Lietuvoje

2021.01.16 10:40

Nauji vėjai ar sena vaga: kas galėtų mesti iššūkį trims politikos lyderiams

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.01.16 10:40

2021-ieji ne vienai Lietuvos partijai atneš pirmininko rinkimus. Ekspertai sako, kad nė vienam iš dabar partijoms vadovaujančių politikų pergalė nėra garantuota. Visgi vieniems lyderiams politologai siūlo pagalvoti apie posto užleidimą, o kai kur, panašu, partijoms teks rinktis iš vieno kandidato.

Jau aišku, kad pirmininko rinkimai artėja konservatorių, socialdemokratų ir „valstiečių“ partijose. Visoms šioms partijoms vadovaujantys politikai lyderio pozicijose yra jau ne pirmą kadenciją. Tačiau portalo LRT.lt kalbinti ekspertai mano, kad nėra garantijos, jog ir šiemet vyksiantys rinkimai jiems atneš sėkmę.

Gali tekti rinktis iš vieno

Paskutinį kartą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko rinkimai vyko 2019-ųjų sausį. Tuomet kandidatu buvo iškeltas pareigas jau ėjęs Ramūnas Karbauskis konkurentų neturėjo – partija atviru balsavimu patvirtino jį pirmininku dar vienai kadencijai.

Tačiau nuo to laiko situacija gerokai pasikeitė. R. Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ pralaimėjo savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose, o partijos atstovas Saulius Skvernelis net nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. Negana to, po praėjusių metų spalį pralaimėtų Seimo rinkimų LVŽS patekus į parlamentinę opoziciją, R. Karbauskis netrūko pareikšti, kad atsisako Seimo nario mandato.

Jeigu nebus iškeltų alternatyvų R. Karbauskiui, manau, partija rinksis iš vieno žmogaus ir jį pasirinks, nes kol kas šiai dienai aš kitų ženklų nematau.

Visgi neaišku, ar tokie veiksniai gali lemti R. Karbauskio buvimo LVŽS pirmininku pabaigą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Jurkynas svarstė, kad pirmiausia reikia paklausti, ar yra alternatyvos, kurios būtų išsakytos viešai.

„Bet kol nematome jų politinių pareiškimų, kurie rodytų politinius planus, galime tik spekuliuoti“, – kalbėjo politologas.

Jis svarstė, kad tarp metančių iššūkį R. Karbauskiui galėtų būti buvęs premjeras Saulius Skvernelis, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ar Seimo nariai Agnė Širinskienė bei Tomas Tomilinas. Anot M. Jurkyno, tai yra žmonės, kurie tarp „valstiečių“ rinkėjų sulaukė nemažo pasitikėjimo, todėl galėtų kandidatuoti į partijos lyderio poziciją.

„Tai politikai ir politikės, kurie patraukė savo rinkėjų rato didžiausią pasitikėjimą, tai atsispindi reitinguose. <...> Tam, kad būtų populiarūs partijoje, jie turi būti populiarūs ir visuomenėje. O populiarumas matuojamas dviem būdais – apklausos ir rinkimų rezultatais.

Jei rinkimų rezultatai ir apklausos rodo, kad tam tikri asmenys net ir tarp rinkėjų yra populiarūs, juos iškėlė į aukštesnes pozicijas, tais asmenimis labiau pasitikti“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Tiesa, S. Skvernelis bent kol kas negalėtų būti LVŽS lyderiu, nes iki šiol nėra tapęs partijos nariu, nors po jos vėliava dalyvavo jau trejuose rinkimuose.

„Kitų pavardžių šiuo metu nelabai sugalvočiau“, – teigė politologas.

Pasak politologo, tie žmonės, kurie norėtų kandidatuoti į „valstiečių“ pirmininkus, turėtų būti žinomi, atpažįstami, įkvepiantis, siūlantys kitokios politinės sėkmės ar kitokių rezultatų receptus.

„Jeigu nebus iškeltų alternatyvų R. Karbauskiui, manau, partija rinksis iš vieno žmogaus ir jį pasirinks, nes kol kas šiai dienai aš kitų ženklų nematau“, – sakė M. Jurkynas.

LŽVS pirmininko rinkimai turėtų vykti žiemą, tačiau dėl pandeminės situacijos negali vykti partijos suvažiavimas, kuriame ir yra renkamas partijos pirmininkas. R. Karbauskis portalui LRT.lt sakė, kad suvažiavimas įvyks, kai tik tai leis aplinkybės. Jis taip pat patvirtino ketinantis dar kartą dalyvauti pirmininko rinkimuose.

Nepakenktų ir pasitraukti

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmininką paskutinį kartą rinko 2017-ųjų vasarį. Tuomet pirmininko pareigas ėjusiam Gabrieliui Landsbergiui iššūkį metė trys partijos kolegos: Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas ir Žygimantas Pavilionis. Surinkęs daugiau nei 60 proc. balsų, dar vienai kadencijai tuomet buvo perrinktas G. Landsbergis.

Mano galva, partijai būtų geriau ir demokratiškiau, būtų naujas impulsas augti, stiprėti, jei G. Landsbergis liktų prie užsienio reikalų ministro posto, o partijos vairą atiduotų kažkam kitam.

Visgi VDU politologas Andžejus Pukšto sakė manantis, kad partijai gali būti naudinga, jei G. Landsbergis nesiektų partijai vadovauti dar vieną kadenciją. Pasak politologo, jei G. Landsbergis orientuotųsi į buvimą ministru, o TS-LKD vairą perleistų kitam partijos nariui, tai suteiktų progą konservatoriams „restartuotis“ ir augti.

„Idėja šią kadenciją dirbti su naujais pajėgumais ir gal net su nauju pirmininku yra tikrai svarstytina. Ar G. Landsbergis būtų tiek drąsus ir tą klausimą ir pats savęs to paklausti, drįsčiau abejoti. <...> Mano galva, partijai būtų geriau ir demokratiškiau, būtų naujas impulsas augti, stiprėti, jei G. Landsbergis liktų prie užsienio reikalų ministro posto, o partijos vairą atiduotų kažkam kitam“, – svarstė A. Pukšto.

VDU politologas svarstė, kad pretenduoti į konservatorių lyderio poziciją galėtų jau anksčiau G. Landsbergiui iššūkį metęs P. Saudargas, buvęs prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, taip pat ryškios partijos narės Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Agnė Bilotaitė.

„Dabartiniai TS-LKD pajėgumai yra tikrai nemaži, frakcijoje dominuoja jaunoji karta. Yra gerai, kad įvyko partijos atsinaujinimas. <...> Tarp jaunosios kartos tikrai konkurentų G. Landsbergiui atsirastų. Manau, kad yra visa rikiuotė patyrusių jau politikų, kurie galėtų partijai vadovauti“, – sakė A. Pukšto.

Politologas kalbėjo, kad nepriklausomai nuo to, kas taptų partijos pirmininku, šiam žmogui tektų būti jungiančiąja grandimi tarp dviejų skirtingų TS-LKD pusių.

Be to, A. Pukšto kalbėjo, kad partijos sėkmė Seimo rinkimuose negarantuoja G. Landsbergiui dar vienos kadencijos partijos pirmininko pareigose, nes pagrindine TS-LKD pergalės priežastimi buvo Ingrida Šimonytė. Tiesa, kaip pastebėjo A. Pukšto, I. Šimonytė nėra partijos narė ir, anot jo, neatrodo, kad ketintų ja tapti, todėl ir į pirmininkės poziciją pretenduoti negali.

Šiuo metu užsienio reikalų ministro pareigas einančio G. Landsbergio atstovės spaudai perduotame komentare nurodoma, kad pagal TS-LKD demokratines procedūras pirmiausia kandidatūros turi būti pasiūlomos bendražygių, aptariamos bendruomenėje ir tik tada pateikiami kandidatų sutikimai.

„Šiuo metu toks klausimas kiek per ankstyvas, pirmininkas sėkmingai eina pirmininko pareigas, TS-LKD partija laimėjo rinkimus, sėkmingai suformuota Vyriausybė, o pirmininko rinkimai vyks laikantis TS-LKD įstatų. Pirmininkas priims partijos bendruomenei ir Vyriausybei geriausius sprendimus ir paskelbs juos tinkamu metu“, – nurodoma komentare.

Kas galėtų, nebūtinai norėtų

Paskutinį kartą Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmininką rinko 2019-ųjų balandį. Tuomet socialdemokratai rinkosi iš dviejų kandidatų – partijai jau vadovavusio Gintauto Palucko ir jam iššūkį metusio Seimo nario Algirdo Syso. Apie 90 proc. balsavusių LSDP narių nutarė, kad socialdemokratų pirmininku toliau norėtų matyti G. Palucką ir tik apie 10 proc. jų pasisakė, kad pirmininku mieliau matytų A. Sysą.

Nemažai klausimų dėl G. Palucko pirmininkavimo partijai iškilo po 2020 metų Seimo rinkimų. Jose socialdemokratai patyrė netikėtą smūgį, kuomet liko ketvirtieji, o juos aplenkė praėjusiuose rinkimuose net 5 proc. ribos neperkopusi Darbo partija.

Dėl to jam trūko viešumo, trūko aštrumo kai kuriose situacijose. Ir žinoma, nesėkmingi rinkimai. Visa tai parodė, kad partija praranda pozicijas ir ne tik dėl lyderio.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė kalbėjo, kad G. Palucko, kaip partijos pirmininko, padėtį komplikavo keletas momentų. Pirmiausia, jam vadovaujant partijai atskilo dalis jos narių, kurie vėliau įkūrė „socialdarbiečių“ partiją. Antra, būti matomu lyderiu jam sutrukdė tai, kad pralaimėjęs savivaldos rinkimuose, jis liko be politinės pozicijos.

„Jis tik 2020-aisais pateko į Seimą, nes iki to laiko jis neturėjo jokio statuso, jokių užimamų pareigų. Dėl to jam trūko viešumo, trūko aštrumo kai kuriose situacijose. Ir žinoma, nesėkmingi rinkimai. Visa tai parodė, kad partija praranda pozicijas ir ne tik dėl lyderio“, – kalbėjo J. Novagrockienė.

Anot politologės, kyla abejonių dėl galimybių toliau vadovauti partijai, tą, pasak jos, rodo ir partijoje kylantis nepasitenkinimas. J. Novagrockienė kaip G. Palucko galios praradimo ženklus įvardijo ir tai, kad be postų jis liko ir Seime – netapo nei frakcijos seniūnu, nei Seimo vicepirmininku.

Todėl, J. Novagrockienės teigimu, tikėtina, kad partija išsirinks kitą lyderį, kuris žymiai daugiau galimybių nei G. Paluckas. Paklausta, kas galėtų perimti partijos vairą, politologė sakė, kad pirmiausia į galvą ateina Vilijos Blinkevičiūtės pavardė. Tiesa, J. Novagrockienė sakė nemananti, kad ši politikė grįš iš Europos Parlamento tam, kad vadovautų partijai.

„Ji visą laiką yra tarp lyderių, bet manau, kad ji niekada nepaliks savo patogios ir gerai apmokamos europarlamentarės vietos ir nepasiaukos politinei partijai“, – sakė politologė.

Tačiau kaip dar vieną kandidatą, gali vadovauti partijai, ji įvardijo taip pat į Europos Parlamentą išvykusį Juozą Oleką: „Jis yra vienas iš socialdemokratų atkūrėjų. <...> Tai jis, manyčiau, ko gero, atsisakytų Europos Parlamento mandato, kandidatuotų ir, ko gero, būtų sėkmingas kandidatas.“

Socialdemokratų pirmininko rinkimai numatomi gegužės pradžioje. Šiuo metu partijai vadovaujantis G. Paluckas kol kas neatskleidžia, ar sieks būti perrinktas dar vienai kadencijai.

Populiariausi

Agnė Bilotaitė
5

Lietuvoje

2021.03.08 14:10

Ekstremaliųjų situacijų komisija siūlo atlaisvinti judėjimą visoje šalyje, išskyrus „juodąsias“ savivaldybes

šiuo metu „juodosioms“ priskiriamos 8 savivaldybės; atnaujinta 15.17
5
Vilniuje pranešus apie įtrūkimus daugiabutyje, evakuoti gyventojai
29

Lietuvoje

2021.03.08 20:49

Vilniuje pranešus apie įtrūkimus daugiabutyje, evakuoti visi jo gyventojai: vertinama, ar pastatą galima toliau eksploatuoti

papildyta vaizdo įrašu; pastatas turėjo problemų ir anksčiau; atnaujinta 22.15
29
Rugsėjo 1-osios šventė. Mokslo metų pradžios šventė
6

Lietuvoje

2021.03.08 12:27

Mokyklas atverti norintis rajono meras: tėvų nuomonės įvairios – dalis sako nenorintys, kad kaišiotų pagaliukus į nosis

bandomosios mokyklos pirmokės tėvas apie vaikų testavimą: tai – nosies pakutenimas; atnaujinta 13.02
6
Policijos kontrolė
6

Lietuvoje

2021.03.08 12:44

Ant Vyriausybės ekspertų tarybos stalo – ribojimų atlaisvinimo per Velykas klausimas

svarstys ir dėl prekybos ribojimų galimo tolesnio mažinimo
6
Vilniuje pranešus apie įtrūkimus daugiabutyje, evakuoti gyventojai
15

Lietuvoje

2021.03.09 07:42

Ekspertų išvados – daugiabutis Gabijos gatvėje saugus: pažeidimų nėra, atšokusios plytelės priklijuotos nekokybiškai

gyventojai į namus galės grįžti dar šiandien; atnaujinta 09.22
15