Lietuvoje

2021.01.09 11:15

Vasarą sostinėje nukritęs balkonas ne išimtis – Vilniuje skaičiuojama per du tūkstančius avarinės būklės balkonų

Gabrielius Grubinskas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.01.09 11:15

Vilniaus savivaldybė nustatė, dėl ko viename daugiabučių vasarą iš penkiolikto aukšto nukrito balkono atitvarai. Specialistai LRT RADIJUI teigia, kad nelaimė įvyko dėl nekokybiškų statybinių medžiagų ir netinkamos namo priežiūros. Tokių namų Lietuvoje yra ir daugiau, dėl to, ekspertų teigimu, avarija gali pasikartoti.

Trečdalis balkonų – avarinės būklės

Avarijos tyrimo komisijai nustačius, kad Vilniuje, Lazdynų mikrorajone balkono atitvarai nukrito dėl prastų statybinių medžiagų ir netinkamos namo konstrukcijų priežiūros, savivaldybė daugiabučio bendrijai priekaištauja, kad remontas vyksta pernelyg lėtai.

Sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad patikrinus kitų namo balkonų konstrukcijas, nustatyta, jog trečdalis jų yra avarinės būklės.


„Yra sudarytas darbų planas, kad avarines situacijas likviduoti ir panašių nelaimių neatsitiktų, – tvirtina Vilniaus miesto vicemeras. – Tačiau sunku šnekėtis su šio namo bendrija ir konkrečiai pirmininku, kuris nors supranta sprendimus, bet jam pastoviai reikia priminti, kad darbai būtų vykdomi.“

Gyventojai už, pirmininkas – prieš renovaciją

Anot V. Benkunsko, savivaldybė pagal teisės aktus neturi galimybių privalomai skirti nurodymus. Pasak jo, ta atsakomybė priklauso bendrijai ir techniniam namo prižiūrėtojui.

Sunku šnekėtis su šio namo bendrija ir konkrečiai pirmininku, kuris nors supranta sprendimus, bet jam pastoviai reikia priminti, kad darbai būtų vykdomi.

„Situaciją sekame, prižiūrime, bet kai kuriuos dalykus tikrai norėtųsi daryti greičiau. Čia galima ir kitą dalyką paminėti, kad po nelaimės savivaldybės įstaiga, kuri atsakinga už renovacijos projektus, organizavo namo balsavimą dėl renovacijos. Gyventojai pasiryžo renovacijai, bet pats pirmininkas, kuriam priklauso name du butai, balsavo prieš“, – nuostabos neslepia sostinės vicemeras.

Pats Architektų gatvėje esančio 16-kaaukščio pirmininkas Vytautas Kleiza situaciją komentuoti LRT RADIJUI atsisako. Jis tik priduria, kad likvidavimo darbai vyksta gyventojų lėšomis, o iš savivaldybės kol kas paramos nesulaukta.

Gyventojai pasiryžo renovacijai, bet pats pirmininkas, kuriam priklauso name du butai, balsavo prieš.

Ekspertai rugpjūtį skaičiavo, kad namo remontui reikės apie 80-imt tūkstančių eurų.

Avarinės būklės balkonų – tūkstančiai

Tuo metu Vilniaus savivaldybė po avarijos ėmėsi tikrinti ir kitus, panašios statybos daugiabučius. Vicemero teigimu, situacija visur panaši – konstrukcijos pasenusios ir neprižiūrimos.

„Situacija dinamiška, nes ne visų namų gyventojai palieka viską likimo valiai, balkonai kai kur tvarkomi. Panašios statybos namų per tą laikotarpį nuo rugpjūčio buvo patikrina daugiau nei šimtas. Nustatyta avarinių balkonų. Bet pagrindinis dalykas, kad (balkonų – LRT.lt) būklę nuolat turi prižiūrėti techniniai prižiūrėtojai.

Situacija visur panaši – konstrukcijos pasenusios ir neprižiūrimos.

Tai reiškia ne tik formaliai pasirašyti, kad namas tinkamas (eksploatuoti – LRT.lt), bet realiai vertinti, ar (balkonų – LRT.lt) būklė nekelia avarijų grėsmės. Siūlome gyventojams priimti sprendimus dėl (daugiabučių namų – LRT.lt) renovacijos. Gal tai ir ilgesnis procesas, bet jis duoda daug didesnę naudą“, – neabejoja sostinės vicemeras.

V. Benkunskas skaičiuoja, kad vien Vilniuje yra daugiau nei du tūkstančiai avarinės būklės balkonų.

Ragina nelaukti, kol balkonai pradės kristi

Namų bendrijų atstovai nesutinka, kad priežiūra Lietuvoje vykdoma netinkamai. Šalies daugiabučių savininkų bendrijas vienijančios organizacijos prezidentė Daiva Matonienė teigia, kad dauguma administratorių patikrinimus vykdo du kartus per metus – prieš ir po šildymo sezono.

„Visur visko gali būti, bet pagal mano matymą ir žinias, tos apžiūros vyksta atsakingai. Aš sakyčiau, kad kitoje vietoje yra didesnė problema ir iššūkis – kada surašomas aktas dėl esamų problemų, nuo tos vietos reikėtų pradėti žiūrėti, kaip greičiau ir efektyviau tuos balkonus tvarkyti, – įsitikinusi D. Matonienė. – Trūksta sklandesnių procesų ir tvarkos.“

Pasak pašnekovės, po rugpjūtį Vilniuje įvykusios nelaimės tikrinimų nepadaugėjo. Tam sutrukdė koronaviruso pandemijos situacija. „Nors iš principo nelaimė nėra gerai, bet ji atkreipė dėmesį į tą situaciją, kad Lietuvoje 75 procentai namų yra pastatyti iki 1992 metų. Senų namų turime daug, renovacijos laukia virš 30 tūkstančių daugiabučių.

Pastatų fondas vis senėja ir tų rizikų dėl avarijų bus vis daugiau. Turime iš principo peržiūrėti reglamentavimą, kad galėtume greičiau pradėti tvarkymo darbus, nelaukiant, kol balkonai pradės kristi“, – sako Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentė.

Turime iš principo peržiūrėti reglamentavimą, kad galėtume greičiau pradėti tvarkymo darbus, nelaukiant, kol balkonai pradės kristi.

D. Matonienė LRT RADIJĄ taip pat informuoja, kad su prašymu keisti reglamentavimą į Aplinkos ministeriją žadama kreiptis kitą savaitę. Kiek anksčiau į ministeriją kreipėsi ir Vilniaus savivaldybė. Ji prašo suteikti galimybių savivaldybėms griežčiau kontroliuoti, kaip prižiūrima namų techninė būklė.

Tuo metu Aplinkos ministerija sako, kad jau sudaryta darbo grupė, turinti iki pavasario parengti pakeitimus, tarp jų – susijusius su daugiabučių namų balkonų priežiūra.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt