Aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas, teikdamas paaiškinimus Seimo sudarytai laikinajai komisijai, nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nusprendė prokurorai ir dėl K. Trečioko atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kilus viešoms abejonėms dėl aplinkos ministro K. Trečioko galimai neteisėtų veiksmų teikiant paaiškinimus Seimo sudarytai laikinajai komisijai, tyrusios vadinamosios Vijūnėlės dvaro istoriją, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui buvo pavesta išsamiai išnagrinėti su šia situacija susijusius turimus dokumentus bei papildomai gautus duomenis. Pasak prokurorų, įvertinus, kad šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog teikdamas paaiškinimus ministras būtų padaręs veiką, kuri turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta.
Prokuratūros pranešime nurodoma, kad Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad melaginga gali būti laikoma tik tokia informacija, kuri reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, jos iškraipymą arba realių, egzistuojančių faktų neigimą. Baudžiamoji atsakomybė už melagingų pranešimą, paaiškinimų ar duomenų teikimą asmeniui gali kilti tik tuomet, kai asmuo veikia tyčia, supranta, kad jo pateikta informacija yra melas ir siekia, kad tokia informacija būtų užfiksuota bei panaudota.
Nutarime, kuriame pagrindžiamas minėtas prokuroro sprendimas, teigiama, kad išanalizavus visus ministro K. Trečioko pateiktus komisijai paaiškinimus ir jų kontekstą, nustatyta, kad ministras neneigė savo bendravimo su Druskininkų meru socialdemokratu Ričardu Malinausku ir netgi patvirtino, kad pastarasis teiravosi jo dėl nutarimo projekto rengimo klausdamas, kodėl taip ilgai vyksta procedūra. Cituojant tik dalį aplinkos ministro atsakymų į komisijos narių klausimus, nebuvo atskleistas visas duotų paaiškinimų turinys, todėl tai leido susidaryti klaidinančiam įspūdžiui, kad šiai komisijai buvo meluojama.
„Tai, kad K. Trečiokas į klausimus atsakė lakoniškai ir neplėtodamas savo pokalbių su R. Malinausku turinio, nesudaro pagrindo teigti, kad jis veikė neteisėtai ir siekė suklaidinti Komisiją“, – rašoma prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroro priimtas nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Į prokurorus dėl K. Trečioko galimai melagingų parodymų Seimo laikinajai tyrimo komisijai kreipėsi Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Agnė Bilotaitė.
„Nemačiau, pirmiausia, pačių argumentų, kuriuos pateikė prokurorai, bet iš teisinės pusės man atrodo, kad ir tie patys įrodymai, tie patys pokalbiai ir ta pati situacija komisijoje, kai mes girdėjome, ir ta pati informacija apie tuos parodymus, kurie buvo duoti komisijai, rodo, kad buvo faktas, tai buvo melas, akivaizdu, čia nėra net dėl ko apie tai diskutuoti. Tiesiog tenka apgailestauti, nes, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą tokiais atvejais, tai tiesiog ką paskui paprastiems žmonėms galvoti apie teisingumą? Susidaro įspūdis, kad yra keli standartai“, – Eltai prokurorų atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. Trečioko liudijimo Seimo komisijai komentavo A. Bilotaitė.
Seimo narė tikino šį prokurorų nutarimą skųsianti.
„Kai tik gausiu tą nutarimą, nes pirmiausia, man reikia susipažinti su priežastimis ir argumentais, kuo remiantis, kokiu pagrindu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tada formuosiu skundą. Manau, tai ir padarysime“, – teigė ji.
Seimo laikinosios komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius teigė, kad prokurorai į kreipimąsi dėl K. Trečioko melagingų parodymų Laikinajai tyrimų komisijai pažiūrėjo formaliai, be to, stinga tokių bylų praktikos.
„Tokių bylų Lietuvoje nėra ir turbūt prokurorai dėl to, kad nėra praktikos ir įvertino taip, kaip įvertino. (...) Sunku nemačius nutarimo detaliai komentuoti, bet tokių bylų nėra nei teisminės praktikos, nei patirties. Lietuvoje turbūt nebuvo nė vienos bylos dėl laikinųjų komisijų įstatymų nuostatų pažeidimo“, – sakė V. Gailius.
Nors laikinosios komisijos pirmininkas buvo linkęs laikytis nekaltumo prezumpcijos, tačiau, anot jo, aplinkos ministras K. Trečiokas komisijai pateikė neobjektyvius atsakymus.
„Yra prokurorų nutarimas ir aš visą laiką sakau, jeigu kyla abejonių, turi būti teisėsauginis vertinimas. Kadangi tai yra susiję su nekaltumo prezumpcija, tai aš susilaikysiu ir nuo neatsakingo vertinimo. O teisėsauga įvertino, o, jeigu asmuo kviečiamas į komisiją pasirašo ir yra įspėjamas dėl atsakomybės, tai logiška, kad turi pateikti objektyvius duomenis, teisingumus duomenis teikti ir, mano nuomone, nebuvo visiškai objektyviai informuota ir neobjektyviai buvo atsakoma į komisijos klausimus. Dėl to viena iš komisijos narių ir kreipėsi ir kreipėsi į prokuratūrą“, – kalbėjo V. Gailius.
Pats ministras K. Trečiokas džiaugėsi jam palankiu prokurorų sprendimu.
„Noriu padėkoti dar kartą žurnalistams, kurie man praneša pirmiau negu aš gaunu kokią nors oficialią žinią. (...) Gera žinia, geras vertinimas. Tai rodo tik tiek, kad aš tikrai elgiuosi padoriai ir labai graži čia velykinė dovana man“, – Eltai sakė aplinkos ministras.
Pasak K. Trečioko, jo „atžvilgiu ekvilibristika gali būti pati įvairiausia“ bei žinant koks tai rezonansinis klausimas, prokurorai į jį pasižiūrėjo iš esmės, neatmestinai. Tai, kad A. Bilotaitė ketino skųsti prokurorų sprendimą, ministras vadino teise.
„Manyčiau, kad tai jau yra akivaizdžiai desperacija, visi bandymai pradedant specialiuoju liudytoju, paskui kitais kaltinimais. Viskas atkrito“, – teigė „tvarkietis“. Jo teigimu, visa tai daroma dirbtinai.
„Aš nenoriu vertinti, tegu įvertina žmonės, rinkėjai, teisininkai. Mano atžvilgiu, tai yra gera žinia“, – pridūrė ministras. K. Trečiokas taip pat tikėjosi palankaus prokurorų sprendimo dėl neteisėto pokalbių telefonu stenogramų paviešinimo, kur jis bus pripažintas nukentėjusiuoju.
ELTA primena, kad Seime yra K. Trečiokui yra inicijuota interpeliacija, tačiau ji atidėta iki balandžio 5 d. posėdžio. Ketvirtadienį dar vienos pertraukos, svarstant jam inicijuotą interpeliaciją, paprašė opozicinė TS-LKD frakcija.
