra savotiški politikos dalyviai?

– Jeigu egzistuoja labai aiškūs prioritetai ir sistema yra tiek skaitmenizuota, kad galima bet kada centralizuotai patikrinti atsitiktiniu ar nuosekliu būdu, ar laikomasi vakcinavimo tvarkos, aš manau, kad jau yra gera prielaida tai kontrolei užtikrinti. Savivaldybių kaip tam tikro pobūdžio politinių institucijų įtraukimas į procesą kelia tam tikrą pažeidimų riziką, bet aš manau, kad tai tokia rizika, kurią mes galime suvaldyti.

Viena vertus, nepakantumas gali būti teisinis, bet nepakantumas išreiškiamas ir kita forma. Turbūt tie mano žodžiai – „šlykštus cinizmas“, kaip jūs pacitavote, buvo skirti išreikšti būtent tai nuotaikai, kurią mes jaučiame, kai taip atsitinka. Žmonės turėtų pagalvoti, kai daro negražius dalykus.

– Vakcinų logistikos klausimus sprendžia Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldus Ekstremalių sveikatai situacijų centras. LRT RADIJAS šią savaitę išsiaiškino, kad konkursą vežioti vakcinas laimėjo įmonė „Sotus derlius“. Ji iki šiol gamino kukulius. Įmonėje dirba vos du žmonės. Pati įmonė neslepia ketinanti samdyti kitą įmonę, nes akivaizdžiai pati supranta, kad nėra pasirengusi vežioti vakcinų. Taip pat pranešta, kad dėl šalčio temperatūros reikalavimų nesilaikymo ant plauko pakibo viena vakcinų siunta. Tarnybos aiškinasi, kas dėl to kaltas. Girdint dar ir apie tokius atvejus, ar Lietuvos žmonės tikrai gali pasitikėti valstybe ir jos galimybėmis sklandžiai išvežioti vakcinas, tinkamai paskiepyti žmones?

– Na, turbūt bendrovės turi teisę dalyvauti konkursuose ir siekti tapti nugalėtojomis. Tiktai tie, kurie konkursus organizuoja, turėtų labai gerai įvertinti, ar tokios bendrovės pajėgios atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, ar nesugadins tos vakcinos, kuri mums gyvybiškai reikalinga.

Aš dabar nesiimsiu iš šito konkretaus atvejo daryti apibendrinimų, tačiau reikalavimai tokio pobūdžio bendrovėms turi būti ypatingi. Tai ne prekyba pomidorais ar, atsiprašau, laikraščių išvežiojimas. Tai funkcija, kuri gyvybiškai svarbi mūsų visuomenės, Lietuvos tęstinumui, ir mes čia klaidų daryti tiesiog neturime teisės.

– Kas turėtų nagrinėti tokius atvejus: Viešųjų pirkimų tarnyba ar gal net prokurorai?

– Jeigu tai pažeidimas, galiojančių teisės aktų pažeidimas, be abejo, tai yra Generalinės prokuratūros uždavinys.

– Prezidente, kaip vertinate padėtį Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC)? Premjerė ir sveikatos apsaugos ministras sako, kad centro direktoriumi Robertu Petraičiu nepasitiki, siūlo jam trauktis iš pareigų. O direktorius sako, kad pagrindo trauktis nemato, nes nieko blogo nepadarė.

– Matote, turbūt to fakto arba teiginio, kad nieko blogo nepadariau, nepakanka. Iš tikrųjų daug turime atsakingų pozicijų Lietuvoje, kuriose teigti, kad nieko blogo nepadariau, bet galbūt nelabai ką padariau ir gero, na, tiesiog neužtenka.

NVSC egzistuoja daug problemų, tarp jų ir organizavimo, veiklos organizavimo problemų. Anksčiau lankiausi šitame centre. Mėginome kuo galime prisidėti prie to, kad šitas centras veiktų sėkmingiau. Viena iš mūsų iniciatyvų buvo įtraukti kariuomenę, savanorius karius į COVID-19 centrų veiklą, į tai, kad padėtų, sumažintų krūvį, tenkantį ten dirbantiems darbuotojams, ir jie galėtų užsiimti savo veikla efektyviau.

Na, matyt, tokia ekstensyvi pagalba yra nepakankama. Šitame centre iš tikrųjų reikia imtis tam tikrų struktūrinių pertvarkymų, jie padėtų geriau atliepti tuos reikalavimus, kurie keliami šiai institucijai. Savaime suprantama, jeigu vyksta tokio pobūdžio pasistumdymai arba trintis tarp SAM ir NVSC, tai nėra gerai, nes tai neleidžia įgyvendinti šių būtinų pokyčių, apie kuriuos kalbėjau.

– Bet ar centro direktorius gali toliau dirbti, kai juo nepasitiki tam tikra prasme jo darbdaviai?

– Iš esmės tokiais atvejais turbūt žmogus turėtų pagalvoti apie savanoriško pasitraukimo galimybę. Tačiau, kiek aš žinau, direktorius nusprendė šia galimybe nepasinaudoti. Tai yra jo teisė, jis ją gali ginti.

– Ekspertai sako, kad buvusi valdžia per vėlai įvedė griežtą karantiną, kad pandemijai leido tiesiog įsisiautėti. O štai naujoji valdžia ėmėsi labai griežtų priemonių. Jūsų vertinimu, ar tos griežtos priemonės duoda efektą?

– Aš manau, šios priemonės, kurios buvo pradėtos taikyti dar gruodžio mėnesį, duoda tam tikrą, dalinį efektą. Bet čia veikiausiai ta situacija, kai sniego kamuolys nuo kalno riedėjo taip greitai, kad net surėmus visus pečius iš karto jį sustabdyti buvo tiesiog neįmanoma.

Mes Sveikatos ekspertų taryboje ne kartą svarstėme, analizavome tuos rodiklius, kurie galėtų savotiškai iš anksto indikuoti, ko galima tikėtis susirgimų statistikoje, ir tie rodikliai yra pirmiausia mobilumo rodikliai. Ganėtinai ryškų mobilumo rodiklių mažėjimą mes pastebėjome dar gruodžio antroje pusėje. Visuotinai sutarėme, kad tai turbūt yra ta ankstyvoji kregždė, kuri turėtų po tam tikro laikotarpio lemti ir susirgimų skaičiaus mažėjimą.

Taip, šiandien susirgimų skaičius mažėja lėtai. Taip, šiandien mes vis dar turime daug mirčių, tačiau pasidžiaukime bent tuo, kad šiandien jau nebėra kalbos apie tai, kad reikėtų įvesti nepaprastąją padėtį, komendanto valandą ir apskritai stabdyti visą Lietuvos veiklą, Lietuvos ekonomiką. Atvirkščiai, kalbame apie tai, kad tam tikrais nedideliais žingsneliais galėtume atlaisvinti karantino režimą. Ir tai jau yra pokytis į gerąją pusę. Pasidžiaukime bent tuo daliniu pasiekimu.

– Kai į ministrus skyrėte Arūną Dulkį, pasakėte labai aiškiai, kad jam lengvatinis 100 dienų nuo kritikos laikotarpis negalioja. Jūsų vertinimu, kaip dirba šis ministras? Kaip jam sekasi valdyti koronaviruso pandemiją?

– Aš manau, kad ponas Arūnas stengiasi, tikrai stengiasi, formuoja komandą, stengiasi įsiklausyti į pasiūlymus. Jam tikrai nelengva, nes problemos spaudžia iš visų pusių. Tiesą sakant, to įsibėgėjimo laikotarpio, susipažinimo su situacija laikotarpio, jis neturėjo. Tačiau jis puikiai žinojo, kur eina, į kokį karštą tašką eina.

Šiandien aš susilaikysiu nuo vertinimų ir juo labiau nenoriu dabar įsirašyti į kritikų chorą, kuris ir be manęs yra gana gausus. Žmogus dirba. Žmogus nori pasiekti rezultatą toje vietoje, kurioje dirba, ir žiūrėkime, kaip jam sekasi. Ten, kur mes galime padėti patarimu, jeigu reikia, ir teisiniais dalykais, mes tikrai padėsime. Ponas Dulkys turi jausti tą paramą.

– Praėjo mėnuo, kaip dirba naujoji Vyriausybė. Kaip jūs vertinate jos darbą?

– Turbūt tą, ką pasakiau apie pono Dulkio veiklą, galima pritaikyti ir Vyriausybei, nes iš esmės Vyriausybės pagrindinė priedermė šiandien yra užgesinti koronaviruso gaisrą. Vandens atsargos pilamos labai sparčiai ir daroma viskas, kad tas gaisras mažėtų.

Bet tuo pat metu kyla daugybė kitokio pobūdžio iššūkių, tie iššūkiai, žinoma, pirmiausia yra mūsų ekonomika, socialinis gyvenimas. Tai turbūt pirmąją to sunkumo išraišką mes matome 2021 metų biudžete. 7 proc. deficitas, didelės fiskalinės įtampos, kalbos, diskusijos apie tai, ką turėtume keisti finansų politikoje, kaip turėtume grįžti prie normalaus režimo, – visa tai yra labai aktualu jau šiandien.

Aš manau, kad ilgainiui arba rytoj, poryt keisis mūsų problema, akcentai: šiandien mes daugiausia kalbame apie medicinines problemas, pandemijos valdymą, o rytoj, poryt mes daugiau kalbėsime būtent apie tai, kokių pėdsakų pandemija paliko mūsų ekonomikoje, versle, socialiniame gyvenime, ir ekonominiai klausimai veikiausiai taps prioritetiniai.

Štai kodėl mes šią savaitę susitikome su finansų ministre Gintare Skaiste ir aptarėme tam tikrų mokesčių sistemos pertvarkymo galimybę. Jei mes nenorime vėl visko spręsti paskutinę minutę, mes turime būsimiems pokyčiams ruoštis jau šiandien, tai yra jau šiandien galvoti apie 2022-ųjų biudžetą.

– Užsiminėte apie mokesčių sistemos pertvarką. Jūsų patarėjas Simonas Krėpšta akcentavo, kad šią sistemą reikia pertvarkyti taip, kad ji būtų teisingesnė. Kokias Jūs pertvarkos kryptis matote?

– Matau keletą krypčių. Pirma, mokesčių sistema labiau atsilieptų mūsų siekiui sumažinti šešėlinę ekonomiką. Čia nebūtinai mokestinės priemonės turi būti įgyvendintos. Pavyzdžiui, ir statybininko kortelės įgyvendinimas yra viena iš užduočių, kurių nespėjo įgyvendinti ankstesnioji Vyriausybė. Tikiuosi, kad tai padarys dabartinė valdančioji koalicija.

Taip pat kalbėjome apie tai, kad mokesčių sistemoje vis dar gausu lengvatų, kurias sunku kaip nors pagrįsti. Sunku pagrįsti ir tokį faktą, kad mokesčių tarifai Lietuvoje yra priklausomi ne nuo pajamų, kurias uždirba vienas ar kitas žmogus, dydžio, bet nuo veiklos formos. Štai kodėl yra dideli iškraipymai, priklausomai nuo to, ar žmogus dirba samdomą darbą, ar užsiima individualia veikla ir panašiai.

Kai kurias iniciatyvas mes mėginome teikti dar prieš 2020-uosius, tačiau dėl tam tikro, sakyčiau, netgi asmeninio tam tikrų Seimo narių nesuinteresuotumo naikinti šitą „gyvulių ūkį“ buvo gana sudėtinga. Bet aš matau, kad šioje Seimo daugumoje suvokimas, kad „gyvulių ūkis“ netoleruotinas, jog mes iš tikrųjų turime dėti pastangas, kad nebūtų lygesnių už lygius, yra. Tai nuteikia optimistiškai. Aš manau, kad mes tikrai galėsime šį kartą padaryti didelį žingsnį į priekį visi kartu.

Aš labai sveikinu šitos mokesčių sistemos ekspertų grupės sukūrimą. Veikiausiai sutarėme su ministre, kad tai atsitiks vasarį. Šita grupė galės pateikti savo pasiūlymus dar pavasario sesijai ir, jeigu pavasario sesijoje tai būtų priimta, mes išlaikytume tą tikrai reikalingą šešių mėnesių laikotarpį, kai sprendimai įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, ir tada tiek verslas, tiek gyventojai galėtų pasiruošti.

Norėčiau pažymėti, kad nekalbame apie tarifų didinimą arba mokesčių naštos sunkinimą. Kalbame apie tai, kad valstybė turi surinkti tuos pinigus, kurie jai priklauso, nes dabar to nesugebame padaryti. Štai dėl ko kenčia mūsų gerovės valstybės įgyvendinimo vizija, nes tiesiog stokojame viešųjų išteklių aktyviai socialinei politikai įgyvendinti.

– Kalbant apie mokesčių lengvatas, Jums, kaip prezidentui ir kaip ekonomistui, kurios labiausiai bado akis?

– Mes daugelį lengvatų jau esame, taip sakant, įtraukę į sistemą, ir jos šiandien tikrai yra daugiau ar mažiau pagrįstos, tačiau skirtingi tarifai priklausomai nuo veiklos formos, nuo pajamų rūšies, dividendų, kapitalo prieaugio ir jų sulyginimas su gyventojų pajamų mokesčių tarifais, taikomais samdomajam darbui, samdomojo darbo pajamoms, dar reikalauja tam tikros peržiūros, suvienodinimo. Tai būtų tikrai, mano manymu, prasminga daryti.

– Seimas svarstys tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus. Šiandien ir parlamentas naujų teisėjų nepaskiria jau beveik metus. Kokia būtų Jūsų prognozė? Seimas pritars toms trims kandidatūroms ar ne?

– Aš nesiimsiu prognozuoti. Seimas iš tikrųjų labai aktyviai svarsto visas tris kandidatūras: tiek prezidento, tiek Aukščiausiojo Teismo pirmininkės, tiek Seimo pirmininkės pateiktas kandidatūras. Tikiuosi, kad kandidatūroms bus pritarta. Nežinau, ar visoms, bet ponia Lastauskienė (advokatė Giedrė Lastauskienė – LRT.lt), aš galiu kalbėti už savo pasiūlytą kandidatą, yra tikrai labai kvalifikuota teisininkė.

Ji ne tik praktikė, bet ir teoretikė, kuri tikrai sustiprintų Konstitucinio Teismo korpusą. Labai tikiuosi, kad bus rastas platus konsensusas tarp partijų šiai kandidatūrai paremti, nes į visus iškilusius klausimus, abejones ponia Lastauskienė visiškai argumentuotai ir tiksliai atsakė svarstymo metu. Tad rytoj tikiuosi teigiamo sprendimo.

– Kodėl jūs teikiate ją antrą kartą, kai jau vieną kartą Seimas, pernai pavasarį, jos kandidatūrą atmetė?

– Į trumpą klausimą atsakysiu trumpu atsakymu. O kodėl aš jos turėjau neteikti? Ar buvo pateikti rimti argumentai? Kodėl ponia Lastauskienė negalėtų tapti Konstitucinio Teismo teisėja? Suformuluokime klausimą būtent taip.

– Naujos sudėties Seimas dirba vos du mėnesius, bet parlamentaro mandato atsisakė du politikai – Ramūnas Karbauskis ir jo tuoj atsisakys Antanas Guoga. Kaip Jūs vertinate tai, kad tautos išrinktieji staiga persigalvoja ir atsisako mandato?

– Aš manau, kad pono Karbauskio sprendimas turbūt buvo inspiruotas siekio konsoliduoti tiek frakciją, tiek visą opoziciją. Manau, iš dalies tas tikslas buvo pasiektas. Ponas Karbauskis nedingo iš politikos. Jis ir toliau yra partijos vadovas, turintis didžiulę įtaką partijos sprendimams ir veiklai, tad čia kažkokio ypatingo pasikeitimo, ypač turint omenyje, kad jis buvo išrinktas pagal sąrašą, nematau, nes jį automatiškai pakeičia kitas žmogus.

Lygiai taip pat Guogos atveju – pakeis kitas žmogus. Tačiau komentuoti Guogos atvejo, tiesą sakant, aš net ir nenorėčiau. Nemanau, kad tai prezidento vertas komentaras.

– Lietuvoje esanti viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja prašo Lietuvos mūsų kalboje pakeisti Baltarusijos pavadinimą, kad jis būtų atsietas nuo Rusijos. Prezidente, pritartumėte tokiam S. Cichanouskajos prašymui?

– Aš manau, kad iš tikrųjų galime pasvarstyti ir pakalbėti apie tai, kaip galime kitaip vadinti Baltarusiją, nes tam tikrų asociacijų mūsų kalboje su kita valstybe, be jokios abejonės, kyla. Juo labiau kad turime ir gana negerą precedentą.

Prisiminkime Sakartvelą. Sakartvelas, atrodė iš pradžių, sunkiai prigis mūsų viešojoje erdvėje, tačiau man atrodo, prigijo lengviau, negu mes tikėjomės. Mes turime draugų Sakartvele padėką už tai, kad tikrai atsižvelgiame į jų pačių prašymą kitaip vadinti valstybę.

Taigi, galime diskutuoti ir apie kitokį dabartinės Baltarusijos pavadinimą. Aš tikrai nenoriu čia dar savo variantų siūlyti. Jeigu labai paprašytumėte, gal ir pasiūlyčiau savo variantą, bet manau, kad tegul tai daro platesniu mastu specialistai. Žinoma, šiuo atveju ir politikų vaidmuo turėtų būti ne paskutinis.

– Baltarusijos pavadinimo keitimo idėja yra labiau Lietuvos užsienio politikos klausimas ar specialistų? Štai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis sako, kad toks sprendimas yra per ankstyvas. Esą reikia palaukti, kol Baltarusijos valdžioje situacija pasikeis iš esmės, tik tada galima svarstyti.

– Aš manau, kad galima įsiklausyti ir į specialistų pasiūlymus, nes dažnai taip atsitinka, kai mes ignoruojame specialistų pasiūlymus, tada sukuriame keistus politinius precedentus, kurių paskui šiek tiek gėda. Manau, reikėtų platesnės diskusijos. Tegul ji būna politinė, tegul ji būna specialistų ir tegul nugali teisingiausias sprendimas.

– Interviu „Verslo žinioms“ užsiminėte, kad į Lietuvos banko vadovus ketinate teikti savo patarėjo S. Krėpštos kandidatūrą. Ar galite patvirtinti, kad jis – vienas iš kandidatų?

– Į klausimą, ar S. Krėpšta galėtų būti kandidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininko vietą, aš atsakiau „taip“ atsižvelgdamas į jo kompetencijas, į patirtį, į talentą, gebėjimą aprėpti labai platų klausimų spektrą. Šiandien jis įsitraukęs ir į medicininių problemų sprendimą.

Tai tikrai labai gabus, dar jaunas, bet labai gabus žmogus. Tačiau jis turi didelę problemą. Prieš jam tampant Lietuvos banko valdybos pirmininku man būtų labai gaila netekti tokio žmogaus savo komandoje.

– Kiek, be jo, kandidatų dar svarstote?

– Jų bus keletas. Manau, galėtume kalbėti apie realias tris–keturias kandidatūras.

– Kas nulems, kurį kandidatą teiksite Seimui?

– Pirmiausia – kompetencija, atitikimas tų reikalavimų, kurie keliami Lietuvos banko valdybos pirmininkui, nes tai yra tikrai labai svarbi institucija. Tą aš jums galiu patvirtinti kaip buvęs Lietuvos banko valdybos narys ir Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius. Mano sentimentai šiai institucijai niekur nedingo ir aš tikrai labai atsakingai rinksiuosi kandidatą į Lietuvos banko vadovo pareigas.

Išskirtinis prezidento G. Nausėdos interviu LRT RADIJUI – ir įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Populiariausi

Mokykla

Lietuvoje

2021.01.20 14:46

Ministrė išvardijo, kaip bus lopomos per pandemiją atsivėrusios mokymosi spragos, – tam skirta 7,5 mln. eurų turi vaikų grąžinimo į mokyklas planą, pagerėjus epidemiologinei padėčiai