Lietuvoje

2021.01.08 10:43

Teisėjo paslaugas siūlo vadybininkė: kaina nuo tūkstančio eurų, paslaugos teikiamos darbo metu

Teisėjų etikos ir drausmės komisija pradeda tyrimą; atnaujinta 19.15
Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.01.08 10:43

Konstitucinis Teismas (KT), Konstitucijos ekspertai ir įstatymų leidėjai tvirtina, kad teisėjai negali užsiimti komercine veikla ir dėstyti privačiose struktūrose, tačiau Aukščiausiojo Teismo teisėjas veda mokymus. Jo paslaugas už 1 000 eurų siūlo vienos bendrovės vadybininkė, kuri sako, kad per metus jau suorganizavo 6 seminarus. Teisėjas uždarbiavimo privačiose struktūrose viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje nenurodo.


LRT RADIJO žurnalistė ėmėsi socialinio eksperimento, norėdama sužinoti, ar pagrįstos kalbos, kad galima užsisakyti teisėjo paslaugas – mokymus.

„Gavome Jūsų laišką, kad domina su Andžejumi Maciejevskiu mokymai dėl bankroto. Noriu pasitikslinti, jus čia asmeniškai domina, ar čia būtų kaip vidiniai mokymai jūsų įmonei ar įstaigai? Ar viena klausytumėt? – taip pokalbį su tariama kliente pradėjo vienos įmonės mokymų vadybininkė. – Nes mes galime pasiūlyti vidinius mokymus konkrečiai pagal jūsų įstaigos ar įmonės specifiką ir konkrečiai jums su lektoriumi suderinti. Ar jūs prisijungtumėte į atvirą grupę?“

A. Maciejevskis yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjas. Įmonės, kuri siūlo pirkti teisėjo seminarus, interneto svetainėje apie lektorių buvo nurodyti tik du faktai: kad jis yra Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir kad yra pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys.

„Konkrečiu atveju matome, kad jo patirties aprašyme netgi nėra visa patirtis surašyta, nėra jo dėstytojavimo universitete, bet nurodytas jo darbas atrankos komisijoje. Jeigu žvelgiant tarp eilučių, gali atrodyti suinteresuotumas, tarsi kvietimas, kad jums – būsimiems teisėjams – naudinga seminare susipažinti su tokios komisijos nariu“, – taip lektoriaus teisėjo pristatymą suprato viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.

Tačiau pats Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Maciejevskis tokį pristatymą vadina rinkodara. „Čia iš tiesų gali būti įmonės rinkodaros dalykai, šito aš nežinau. Neklausiau jų ir nesiūliau jiems šito sakyti, tai nebuvo derinta tarp mūsų“, – LRT RADIJUI sakė LAT teisėjas. Bet ir kitoje įmonėje, siūlančioje to paties teisėjo mokymus, lektoriaus A. Maciejevskio pristatymas toks pats: nurodytos pareigos LAT ir informacija, kad lektorius yra pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys.

„Kaip jie pateikia tą, iš tikrųjų niekada nesusimąsčiau, – LRT RADIJUI sakė LAT teisėjas. – Na, pateikė pateikė. Aš net nemačiau skelbimo, pavyzdžiui, kaip jie mano paslaugą reklamuoja.“

Paslaugos kaina

Paslauga, kaip ją įvardijo pats teisėjas A. Maciejevskis, turi ir kainą. Ir kaip paaiškėjo socialinio eksperimento metu, teisėjo paslaugą siūloma užsisakyti už kiek daugiau nei 1 000 eurų. Toks esą įkainis, jeigu teisėjo paslauga būtų perkama individualiai.

„Atskirai užsisakyti būtų labai brangu turbūt, neįpirktumėme? – socialinio eksperimento metu vadybininkės pasiteiravo tariama klientė. – Žiūrint, kiek lėšų esate nusimatę, kiek galėtumėte skirti, bet daugiau nei 1 000 eurų kainuotų kokių 5 akademinių valandų mokymai. Žinot, kiti būna perka ir vienam asmeniui tuos mokymus, individualiai“, – įvardijusi individualios lektoriaus paskaitos kainą, vadybininkė pasiūlė derėtis.

„Jeigu truputėlį gal trumpesnį glaudesnį (kursą – red. past), gal tada ta kaina būtų apie 1 000, gal 1 100. Nesinori, ar ne? Tai galime tartis taip: aš pasiklausiu, kada mes planuojame turėti bankroto su A.Maciejevskiu seminarą“, – dėstė ji.

Teisėjo vedamus seminarus pirkti yra siūliusios mažiausiai dvi bendrovės – „Mokesčių klubas“ ir „Mokesčių srautas“. Dažniau siūlytas kelių ciklų paskaitų paketas, tačiau pageidaujant galima buvo pirkti ir atskirų lektorių seminarus. Viešo seminaro kaina, kai mokymų gali klausyti pavieniai asmenys kartu su kitais, prasideda nuo 100 eurų.

Teigia, kad neuždarbiauja

„Galiu pasakyti, kad komercinėse struktūrose aš neuždarbiauju, – taip LRT RADIJUI sakė teisėjas A. Maciejevskis. – Jeigu kalbate apie mokymus, taip, aš sutinku kartas nuo karto pravesti paskaitas apie Aukščiausiojo Teismo praktiką. Aš manau, kad tai naudinga visuomenei, nes yra visuomenės švietimas.“

Teisėjo seminaras jau pernai buvo suplanuotas šių metų vasariui, ieškota klientų. Paskutinį seminarą jis vedė gruodį. Buvo antradienis, darbo diena, seminarą teisėjas vedė darbo metu. Laisvadienio tą dieną, kaip informavo LAT atstovė ryšiams su visuomene Olga Kungienė, teisėjas nebuvo prašęs ir gavęs, nes teisėjai darbo laiką esą planuoja laisvai.

Beje, A. Maciejevskis gauna iki 20 proc. mažiau bylų nei kiti teismo teisėjai. Tačiau tai nesusiję su teisėjo papildoma veikla, o, anot O. Kuncienės, susiję su mediacine veikla – A. Maciejevskis yra teismo mediatorius.

Tokios veiklos nedeklaruoja

LAT atstovė O. Kungienė nurodė, kad visų teisėjo sandorių reikėtų ieškoti Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT). „Duomenys apie deklaruotą LAT pedagoginę ir kūrybinę veiklą 2018–2020 m., už kurią jiems buvo atlyginama, yra vieši, jie pateikiami bei kaupiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) interneto puslapyje“, – rašoma LAT atsakyme. Anot O. Kungienės, teismo pirmininkas nuolat primena teisėjams pareigą deklaruoti privačius interesus. Šiuo metu LAT pirmininko pareigas laikinai eina Sigita Rudėnaitė.

Ir nors teisėjo seminarus pardavinėja ne viena privati komercinė įmonė, teisėjas viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje sutarčių su jomis nėra deklaravęs.

Ar bankroto tema teisėjas A. Maciejevskis vienas įmonėje veda seminarus, ar yra ir daugiau lektorių, to tariama klientė pasiteiravo seminarus pardavinėjančios vadybininkės.

„Dažniausiai paskutiniu metu su juo, su A. Maciejevskiu, seminarus darome kas kokius du tris mėnesius. Tikrai šiais metais turėjome, žinokite, gal 6 ar 5 seminarus, jeigu taip grubiai tariant, dažnais intervalais.“

„Su A. Maciejevskiu?“ – pasitikslino tariama klientė. „Taip taip“, – atsakė atstovė.

„Svarbiausia, kad teisėjas išliktų nepriklausomas ir vykdydamas savo pareigas vykdytų jas tinkamai ir vykdydamas pareigas tik įstatymo klausytų, nežiūrėtų į kažkokias įtakas ir galimus interesus, – taip LRT RADIJUI paaiškino teisėjas, kodėl nedeklaravo papildomų pajamų viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje. – Šiuo atveju aš manau, kad galiu tą pilnai užtikrinti, jokio intereso nėra, o deklaravimas, jis gali būti, bet pareigos nėra ir šiuo atveju kai konflikto nėra.“

Pajamų dydis – paslaptis

Kiek teisėjas iš privačių bendrovių prisidūrė prie algos, visuomenei galėtų pateikti Mokesčių inspekcija, tik teisėjas turėtų duoti sutikimą.

„Duomenys apie fizinio asmens pajamas nėra paslaptyje laikoma informacija, todėl ji gali būti atskleista arba paties asmens, arba mokesčių administratoriaus su asmens raštišku sutikimu“, – paaiškino Mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė. Tačiau teisėjas, paprašytas duoti sutikimą susipažinti, kiek lėšų užsidirbo iš privačių struktūrų, tokio sutikimo nedavė. Jis sakė, kad seminarus veda pagal autorines sutartis.

„A. Maciejevskis mūsų seminare dėsto dėl to, kad yra aukščiausios kompetencijos teisės specialistas, kuris pasižymi ir puikiais dėstymo įgūdžiais. Būtent todėl teisėjas buvo pakviestas dėstyti CPK kursuose ir bankroto reformos, įvykdytos 2020 m., seminare“, – LRT RADIJUI atsiųstame rašte nurodė „Mokymų klubo“ atstovas Donatas Jotka.

Anot jo, su visais lektoriais sudaroma mokymo paslaugų arba autorinė sutartis, atlygis esą priklauso nuo kelių kriterijų. A. Maciejevskio įkainio jis neatskleidė. „Konkretaus lektoriaus atlygis už konkretaus seminaro pravedimą yra konfidenciali informacija, todėl be lektorių sutikimo mes tokios informacijos atskleisti negalime“, – nurodyta rašte. Čia taip pat pateikta, kad lektoriams sumokamas nuo 300 iki 600 eurų atlygis už vieną seminarą.

„Pedagoginėje ar kūrybinėje veikloje dėstytojui neatstovauja vadybininkai, nė vienas dėstytojas neturi vadybininkų, dėstytojai turi valandas ir dėsto. Jeigu yra vadybininkė, tai jau komercinis projektas“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kuris po vasarą kilusio skandalo dėl teisėjų uždarbiavimo privačiose struktūrose paprašė teismų pateikti teisėjų, kurie verčiasi mokymų veikla, sąrašą.

Dalis teisėjų, iki tol taip pat vedusių seminarus, šios veiklos atsisakė. Juo labiau, kad ir KT šių metų vasaros pabaigoje papildomai išaiškino, kad teisėjai komercinėse įstaigose uždarbiauti negali.

„Teisėjas negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą, taip pat pagal sutartį ar bet kokia kita forma teikti paslaugų verslo, komercijos arba kitokioms privačioms įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms (įskaitant mokymus organizuojančias privačias įstaigas, įmones ar organizacijas”, – rašoma praėjusį rugpjūtį papildytame KT reglamente.

Anot L. Kasčiūnio, teisėjams nedraudžiama dėstyti aukštosiose mokyklose, bet teisėjai gali tiesiog ieškoti didesnio uždarbio, nes privačios struktūros moka daugiau nei universitetai.

„Kur grėsmės? Grėsmės teisėjų nepriklausomumui ir galimam interesų painiojimui, nes už seminarus, mokymus ar tuos projektus kažkas sumoka“, – LRT RADIJUI kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Tokie teisėjų mokymai arba uždarbiavimai nedera su Konstitucija. Tai iš esmės yra vertimasis komercine ūkine veikla, kurią Konstitucija draudžia“, – LRT RADIJUI sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius, Konstitucijos ekspertas Vytautas Sinkevičius.

Tokios pat pozicijos jis laikėsi ir vasarą, kai buvo pranešta, kad papildomai su kitų teismų teisėjais uždarbiauja ir KT teisėja Daiva Petrylaitė. Taip pat buvo įvardytas apeliacinio teismo teisėjas Artūras Driukas, kuris siūlomas į LAT teisėjus, ir jau minėtas A. Maciejevskis.

Paaiškėjus apie teisėjų uždarbiavimą, KT atnaujino reglamentą, kuriame nurodoma, kad teisėjai privačiose struktūrose dėstyti negali. D. Petrylaitės viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje nurodoma, kad papildomų mokymų ji nebeveda, A. Driukas taip pat sakė, kad visų pasiūlymų vesti mokymus nuo to laiko atsisakė. Papildomo uždarbiavimo pagal autorines sutartis neatsisakė tik A. Maciejevskis.

„Man iš tikrųjų klausimas kyla, iš kur tiek drąsos, kad yra vaikščiojama ant ašmenų santykyje su Konstitucija“, – stebėjosi L. Kasčiūnas.

Aukščiausiasis Teismas Konstituciją aiškina savaip

„Negalima prisidengti, kad tai pedagoginė ar kūrybinė veikla. Kūrybinė veikla yra kažkokio originalaus naujo iki šiol nebūto produkto sukūrimas. Ką teisėjas pasako, jis apibendrina teismų praktiką. Jis pasako tai, kas yra, tai nėra originalus iki šiol nežinomas, vertę turintis produktas“, – LRT RADIJUI aiškino profesorius V. Sinkevičius.

Tačiau LAT vadovybė dėl privačiose įmonėse teisėjų vedamų seminarų laikosi kitokios pozicijos nei KT, Konstitucijos ekspertai ir įstatymų leidėjai.

„Iš tikrųjų tokia veikla teisėjams nėra draudžiama, ji kartu su pedagogine veikla yra leidžiama ir vertinama kaip kūrybinė teisėjo veikla, kurią leidžia ir Konstitucija, ir teisėjų įstatymas, ir yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2014 m. konsultacija, kad tokia veikla – seminarų, mokymų vedimas – yra kūrybinė veikla, ji vykdoma pagal autorines kūrinio užsakymo sutartis“, – LAT vadovybės poziciją perdavė atstovė O. Kungienė.

LRT RADIJUI pradėjus domėtis teisėjo uždarbiavimu, iš įmonės svetainės lektorių sąrašo A. Maciejevskio pavardė buvo ištrinta, palikta tik nuotrauka.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija pradeda tyrimą

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkė Sigita Jokimaitė teigė, jog komisija dėl LAT teisėjo A.Maciejevskio pradeda tyrimą. Anot jos, kad būtų pradėtas tyrimas, pasisakė dauguma komisijos narių. „Mes inicijuojame tyrimą, jį pagal nuostatus atlieka to teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininkas arba sudaryta komisija“, – sakė S.Jokimaitė.

Anot jos, pasibaigus tyrimui dėl teisėjo veiksmų sprendimą balsų dauguma turi priimti Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Jeigu bus nuspręsta, kad teisėjas A.Maciejevskis pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, jam bus iškelta drausmės byla ir perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui, kuris sprendžia dėl konkrečios nuobaudos.

Dėl Aukščiausiojo teismo teisėjo mokymų privačioje bendrovėje Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra gavusi pranešimą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija mano, kad teisėjo veiksmuose gali būti tam tikrų Teisėjų etikos kodekso pažeidimų“, – tvirtino S.Jokimaitė.

Populiariausi

Prie Vilniaus savivaldybės nusidriekė eilės norinčiųjų pasiskiepyti.
21

Lietuvoje

2021.04.11 11:32

Prie vakcinavimo centro Vilniaus savivaldybėje liejosi aistros: turi registracijos laiką, bet reikia laukti eilėje

savivaldybė sako peržiūrėsianti vakcinavimo procesą; atnaujinta 12.02
21