Lietuvoje

2021.01.14 09:12

Pristatė 2020 metų situaciją – žymus mirčių perviršis ir mirtingumo šuolis gruodį

atnaujinta 10.00
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.14 09:12

Ketvirtadienio rytą vyko Lietuvos statistikos departamento konferencija „Metai su COVID-19. Išankstiniai demografijos rodikliai“. Kaip rodo duomenys, praėjusiais metais fiksuotas didžiausias mirtingumo padidėjimas nuo 1990 metų, taip pat rekordiškai sumažėjo gimstamumas.

Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sakė, kad 2020 metais gyventojų skaičius padidėjo 1,1 tūkst., tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu.

Teigiamą įtaką nuolatiniam gyventojų pokyčiui turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo į Lietuvą negu emigravo iš Lietuvos, tačiau neigiamos įtakos darė natūrali gyventojų kaita – 18,9 tūkst. daugiau žmonių mirė nei gimė kūdikių.

Užfiksuotas mirtingumo šuolis

2020 metais taip pat buvo užfiksuotas didžiausias mirtingumo padidėjimas nuo 1990 metų, sakė I. Masiulaitytė-Šukevič. Praėjusiais metais mirė 43,4 tūkst. žmonių, o tai – 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau nei 2019 metais.

Pasak I. Masiulaitytės-Šukevič, duomenys rodo, kad praėjusiais metais didėjo vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas. Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos teigimu, tokiam mirčių skaičiui įtakos turėjo ir pandemija.

Didžiausias mirtingumo šuolis buvo fiksuotas gruodį – tada šis skaičius siekė beveik 6 tūkst. mirusiųjų.

„Mirčių perviršis buvo žymus palyginus su praėjusiais metais“, – tvirtino I. Masiulaitytė-Šukevič.

Rekordiškai mažas gimstamumas

Pasak jos, 2020 metais gimė 24,5 tūkst. kūdikių, o tai – 2,9 tūkst. mažiau nei 2019 metais. Praėjusiais metais gimė mažiausiai kūdikių nuo 1990 metų.

Be abejonės, pandemija įnešė pokyčių į visus demografinius rodiklius, teigė Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas prof. dr. Domantas Jasilionis.

D. Jasilionis svarstė, kad daugeliui tarsi susidarė iliuzija, jog Lietuva sėkmingai lipa iš demografinės duobės – į Lietuvą pradėjo atvykti imigrantai, yra mažiau išvykstančių, o tokia pozityvi žinia sklinda kartu su leitmotyvu, kad imigracija gali išspręsti problemas, kalbėjo D. Jasiulionis.

Vis dėlto, pridūrė jis, tos iliuzijos sklaidosi. Vertinti demografinius rodiklius reikėtų pradėti nuo gimstamumo skaičių.

„Absoliutus gimusių skaičius ir programuoja ateities gyventojų skaičių ir didele dalimi lemia gyventojų amžiaus struktūrą. Per paskutinius kelerius metus fiksuojame mažiausius gimusiųjų skaičius. (...)

Kkiekvienas metinis skaičius nurodo, kiek po maždaug šešerių metų vaikų ateis į mokyklas, po 16–18 įsilies į studijas ir darbo rinką“, – tvirtino Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas.

Kalbėdamas apie 2020 metais stebėtą rekordiškai žemą gimusių skaičių, D. Jasiulionis teigė, kad tai susiję su daugeliu dalykų – ir tuo, kad paprastai gimdoma vėliau, prisidėjo ir pandemija.

„Bet karantinas gali turėti pasekmių tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Tikriausiai galutinai tai pamatysime po keleto mėnesių. Bet mažesnis gimstamumas greičiausiai turės neigiamų pasekmių“, – sakė D. Jasiulionis.

Neramina emigracijos mastai

Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metais į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių, tai yra 3 tūkst. (7,5 proc.) daugiau nei prieš metus.

42 proc. imigrantų – iš Ukrainos, 32,7 proc. – iš Baltarusijos. Kiek mažiau – 4,4 proc. visų imigrantų sudarė Rusijos piliečiai.

Iš Lietuvos praėjusiais metais emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau nei prieš metus.

Kaip pristatė I. Masiulaitytė-Šukevič, 2020 metais grįžo 20,8 tūkst. Lietuvos piliečių, toks skaičius yra 2 proc. didesnis nei prieš metus.

Aukšti emigracijos mastai – viena pagrindinių demografijos problemų, išskyrė Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas D. Jasiulionis. Pasak jo, emigracija vis dar išlieka aukšta, o pastaraisiais metais fiksuojama 29–32 tūkst. emigrantų.

„Emigrantų skaičiai lieka didesni nei vidutiniškai būdavo 1990 metais“, – apgailestavo D. Jasiulionis.

Jo teigimu, išvykusių skaičius pakankamai didelis, o emigracijos bangos galimos ir ateityje – ypač pandemijos ir ekonominių pasekmių kontekste.

Mitas ir tai, kad gyventojų skaičių žymiai padidins imigracija, tvirtino D. Jasiulionis. Jis pabrėžė, kad buvo daug skambių antraščių ir pareiškimų apie emigrantų sugrįžimą, kitus džiugina didėjantis imigrantų skaičius iš Ukrainos ar Baltarusijos.

Tačiau procesas vyksta ne tik dėl Lietuvos iniciatyvos ar atvirų durų politikos, bet ir geopolitinių įvykių, todėl neaišku, ar tas procesas gali išlikti ir ateityje, akcentavo profesorius.

Populiariausi