Lietuvoje

2021.01.14 15:08

Gelbėtojai įspėja nelipti ant užšalusių telkinių – ledu niekada negalime pasitikėti

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.14 15:08

Šąlant orams ir vis daugiau žmonių besimėgaujant žiemos linksmybėmis, gelbėtojai įspėja nelipti ant užšalusių vandens telkinių. Rizika įlūžti išlieka visada, o ledu negalime pasitikėti, nes jis yra tykantis pavojus, pabrėžia specialistai. LRT.lt apžvelgia, kaip elgtis ant ledo, ką svarbu žinoti prieš lipant ant jo ir kaip elgtis, pamačius įlūžusį žmogų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet dėl nelaimingo atsitikimo ant ledo žuvo vienas žmogus. Praėjusiais metais ant ledo atlikta 16 darbų, jų metu ištraukti aštuoni skenduoliai, vienas vaikas išgelbėtas.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus sako, kad dažniausiai ant ledo lipa vaikai. Tenka pamatyti, kai patys tėvai, tikriausiai suvokdami, kad tai nėra saugu, kartu su vaikais lipa ant ledo ir pramogauja, LRT.lt pasakoja G. Ruočkus. Anot jo, tokia situacija gelbėtojus varo į neviltį.

„Naivumas neįvertinant oro sąlygų, lipimas ant ledo stumia į pavojų ne tik tuos asmenis, bet ir aplinkinius, pačius gelbėtojus. Iš tikrųjų labai nemaloni tendencija, kurią pastebime. Jaunimas nėra pakankamai pažindinamas su tomis problemomis savo šeimose, mokyklose.

Tendencija tokia, kad kiekvienais metais tenka vykti į įvykius, kai gauname pranešimus apie ant ledo vaikščiojančius vaikus, neatsakingai besielgiančius vaikus, šeimas“, – tvirtina G. Ruočkus.

Kada saugu lipti ant ledo?

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas pabrėžia – lipti ant ledo niekada nėra saugu. Visada išlieka tam tikra rizika įlūžti – gali nepamatyti jau išpjautos eketės, užšalimas visada mažesnis tose vietose, kur yra augmenijos, prie intakų, taip pat veikia įvairios srovės.

„Tokiose vietose ledas paprastai susidaro ne vientisos sudėties – toks ledas būna plonas, tokiose vietose visada yra tikimybė papulti į nelaimę. Dėl to niekada nesakome, kad vienu ar kitu atveju ledas yra saugus. (...) Pavojai visada išlieka, reikia itin atsargiai elgtis užlipus ant ledo“, – įspėja G. Ruočkus.

Pasak pašnekovo, šiuo metu oro sąlygos dar neleido susidaryti tvirtam ledui – oro temperatūra nukrito tik iki kelių laipsnių šalčio, gana stipriai snigo. Tad šis laikas – itin pavojingas.

„Tokiomis oro sąlygomis susidarė plonas ledas. Telkiniai buvo apsnigti gana storu sniego sluoksniu, kas neleido toliau susidaryti tvirtam ledui – šaltukas pakankamai per mažas, kad vandens telkiniai, padengti storu sniego sluoksniu, galėtų įšalti, kad susidarytų vientisos struktūros ledas.

Dabar itin pavojingas laikas, kai galima neįsivertinti ledo storio ir bandyti užlipti. Dabar ledo storis yra nesaugus, ant jo lipti draudžiama“, – pažymi G. Ruočkus.

Jo teigimu, pakankamai saugu lipti ant ledo tada, kai jo storis yra septyni centimetrai arba daugiau. Toks ledas jau gali atlaikyti vieną žmogų, tačiau tais atvejais, kai ant ledo lipa grupelė žmonių, ledas jau turėtų būti kur kas storesnis – ne mažesnis kaip 12 centimetrų, o žmonės turėtų laikytis tam tikro atstumo vienas nuo kito.

G. Ruočkus akcentuoja – tam, kad susidarytų tokio storio ledas, 7 ar 10 parų turėtų laikytis gana žymi minusinė temperatūra.

Kaip reikėtų elgtis užlipus ant ledo?

Yra taisyklių, kurių privalo laikytis kiekvienas pilietis, teigia G. Ruočkus. Prieš lipdami ledo, turime pasirūpinti asmens apsaugos priemonėmis, turėtume dėvėti gelbėjimosi liemenes arba specialiai pritaikytą aprangą, kuri padėtų išsilaikyti vandens paviršiuje, jei įlūžtume.

Taip pat kartu su savimi privalu turėti ledo ylas arba smeigus – jie turi būti pasiekiamoje vietoje ir paruošti naudotis ekstremalioje situacijoje. Anot G. Ruočkaus, taip pat pravartu turėti virvę – įlūžus, ją būtų galima pametėti kitam žmogui, kad šis pagelbėtų ir ištrauktų iš vandens.

Ant ledo negalima lipti vieniems: „Visada gresia tam tikras pavojus, ant ledo galima papulti tikrai į įvairias situacijas, kai kolega galėtų ištiesti pagalbos ranką, suteikti pagalbą išsiropščiant ant ledo ir į krantą“, – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas.

Vis dėlto nuo lipimo ant ledo reikėtų susilaikyti, tvirtina G. Ruočkus. Skirtinguose vandens telkiniuose ledo storis paprastai skiriasi, pavyzdžiui, upėse niekada nesusidaro vientisas ledas, jis niekada nebūna saugus, o ežere, net ir esant storam ledui, tekantis vanduo ir srovės kai kuriose vietose neleidžia susidaryti ledui.

„Niekada negalima pasitikėti ledu, nes jis visada yra tykantis pavojus“, – pabrėžia G. Ruočkus.

Ką daryti, jei ledas įlūžo?

Pasak G. Ruočkaus, svarbiausia nepanikuoti ir išsaugoti blaivų protą – tai leis priimti teisingus sprendimus. Papuolus į šaltą terpę, daroma įtaka žmogui organizmui ir kvėpavimui, tad labai svarbu stengtis nusiraminti ir atstatyti kvėpavimą.

Ant ledo reikėtų bandyti išlipti iš tos pusės, iš kurios žmogus atėjo, kadangi ta vieta jau patikrinta, galima tikėtis, kad ten ledas tvirtesnis. Lipant ant ledo reikėtų stengtis tai daryti kuo didesniu kūno plotu – plaukimo judesiais ir kojomis bandyti užgulti ledą, o išlipus jokiu būdu iš karto nebandyti atsistoti ant kojų, šliaužte šliaužti link kranto.

Ką daryti, pamačius įlūžusį žmogų?

Jei šalia yra daugiau žmonių, kitą asmenį būtina įpareigoti nedelsiant iškviesti gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112, sako G. Ruočkus. Taip pat svarbu aiškiai nurodyti įvykio vietą, jei reikia, pasitikti gelbėjimo tarnybas.

Gelbstint įkritusį žmogų, galima panaudoti virvę, vilkimo lyną ar į virvę surištus drabužius – viską, ką galima pametėti link įlūžusio asmens. Jei aplinkui yra lentų ar kitokių daiktų, kurie padidintų mūsų kūno užimamą plotą ir taip apsaugotų nuo įlūžimo, galima šiek tiek priartėti prie nukentėjusio. Vis dėlto, pabrėžia G. Ruočkus, prie eketės negalima priartėti visai šalia.

„Negalima artėti prie pat eketės per maždaug 2–3 metrų atstumą. Turėtume paduoti daiktą, į kurį žmogus galėtų įsikibti, taip jį ištrauktume. Ploto didinimas būtų pagrindinė priemonė.

Žmonės, bandantys išgelbėti įlūžusį asmenį, dažniausiai padaro tas pačias klaidas, kai bėgte bėga link eketės krašto ir bando atlikti kažkokius veiksmus – reikėtų šliaužti, kiek įmanoma užimant didesnį ledo plotą. Tada galima pabandyti pagelbėti, bet visais atvejais pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, kad gelbėjimo tarnybos gautų pranešimą ir atvyktų laiku į pagalbą“, – tvirtina G. Ruočkus.

Populiariausi

Kauno pašte – skiepijimas „Modernos“ vakcina

Lietuvoje

2021.01.21 08:39

Prezidentūra įvardijo siekiamą vakcinavimo tempą: iki kovo – bent po 10 tūkst. gyventojų per dieną, nuo balandžio – 34 tūkst. Antros bangos pikas praėjo, bet ribojimus švelninti siūlo labai palengva