Lietuvoje

2021.01.08 10:12

Siūloma įsteigti naują Gyvūnų gerovės kontrolieriaus pareigybę

Jadvyga Bieliavska, ELTA2021.01.08 10:12

Siekiant efektyviau vykdyti gyvūnų teisių apsaugą, siūloma steigti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus pareigybę ir Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą.

Tai numatančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisas įregistravo Seimo nariai Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Domas Griškevičius, Dovilė Šakalienė, Tomas Bičiūnas, Andrius Mazuronis, Andrius Kupčinskas, Ligita Girskienė.

Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje.

Kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo prmininko teikimu būtų skiriamas Seimo. Tas pats asmuo kontrolieriumi negalėtų būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Projektas numato, kad kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne trumpesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą ir vadovaujamojo darbo patirties. Kontrolierius turėtų prisiekti Seime.

Siūlomas teisinis reglamentavimas numato, kad Gyvūnų gerovės kontrolierius yra Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos vadovas. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą sudarytų gyvūnų gerovės kontrolierius, valstybės tarnautojai ir kiti tarnybos darbuotojai.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, steigiama Seimo nutarimu.

Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba turėtų kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip yra įgyvendinamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų, tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, nuostatos Lietuvoje.

Ši tarnyba tirtų pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiama ar gali būti pažeista gyvūnų gerovė, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje. Aptikus nusikalstamos veikos požymių, tarnyba galėtų perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui.

Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba teiktų Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių gyvūnų gerovei pagerinti, dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ir naujų teisės aktų priėmimo bei politikos, susijusios su gyvūnų gerove, formavimo bei įgyvendinimo.

Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisa numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos atstovas papildytų Zoologijos sodų patikrinimo komisijos, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį. Tikimasi, kad tai leistų efektyviau vykdyti zoologijos sodų, invazinių rūšių kontrolę ir sistemiškai spręsti problemas.

Gyvūnų gerovės kontrolieriui numatoma prievolė informuoti visuomenę apie savo veiklą bei gyvūnų gerovės padėtį Lietuvoje Gyvūnų gerovės kontrolieriaus interneto tinklalapyje, o esant galimybei – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais.

Taip pat Gyvūnų gerovės kontrolierius kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos raštu turėtų pateikti Seimui gyvūnų gerovės kontrolieriaus praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
Tikimasi, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padės išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas bei išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, o pavienių atvejų skaičius – ženkliai sumažės.

Įstatymų projektų autoriai mano, kad efektyviam Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos darbui užtikrinti pakaks iki 15 etatų. Jų skaičiavimais, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos veiklos sąnaudos sudarytų apie 370 tūkst. eurų per metus.

Pasak projektus inicijavusio Seimo nario L. Jonausko, jų rengimą paskatino pernai atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai privačiuose gyvūnų zoologijos soduose.

Kaip pažymima dokumentų aiškinamajame rašte, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, turintys užtikrinti gyvūnų gerovės ir apsaugos kontrolę, kontroliuoja daugiau kaip 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmones, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojus, pienininkystės ūkius, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmones ir kt.

„Platus tarnybos atliekamų funkcijų spektras neleidžia pakankamai dėmesio skirti gyvūnų gerovės kontrolei, teikti siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti gyvūnų gerovės ir apsaugos problemas. Gyvūnų gerovės organizacijos pastebi, kad Lietuvoje neužtikrinama ne tik pakankama gyvūnų gerovės kontrolė, bet ir šioje srityje stinga tarpinstitucinio bendradarbiavimo, atsakomybės už nusižengimą neišvengiamumo“, – sakoma projektų aiškinamajame rašte.

Šiuo metu pagrindines gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, kuriems ši veikla nėra pagrindinė. Taip pat šiuo metu nėra kontroliuojančios institucijos, besispecializuojančios tik gyvūnų teisių kontrolėje, kuri prižiūrėtų ir tobulintų institucijų, veikiančių gyvūnų gerovės srityje, veiklą, sistemiškai spręstų problemas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt