Lietuvoje

2021.01.11 16:20

Kandidatai į KT skeptiškai atsiliepia apie užtrukusią jų paskyrimo procedūrą: įvertino Seimo įstatymų kokybę

Paulina Levickytė, ELTA2021.01.11 16:20

Kandidatai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus Giedrė Lastauskienė, Andrius Kabišaitis ir Algis Norkūnas sutinka, kad metus laiko užtrukusi KT teisėjų paskyrimo procedūra netinka teisės principais besivadovaujančiai valstybei. Kandidatai į KT neslepia, kad, norint to išvengti, parlamentarai turėtų peržvelgti KT teisėjų skyrimo procedūrą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas A. Norkūnas Eltai teigė, kad tai, jog KT jau metus laiko dirba sena sudėtimi, visuomenei kelia nepasitikėjimą tiek teismų sistema, tiek ir pačiu Seimu.

„Jeigu kadencijai yra nustatyta kažkiek metų, ji turi baigtis. Turime dėti visas pastangas, kad pasikeistų KT sudėtis, kokia ji turi būti pagal įstatymų tvarką. Čia sugalvoti nieko nereikia ir tai reikia padaryti. Susidariusi situacija nėra gera. Tai pirmas kartas, kuomet visi trys teisėjai yra nepaskiriami. Buvo atvejų, kuomet buvo nepaskirtas vienas, ar kitas teisėjas. Bet kaip buvo veikiama tuo atveju? Nedelsiant buvo teikiama kandidatūra ir ji buvo patvirtinama. Šiuo atveju taip nebuvo suveikta. Tai yra negerai. Teismo stabilumo, valdžios stabilumo prasme tai yra negera situacija“, – Eltai sakė A. Norkūnas.

Teisėjas neatmeta galimybės, kad KT teisėjų paskyrimo procedūra turėtų būti peržiūrima.

„Tie, kurie naudojasi įstatymų iniciatyvos teise, turi užtikrinti, kad valdžios perėjimas turi būti sklandus. Galbūt reikėtų detaliau apibrėžti procedūrą, kada pradedama kandidatų paieškos procedūra. Reikia tobulinti teisėjų paskyrimo tvarką. Mes tikrai galime rasti, kaip padaryti šį procesą sklandesnį, tai pasitarnautų tik geresniam teismo vertinimui, valstybės vertinimui ir kitų valdžių vertinimui. Dabar mes turime metus laiko trunkantį tampymąsi, kuris nenaudingas niekam“, – sakė jis.

Advokatė G. Lastauskienė Eltai taip teigė, kad metus laiko užtrukusi KT teisėjų paskyrimo procedūra netinka teisės principais besivadovaujančiai valstybei.

„Labai gaila, kad įvyko taip, kaip įvyko. Gal aš to nevadinčiau, kaip kiti kolegos įvardina, konstitucine krize, nes mūsų teisės sistemoje yra tam tikri saugikliai ir KT funkcionuoja. Kita vertus, teisės ekspertai kelia klausimus, ar tikrai toks veikimas yra legitimus. Galima spėti, kad įstatymo leidėjas, priimdamas KT įstatymą, net nenumanė, kad gali būti tokia situacija. Nuostata, kad kol nepaskiriamas KT teisėjas, dirba senieji teisėjai, labai panašu, kad buvo sukurta galvojant, kad tai bus neilgas laiko tarpas, kuomet ši situacija tęsis“, – sakė ji.

Anot advokatės, kandidatų į KT svarstymas turėtų prasidėti žymiai anksčiau.

„Iš tikrųjų Seimui reikėtų pagalvoti, ar neturėtų būti tam tikri patikslinimai KT įstatyme. Turiu galvoje, kad kandidatūrų svarstymas turėtų būti vykdomas ženkliai anksčiau negu yra šiuo metu prieš pat teisėjų kadencijos pabaigą. Reikėtų pagalvoti apie proceso sureguliavimą, kad nebūtų tokių situacijų. Tai netinka teisės principais besivadovaujančiai valstybei. Jeigu kandidatūros teikiamos prieš daug ilgesnį laiko tarpą ir įvyktų nuomonių pateikimai Seime, tai tikėtina, kad klausimas vis tiek būtų išspręstas laiku“, – Eltai sakė advokatė G. Lastauskienė.

Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas A. Kabišaitis Eltai teigė, kad COID-19 pandemija prisidėjo prie KT neatnaujinimo klausimo.

„Kad teisėjai būtų paskirti šiek tiek vėliau, taip yra buvę du kartus. Bet tas vėliau tuomet neperžengė keletos savaičių laikotarpio. Šiuo metu turime pakankamai nemažą laikotarpį. Vėlgi aš čia neieškočiau kažkieno kaltės ar probleminių aspektų. Reikia turėti galvoje, kad ir COVID buvo, tai aplinkybių susidėjimas. Jeigu kalbėtume, ar tai tinkama praktika? Na, įstatymas numato, kad KT toliau veikti gali, tai jis ir veikia“, – Eltai sakė A. Kabišaitis.

Kita vertus, A. Kabišaitis neslėpė, kad susiklosčiusi situacija nėra teigiamas dalykas visiškam teismo funkcionalumui.

„Aš galėčiau įvertinti tik teisinę pusę. Konstitucija sako, kad turi būti KT atnaujinamas kas trejus metus trečdaliu. To reikalauja Konstitucija. Pats KT yra pasisakęs, kad KT atnaujinimas yra konstitucinė vertybė. Šiam atnaujinimui negali trukdyti institucijos. Tai reiškia, kad procesas turi vykti. Neatnaujinimo negaliu vertinti kaip teigiamo dalyko. Tai yra negerai. Matyt, reikėtų pergalvoti pačio KT teisėjų skyrimo procedūrą, nes dabar ji sukonstruota taip, kad praktika rodo, jog svarstomas KT teisėjo paskyrimas paskutinėmis dienomis, kuomet jau turi keistis KT teisėjai. Nėra numatoma, kad gali nepavykti paskirti iš karto. Įstatymas netrukdo, kad teisėjų kandidatūros atsirastų pusmečiu anksčiau. Tuomet paskyrus teisėją, galima numatyti įsigaliojimo datą. Jeigu procedūra bent pusmečiu būtų paankstinta, tai, nepaskyrus teisėjo, būtų galima teikti naujas kandidatūras dar du kartus. Nutikusi situacija yra pagrindas pergalvoti pačią sistemą. Galiojantis įstatymas, teisėjų paskyrimo procedūros praktikos keitimo sistemai tikrai netrukdytų“, – teigė jis.

Kandidatai į KT įvertino Seimo įstatymų leidybos kokybę: skubos tvarkos imamasi per dažnai

Pirmadienį KT pirmininkas Dainius Žalimas LRT radijui teigė, kad Seimo įstatymų kokybė yra suprastėjusi. Anot jo, 2020 m. iš 18 KT nutarimų 14-oje pažymėta, kad ginčytinas vienas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Tuo metu kandidatai į KT teigia, kad ne visi Seimo leidžiami įstatymai yra blogi savo turiniu. Pasak jų, dažnai Konstitucijai prieštarauja pati įstatymo priėmimo forma.

„Aš taip nevertinčiau, kad Seimo įstatymų kokybė yra suprastėjusi. Klausimas yra pakankamai senas. Kiekvienais metais KT teismas vidutiniškai išnagrinėja iki 20 kreipimųsi. Lyginant su tuo, kad Seimo projektų per vienerius metus registruojama apie 1000 ir daugiau, priimami, žinoma, ne visi, bet didelė dalis. Taigi įvertinus išnagrinėjamų prašymų kiekį, tai nėra (Konstitucijai prieštaraujančių – ELTA) labai daug, kad būtų galima iš karto pasakyti, kad tai yra kokybės prastėjimas. Nesiečiau dviejų faktų, kad priimti KT nutarimai, kurie teigia, kad įstatymai prieštarauja Konstitucijai, yra sietini su suprastėjusia įstatymų leidyba. Kartais prieštarauja ne pats įstatymo turinys, o priėmimo forma, kai priima Seime ypatinga skuba ir pan. Mes negalime vertinti, kad leidyba suprastėjo ta prasme, kad būtent neva turinys yra blogas“, – Eltai sakė A. Kabišaitis.

Tuo metu A. Norkūnas pažymėjo, kad Seimo priimamų įstatymų skaičius yra per didelis. Anot jo, Seimas bei suinteresuotos visuomenės grupės nespėja įsigilinti ar išanalizuoti priimamą įstatymo projektą.

„Kiekvienas atvejis, matyt, yra individualus. Įstatymai nėra priimami šiaip sau, jie yra priimami reaguojant į socialines, ekonomines ir kitokias realijas. Prieš metus užklupo pandemija. Vyriausybės, specialistai nežino, ką daryti, kas bus ateityje. Bet jeigu yra situacija, kuomet Seimas turi priimti kokį nors įstatymą, tai jis priims tą įstatymą, bet ar tam jiems užteka kompetencijos, įsigilinimo, analizės, laiko? Pagaliau mūsų leidybos tradicijos, kai pas mus kiekviena Seimo kadencija paviešina skaičius, kiek daug įstatymų jie priėmė. Mes turbūt intuityviai suprantame, kad čia nėra nieko gero, nes galbūt pritrūksta įsigilinimo, diskusijos, pažiūrėjimo įvairesniu aspektu“, – sakė A. Norkūnas.

Advokatė G. Lastauskienė pripažįsta, kad priimtas Teisėkūros pagrindų įstatymas nedavė siekto proveržio įstatymų leidyboje. Pasak jos, Seimas per dažnai imasi įstatymus priiminėti skubos tvarka, taip apeidamas Teisėkūros pagrindų įstatymo tikslus.

„Kai Lietuvoje buvo priimtas Teisėkūros pagrindų įstatymas, atrodė, kad Lietuvos teisinėje sistemoje įvyko didelis proveržis. Pats įstatymo leidėjas save susisaistė įvairiais reikalavimais. Pavyzdžiui, kad teisinis reguliavimas būtų įgyvendinamas arba keičiamas tik tada, kai yra būtina, kad įvedant reguliavimą būtų neskubant pasižiūrima, kokia yra padėtis ir kokių tikslų yra siekiama, kad būtų atlikta kaštų ir naudos analizė. Atrodė, kad prasidės kitoks laikmetis ir gyvensime kitoje teisinėje sistemoje. Bet praėjo jau aštuoneri metai, o turime daugybę atvejų, kai įstatymai priimami skubos tvarka ar ypatingos skubos tvarka. Susiklostė paradoksali situacija, kad Seimas pats save susivaržė, bet ne visuomet jam pavyksta tokio reikalavimo laikytis. Žinoma, Seimo nariai, matyt, turi savo istoriją, naratyvą, kodėl taip išeina“, – Eltai sakė kandidatė į KT.

Pasak G. Lastauskienės, teisės aktų priėmimas skubos tvarka yra rimtas iššūkis įstatymų leidėjams bei teisinei sistemai.

„Tobulėjimo turime siekti, nes KT yra nemažai pripažinęs, kad vienas ar kitas teisės aktas prieštaravo dėl jo priėmimo tvarkos būtent dėl to, kad jis neturėjo būti priimamas skubos tvarka. Tai apsunkina galimybę visuomenei, suinteresuotoms grupėms dalyvauti svarstant vieną ar kitą teisės aktą. Čia yra problema, tikėtina, kad šią problemą teks spręsti mums visiems, tiek teisės aktus kuriančioms institucijoms, tiek teisės aktus taikančioms institucijoms. O tai, kad Seimas ar Seimo narių grupė dažnai kreipiasi į KT, tai rodo, kad parlamentas pats pripažįsta tokios problemos egzistavimą. Tai, kad mes turime ypač daug teisės aktų, priimamų skubos tvarka, yra rimtas iššūkis mūsų įstatymų leidėjams bei teisinei sistemai apskritai“, – pabrėžė G. Lastauskienė.

ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjas teikia Seimo jau kartą atmestą advokatės G. Lastauskienės kandidatūrą, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkė į šias pareigas siūlo teisėją A. Norkūną.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen siūlo skirti Konstitucinio Teismo teisėju Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą A. Kabišaitį. Buvęs Seimo vadovas Viktoras Pranckietis A. Kabišaičio kandidatūrą ketino teikti jau darbą baigusiame Seime.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Populiariausi

Prie Vilniaus savivaldybės nusidriekė eilės norinčiųjų pasiskiepyti.
21

Lietuvoje

2021.04.11 11:32

Prie vakcinavimo centro Vilniaus savivaldybėje liejosi aistros: turi registracijos laiką, bet reikia laukti eilėje

savivaldybė sako peržiūrėsianti vakcinavimo procesą; atnaujinta 12.02
21