Lietuvoje

2021.01.11 18:10

Sniegu ragina džiaugtis atsakingai: nukristi nuo skardžio dėl to, kad smagu matyti bedugnę, būtų kvaila

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.11 18:10

Ir į džiaugsmą, ir į liūdesį reikia pasinerti atsakingai – nukristi nuo skardžio dėl to, kad tau taip smagu matyti apačioje bedugnę, būtų kvaila. Taip apie savaitgalį prie kalniukų besibūriuojančius žmones kalba psichologai. Anot jų, būti gryname ore ir pasidžiaugti sniegu emocinei sveikatai naudinga, tačiau tai reikėtų daryti saugiai.

Pirmadienį, po savaitgalio linksmybių, kai daug žmonių rinkosi pasimėgauti žiema ir pačiuožinėti nuo kalnelių, policija pabrėžė, kad ateinantį savaitgalį gali riboti žmonių patekimą prie tam tikrų objektų.

„Kažkuria prasme tapome kalnelių ir panašių vietų policija. Daug turėjome reikalų, darbo. Iš vienos pusės buvome kaltinami, kad nepakankamai ryžtingai elgiamės, neišvaikome žmonių, nerašome protokolų, iš kitos pusės buvo klausimų, ką mes ten iš viso veikiame“, – sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Anot R. Požėlos, pareigūnams teko ne kartą išgirsti neatsakingų pasakymų, kad vaikams virusas nebaisus, kad, čiuožinėjant rogutėmis, užsikrėsti neįmanoma.

„Tos pačios grėsmės bus ir kitą savaitgalį. Planuojame ir kitas priemones, ribojant asmenų patekimą prie tam tikrų objektų. Akcentuojama, kad į tas pačias vietas vienu metu patenka daug žmonių, todėl bandysime kitą savaitgalį policinėmis priemonėmis tai tvarkyti“, – įspėjo R. Požėla.

Pabrėžia buvimo gryname ore naudą

Psichologai tvirtina, kad leisti laiką gryname ore – itin svarbu, tačiau akcentuoja, kad reikėtų laikytis ir karantino reikalavimų bei saugoti save ir kitus.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad ilgą laiką būti užsidariusiems namuose yra sunku, o galimybė išeiti į lauką, vaikščioti, praleisti laiką didesnėje erdvėje yra labai svarbu. Svarbu ir tai, kad kalbame ne apie trumpą laiką – jau pandemijos pradžioje mokslininkai sakė, kad čia kalbame ne apie sprintą, o apie maratoną.

Jei žiūrėtume iš sprinto perspektyvos, kažkiek laiko gali visiškai užsidaręs sėdėti namuose, bet su vienokiais ar kitokiais apribojimais, spėju, susidursime pakankamai ilgą laiką, kol vakcinavimas įsibėgės“, – LRT.lt sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis.

Vis dėlto, pažymi P. Skruibis – yra ir kita pusė: „Tikrai niekas neatšaukė reikalavimo laikytis fizinės distancijos – dviejų metrų. Galimybė užsikrėsti gryname ore yra mažesnė, bet ji egzistuoja“.

Nesinori, kad džiaugsmas sniegu vėliau keltų liūdesį

Judėjimas, buvimas lauke ir fizinis aktyvumas – universalūs dalykai, padedantys įveikti stresą, sutinka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros vedėja, Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto vadovė Nida Žemaitienė.

O atėjusi žiema žmonėms taip pat sukelia teigiamų jausmų. N. Žemaitienė sako, kad iškritęs sniegas tarsi užkloja viską – ir nerimą, ir liūdesį. Balta spalva mus visus nuteikia optimistiškai, bet nesinori, kad šis mūsų pasidžiaugimas sniegu ir balta spalva vėliau vėl sukeltų liūdesį, kai žiūrėsime į statistiką, viliasi psichologė.

„Džiaugtis galime, bet saugiai. Aš suprantu pareigūnus, kurie turi imtis priemonių viešajai tvarkai palaikyti, – tokiai, kokia šiuo metu ji yra. (...) Žinome, kad padėtis nepaprasta, nekasdieninė, tad jei nesilaikai taisyklių, natūralu, kad tavo elgesys sukelia pasekmes, kurios galbūt ir nemalonios, šiuo atveju – ir baudos. (...)

Ir į džiaugsmą, ir į liūdesį reikia pasinerti atsakingai. Nukristi nuo skardžio dėl to, kad tau taip smagu matyti apačioje bedugnę, būtų kvaila. Turėtume visada vertinti situaciją – džiaugsmui galimybių yra daug, esu įsitikinusi, kad yra daug galimybių džiaugtis saugiai“, – pabrėžia N. Žemaitienė.

Emocijos užgožia racionalų saugumą

Anot Sveikatos psichologijos katedros vedėjos, jau esame pavargę nuo karantino ir apribojimų, todėl noras eiti į lauką ir pasidžiaugti sniegu yra labai žmogiškas ir natūralus. Vis dėlto, akcentuoja N. Žemaitienė, gyvename ypatingomis sąlygomis, kai yra didelė rizika užsikrėsti koronavirusu, tad turime dėti visas pastangas jam suvaldyti ir išsaugoti kaip įmanoma daugiau žmonių gyvybių.

„Turime susitarimus, ką turime daryti, kad pandemijos situacija gerėtų. Atsiranda paprastas klausimas, kas svarbiau – ar svarbiau pamatyti pirmąjį sniegą ir čiuožinėti nuo kalniuko, ar vis tik ir tame kontekste galvoti apie tai, kiek saugu tai daryti?

Daugelis žmonių būriuojasi ant kalnelių, nedėvi apsisaugojimo priemonių, šalia kalbasi, nuo kalno leidžiasi... Nereikėtų pamiršti šių dalykų, prarasti sveiko proto ir sveiko požiūrio – pasidžiaugti sniegu tikrai galima, pačiuožinėti nuo kalnelio taip pat galima, bet tai reikia daryti saugiai, nebūtina būriuotis tose vietose, kur susirenka daug žmonių. (...)

Juk galima rasti daug būdų, kaip pasidžiaugti. Man atrodo, kad kai turime šiuos du prioritetus – saugumą, bandymą suvaldyti pandemiją ir norą pasidžiaugti sniegu, svarbesnis prioritetas išlieka saugumas“, – išskiria N. Žemaitienė.

Psichologė sako, kad paprastai žmonės yra sąmoningi ir saugosi – laikosi atstumų, net jei eina nusiėmę kaukę, prasilenkdami su kitu žmogumi ją vėl tinkamai užsideda. Galbūt mūsų emocijos kartais užgožia racionalų pradą ir saugumą, svarsto pašnekovė.

Vaikams – ne tik žiemos džiaugsmai, bet ir atsakingumo pamokos

N. Žemaitienės teigimu, leisti laiką lauke labai svarbu ir vaikams. Pasak jos, reikėtų paieškoti galimybių leisti vaikams pasidžiaugti sniegu ar nulipdyti sniego senį, tačiau galima pasinaudoti gera proga ugdyti vaiko pilietinį atsakingumą, mokyti įvertinti situaciją ir nepamiršti saugumo.

„Vaikai labai greitai supranta situaciją, jei su jais apie tai kalbiesi, jei jiems suprantama kalba paaiškini. (...) Man atrodo, kad su vaikais susišnekėti sunkumų nekils, jei ryšys ir kalbėjimas yra įprastas dalykas.

Vaikai nori pasidžiaugti, bet žinau, kad vaikas moka džiaugtis lygioje vietoje – jam džiaugsmui daug nereikia, jis gali lakstyti, kelti pusnis ir būti labai laimingas, jam nebūtina eiti ten, kur visi būriuojasi“, – įsitikinusi psichologė.

Tam pritaria ir P. Skruibis. Jo teigimu, buvimas lauke ypač svarbus tada, kai karantino metu vaikas negali susitikti su draugais, eiti į mokyklą ar darželį. Tačiau psichologas pabrėžia – ir šiuo atveju reikia galvoti apie saugumą.

„Pramoga būti lauke ir praleisti ten laiką yra labai svarbu, galvojant apie vaikų savijautą. Juo labiau, kad ir Lietuvoje, ir kitose šalyse atliktos studijos rodo, kad yra tokia tendencija, jog vaikų savijauta pandemijos metu suprastėja. Tėvų rūpestis suprantamas, tačiau niekas neatleidžia tėvų nuo atsakomybės rūpintis tuo, kad tai būtų ir saugu“, – tvirtina P. Skruibis.

Populiariausi

Karantinas Trakuose
5

Lietuvoje

2021.04.21 09:35

Lietuvoje – dar 1113 COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, per parą skiepų sulaukė daugiau nei 14 tūkst. asmenų

vienas miręs asmuo – 30-39 metų amžiaus grupės; atnaujinta 09.57
5