Lietuvoje

2021.01.07 09:14

Prokuratūra prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus

atnaujinta 16.23
Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS, Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.07 09:14

Generalinė prokuratūra siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus.

Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

„Kaip jums žinoma, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šių greitųjų testų pirkimo aplinkybių. Tai yra savarankiškai atliekamas tyrimas. Tačiau atliekant jį, buvo gauti duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad perkant šiuos greituosius testus buvo sumokėta daugiau, negu tie testai tuo metu rinkoje kainavo.

Dėl to ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą, ginant viešą interesą, ir civilinio proceso tvarka siekti panaikinti sudarytus sandorius. Atitinkamai įvertinti juos ir į valstybės biudžetą grąžinti virš 4 milijonų sumą. Tai yra tiek, kiek manoma, kad buvo permokėta“, – aiškino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Generalinės prokuratūros komentaras dėl greitųjų testų

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį, kuriuo prašoma niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų COVID-19 EXPRESS įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 142 600 eurų.

Pasak prokuratūros, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu įsigyjant greituosius COVID-19 testus buvo gauti duomenys dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Sumokėta daugiau nei rinkos kaina

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.

„Neįvertinus kitų teiktų pasiūlymų, neieškant tiekėjo, galinčio tiekti greituosius testus už konkurencingą kainą, priėmus bendrovės pasiūlytą kainą, sudaryta sutartimi galimai buvo sumokėta ženkliai daugiau nei pagal rinkoje galiojusius įkainius“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.

Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Pasak prokuratūros, siekiant nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui šiuo metu detalesnė informacija neteikiama.

Įtarimai – bendrovių atstovams, buvusiai viceministrei

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Greitieji testai buvo nupirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu buvo pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Veryga siekį išieškoti 4 mln. eurų už COVID-19 testus vertina teigiamai

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako teigiamai vertinantis teisėsaugos siekį išieškoti dalį už greituosius COVID-19 testus sumokėtos sumos.

„Gerai, kad yra rūpinamasi viešu interesu ir aš tikrai neturiu kompetencijos vertinti tų visų niuansų, kas kiek iš to užsidirbo, kokias maržas turėjo, ar ten vyko kažkas po to neskaidraus. Aš šito tikrai nežinau ir negaliu vertinti, bet prokuratūros darbas yra ginti viešąjį interesą ir akivaizdu, kad jie tą daro. Tai gerai vertinu“, – žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Jis sako, kad dėl tuo metu buvusios įtemptos situacijos tikrai egzistuoja galimybė, jog už testus galėjo būti permokėta.

„Tikrai manau, kad ne tik Lietuvoje bet ir daug kur pasaulyje ta situacija kas galėjo, tas bandė, matyt, naudotis, žinant, kad reikia greitai nupirkti, nėra laiko kažkokiems ilgiems pirkimams ir įstatymai buvo koreguoti taip, kad nereikėtų laukti, nereikėtų skelbti viešųjų pirkimų, kad greitai įsigytume, nes tikrai buvo iš po nosies tos prekės atimamos, nes mokama buvo daugiau – čia kalbant apie įrangą, asmens apsaugos priemones“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Žinoma, kad galėjo pasinaudoti ta situacija žmonės, kurie bandė tokiu būdu užsidirbti pinigų. Ar tikrai taip buvo, ar ne, teismas įvertins“, – pridūrė jis.

L. Savickas BNS taip pat sakė, kad teisėsaugos pareiga yra atlikti priežiūrą, ar nebuvo mėginama pasipelnyti iš sunkiu laikotarpiu vykdytų įsigijimų.

„Iš tikrųjų įstatymai numato atitinkamoms tarnyboms ir institucijoms teisę ir pareigą vykdyti viešojo intereso priežiūrą, jeigu yra įžvelgiamos kažkokios konkrečios rizikos, kad viena ar kita įmonė neteisėtu būdu siekė pasipelnyti iš tokio sudėtingo valstybės laikotarpio. Jeigu tarnybos jau suformulavo konkretų sprendimą ir gali teikti tam tikrus procedūrinius žingsnius atlikti, tuomet tai tikrai yra jų teisė ir pareiga, kurią turėtų padaryti“, – sakė jis.

L. Savickas pabrėžė tiesiogiai nedalyvavęs priimant šiuos sprendimus, tačiau pridūrė, jog tuo metu viso pasaulio valstybės susidūrė su sunkumais apsirūpinti pandemijos valdymui reikalingomis priemonėmis.

„Labai daug dėmesio, manau, turėtų būti skiriama, kad mūsų priežiūros, teisėsaugos institucijos skirtų daugiau pastangų ir dėmesio ne pofaktiniam išieškojimui problemų, bet realiu laiku, kai yra tokia skuba, pagalbai ir bendradarbiavimui priimant sprendimus, kad mes galėtume tokių situacijų išvengti“, – sakė L. Savickas.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis komentuodamas situaciją BNS sakė, kad prokurorai dirba savo darbą, o ar jie teisūs, pasakys teismas.

S. Skvernelis taip pat teigė, jog pirkimai, jo vertinimu, vyko pagal procedūras, o skubą lėmė tai, kad pandemijai nebuvo įmanoma iš anksto pasiruošti.

„Jeigu prokurorai mato (pažeidimus), jie ir kreipėsi, toks jų darbas o ar buvo, ar ne, pasakys teismas. Dabar atsukus devynis mėnesius atgal, jei buvo galima žinoti, kad bus pandemija prieš kokius pusantrų metų, būtų ramiai pagal procedūras supirkta viskas, ko Lietuvai riekia. O kai atsiranda problema, kad visko reikia visoms valstybėms vienu metu – kiek aš žinau, visi pirkimai buvo padaryti pagal procedūras“, – sakė S. Skvernelis.

Populiariausi