Lietuvoje

2021.01.06 16:51

Mokslininkai apie Lietuvos kovą su liepsnojančia pandemija: stigo ne pinigų, o gebėjimų ir pasitikėjimo

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.06 16:51

Koronaviruso sukelta krizė parodė ne tik viešojo sektoriaus silpnumą, bet ir bendradarbiavimo ribotumą. Apie tai kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių ir politikos santykių instituto (VU TSPMI) surengtos diskusijos dalyviai.

Diskusijoje pristatytas VU TSPMI mokslininkų tyrimas – jie analizavo sveikatos apsaugos sistemos ir ekonominės politikos atsaką į COVID-19 krizę Lietuvoje ir ES.

Tai nagrinėję Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkai sakė, kad ši krizė yra kitokia, nes stigo ne tiek pinigų, kiek valdymo gebėjimų ir pasitikėjimo – tarp valstybės institucijų, visuomenės ir verslo. Antra, koją pakišo užtikrintumas, įgytas suvaldžius pirmąją bangą. Be to, trečia, dėmesį nuo pasirengimo antrajam išbandymui atitraukė Seimo rinkimai.

Mokslininkų tyrimas parodė, kad viešasis sektorius tinkamai neišlaikė krizės valdymo egzamino ir kad derėtų stiprinti šios srities imunitetą – ne tik plėsti kompetencijas, bet ir pasitelkti ekspertus kuriant veiksmų planus.

„Kiek mes investavome per 30 metų į viešąjį sektorių, tiek per šią krizę ir pamatėme“, – pristatant tyrimą nuskambėjo vieno apklausoje dalyvavusiojo mintis.

Ne tik sveikatos, bet ir ekonomikos krizė

Diskusijoje dalyvavęs VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas rėmėsi ekonomikos profesoriaus Richardo Baldwino mintimi: „Užsimokit plačiai, veikit drąsiai ir palikit įjungtas šviesas“.

„Kitaip sakant, negalvokite apie taupymą, skolinkitės, jei reikia, kad būtų palaikomas verslas, žmonių pajamos, darbo vietos, kol krizė bus suvaldyta, užsikrėtimų kreivė leisis. Reaguokite greitai, kad neįsivyrautų panika ir pesimizmas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Jis sakė, kad pabrėžiama, jog reikia skolintis tiek, kiek reikia, kad būtų galima greitai reaguoti į pokyčius, susijusius su pandemija.

Pasak R. Vilpišausko, efektyviausios buvo horizontalios paramos priemonės, ypač mokesčių atidėjimas.

„Lietuva mokėsi, buvo tiesiogiai bendraujama su kitų šalių ministrais, diplomatinės tarnybos rinko medžiagą, kaip reaguoja kitos šalys. Bet labiausiai buvo mokomasi iš savo patirties, veikiama bandymų ir klaidų būdu. Reikia pasakyti, daugiausia mokėsi politinio lygmens pareigūnai“, – įžvalgomis dalijosi R. Vilpišauskas.

Jis pabrėžė, kad ši pastaroji krizė, kurią sukėlė koronavirusas, yra dvilypė.

„Ši krizė yra ypatinga tuo, kad tai ne tik tik pandemija, kuri atnešė pasekmių žmonių sveikatai, gyvybei, bet tai ir ekonomikos krizė. Tai ir pasiūlos bei paklausos krizė, nes dalis paslaugų ribojama, jos tampa nebeprieinamos. Keičiasi ir vartotojų dėmesys, didėja taupymas, žmonės pasidaro atsargesni, nėra tikri dėl savo darbo vietos“, – krizę apibūdino R. Vilpišauskas.

Jis įžvelgia šios krizės išskirtinumą.

„Galima teigti Lietuvos istorijoje pirma tokia krizė, kai trūko ne pinigų, o kai trūko valdymo gebėjimų ir pasitikėjimo tarp valstybės institucijų, visuomenės ar verslo“, – apibendrino R. Vilpišauskas.

Savickas: buvusi valdžia sugriežtino priemones

Diskusijoje išklausytas ir buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas. Jis sakė, kad buvusi valdžia, matydama, kad padėtis vėl pradėjo blogėti, pritaikė griežtesnes priemones.

„Silpnoji pusė – išryškėjo viešojo sektoriaus silpnosios kompetencijos. Tai – klaidų netolerancija ir lyderystės stoka viešame sektoriuje“, – sakė L. Savickas.

Jis pabrėžė, kad turi būti stiprinami viešojo sektoriaus grandies pajėgumai.

Pernelyg didelis užtikrintumas pakišo koją

„Vasarį ir kovą visos ES valstybės griežtino pandemijos valdymą. Lietuva taip pat tai darė ir greitai reagavo. Lietuva buvo viena pirmųjų, kurioje buvo uždarytos mokyklos ir įvesta ekstremalioji padėtis.

Pavasarį ir vasarą visos ES valstybės atlaisvino sąlygas, Lietuva taip pat, bet Lietuva išsiskiria, nes atlaisvino daugiau. Tuomet kilo antroji banga. Buvo vadovaujamasi paradigma, kad išmokome valdyti krizę, tad nebereikės taip griežtai užsidaryti, bus galima tai daryti sumaniau, lokalizuotai. Bet daugelyje šalių padėtis smarkiai prastėjo, vėl grįžta prie griežtų priemonių, skelbti karantinai“, – padėtį apibūdino VU TSPMI doc. dr. Vytautas Kuokštis.

Jis pabrėžė, kad tuomet dominavo sveikatos apsaugos klausimai, o ne ekonominiai.

„Kodėl buvo švelninamas reguliavimas? Keitėsi paradigma, buvo mąstoma, kad mes išmokome, atsekame kontaktus, gerėjo objektyvios aplinkybės, virusas buvo mažiau išplitęs. Buvo kalbama apie galimą Seimo rinkimų įtaką. Negalime vienareikšmiškai teigti, kad jie turėjo įtaką laisvinimui arba vėlesniam griežtinimui. Buvo išsakyta tokia nuomonė, bet kiti interviu dalyviai nesutiko“, – kalbėjo V. Nakrošis.

Tiesa, anot jo, Seimo rinkimai galėjo turėti įtakos tuo atžvilgiu, kad buvo mažiau skiriama dėmesio pasirengimui antrajai pandemijos bangai.

„Tai, kad Lietuva labai valdė virusą pradžioje, vėliau priemones atlaisvino, o dar vėliau sugriežtino, rodo lankstumą. Kita vertus, nelabai didelis nuoseklumas apsunkina gyventojų norą ir galimybes laikytis besikeičiančių reikalavimų“, – pabrėžė mokslininkas.

Pasak jo, pernelyg didelis užtikrintumas, įgytas suvaldžius pirmąją bangą, galėjo lemti tai, kad nebuvo pakankamai gerai pasiruoštai antrajai bangai.

Įgūdžių stoka išvargino

Vienas iš tyrimo autorių VU TSPMI prof. dr. Vitalis Nakrošis pabrėžė, kad pandemijos valdymas išvargino tuos, kuriems teko ir tenka su ja grumtis.

„Tai – šliaužianti arba ilgai deganti krizė, kur vargina politikus, tarnautojus ir kitus suinteresuotų grupių atstovus“, – sakė VU TSPMI prof. dr. Vitalis Nakrošis.

Jis pabrėžė, kad visus juos vargino didelis darbo krūvis, didelis netikrumas, poreikis dirbti iš namų, riboti socialinius kontaktus darbe.

„Reikėjo inovatyvių sprendimų, prisitaikymo prie besikeičiančios krizės. Tai nebuvo paprasta padaryti, nes tiek politikai, tiek tarnautojai susidūrė su įvairiomis kliūtimis. Tai susiję su biurokratizmu, įgūdžių stoka, kompetencijos stoka“, – vardijo profesorius.

Šimonytei paslaptis – mobilumas parduotuvėse

Premjerė Ingrida Šimonytė neskubėjo kritikuoti buvusios Vyriausybės. „Nelabai norėčiau ginčytis su buvusia Vyriausybe dėl sprendimų, kurie buvo priimti. Niekada smarkiai dėl jų nesiginčijau – nei dėl karantino, nei dėl kitų dalykų. Man gal mažiau patiko bandymas eliminuoti Seimą iš kai kurių epizodų, bet buvo, tai buvo“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad buvo praleistas svarbus epizodas vasarą, kai reikėjo rengtis antrajai bangai, kurios signalų buvo apstu.

Premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad kol kas nematomas realus ekonomikos nukentėjimas. Premjerė išskyrė tai, kad Lietuvos gyventojai, apribojus judėjimą, neišvežė pinigų į kitas šalis ir jie liko kaip santaupos ar vidaus vartojimo pinigai.

„Mūsų ekonomikos žema pridėtinė vertė šiuo atveju pasirodė šiokia tokia stiprybė, panašiai kaip lovų skaičius ligoninėse. Globali paklausa labiausiai kirto per paslaugas ir per aukštesnės pridėtinės vertės eksportą, mažiau – per maistą, trąšas.

Žmonės visame pasaulyje nori valgyti, kaip rodo praktika šio karantino metu, nori valgyti labai daug. Gal tai paskutinis džiaugsmas, kuris yra likęs, gal tai psichologinės priežastys? Mobilumas maisto prekių parduotuvėse man išlieka paslaptis, ją reikės papildomai patyrinėti“, – kalbėjo premjerė.

Tiesa, ji pabrėžė, kad poveikis ekonomikai gali išryškėti, kai palyginsime pirmąjį 2021 metų ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai nesijautė koronavirusas.

Populiariausi

Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų