Lietuvoje

2021.01.06 13:58

Prieš grėsmingą statistiką užmerkiame akis – onkologiniai pacientai skiepo nuo COVID-19 dar turės palaukti

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.06 13:58

Nacionalinis vėžio institutas ir onkologinius ligonius vienijanti asociacija išskiria, kad koronavirusas itin pavojingas sergantiems onkologinėmis ligomis – sunkia COVID-19 forma serga maždaug ketvirtadalis tokių pacientų, tad, anot specialistų, onkologiniai pacientai turėtų būti skiepijami prioritetine tvarka. Tačiau sveikatos apsaugos ministras teigia, kad kol kas tai neplanuojama. Tiesa, tvarka gali keistis sulaukus daugiau vakcinos dozių.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė išskiria, kad onkologinius pacientus koronavirusas pažeidžia stipriau. Anot jos, moksliniai tyrimai rodo, kad paprastai sunkia COVID-19 forma suserga maždaug 5 proc. žmonių. Tarp onkologinių pacientų šis skaičius kur kas didesnis – sunkia forma serga apie 25 proc. jų.

Būtent dėl šios priežasties onkologiniai pacientai labai laukia skiepų, LRT.lt sako N. Čiakienė. Vis dėlto kol kas onkologinėmis ligomis sergantys žmonės nėra išskirti į jokią prioritetinę grupę.

„Kalbame su Nacionaliniu vėžio institutu, kad tiek onkologines ligas gydantys gydytojai, tiek pacientai būtų išskiriami kaip prioritetinė jautresnė grupė, kuriai vakcinavimas būtų taikomas prioritetine tvarka“, – viliasi POLA vadovė.

Prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas, įsitikinusi – abejonių nekyla, kad onkologinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų būti skiepijami prioriteto tvarka.

„Jei pažiūrėtume pasaulio duomenis apie onkologinių pacientų susirgimus COVID-19, ketvirtadalis jų atsiduria ligoninėse, neretai ši liga būna mirtina. Sirgdami vėžiu ir užsikrėtę koronavirusu pacientai miršta greičiau nuo COVID-19 ligos. Be abejonės, jie yra didelėje rizikoje“, – LRT.lt sako S. Jarmalaitė.

Ligos eigą vadina grėsminga

Pasak Nacionalinio vėžio instituto profesorės, tose šalyse, kuriose sveikatos apsaugos sistema apkrauta koronaviruso pacientais, Pasaulio sveikatos organizacija pirmiausiai siūlo skiepyti medikus. Tada – vyresnio amžiaus gyventojus ir pacientus, sergančius vėžiu.

S. Jarmalaitė taip pat pabrėžia, kad kitos šalys, kuriose sveikatos sistema susitvarko, pirmiausiai skiepyti medikų neskuba. Jos teigimu, tokiais atvejais prioritetas teikiamas slaugos klinikų pacientams ir onkologiniams pacientams bei vyresniems žmonėms.

„Net neradau šalių, kuriose onkologiniai pacientai nebūtų prioritetinė grupė. Mirčių nuo COVID-19 rizika yra kas ketvirtam susirgusiam – tai yra didelė rizika, ganėtinai baisūs skaičiai. Nemanau, kad neturėtume atsižvelgti į tai“, – pabrėžia Nacionalinio vėžio instituto atstovė.

Anot jos, onkologinių pacientų imuninę sistemą silpnina ir pats gydymas – švitinimas, chemoterapija. Vis dėlto, remiantis kitų valstybių duomenimis, bene liūdniausiai atrodanti grupė – plaučių vėžiu sergantys pacientai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad trečdalis sergančių plaučių vėžiu, užsikrėtę koronavirusu, mirė.

„Tai yra didžiuliai skaičiai, tikrai grėsminga“, – pažymi S. Jarmalaitė.

Vakcinos prioriteto tvarka negaus

Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantys žmonės prioriteto tvarka skiepijami nebus. Antradienį spaudos konferencijos metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad apie prioritetines grupes skiepijimui buvo gana išsamiai diskutuota, tačiau yra tikimybė, kad kažkas buvo neapgalvota ar nenumatyta.

„Kaip ir į visus savo dokumentus ir patarimus, Ekspertų taryba ir mes žiūrime kaip į gyvus dokumentus, kurie gali būti tobulinami, išdiskutuojami priklausomai ir nuo to, kiek vakcinų atkeliaus, ir į tam tikrus argumentus“, – pažymėjo A. Dulkys.

Ministrui antrino ir Ekspertų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas prof. Laimonas Griškevičius. Jo teigimu, Ekspertų taryboje buvo detaliai nagrinėta ir onkologinių pacientų rizika susirgus COVID-19 infekcija.

„Iš tiesų literatūros duomenys nėra visiškai vienodi dėl rizikos sirgti sunkia COVID-19 forma. Buvo kalbėta su kolegomis onkologais chemoterapeutais, buvo labai sudėtinga išskirti vieną nedidelę grupę pacientų, kuri labiausiai pažeidžiama.

Turint galvoje ribotą vakcinos kiekį, buvo nuspręsta, kad dabartiniame etape šie pacientai nebus skiepijami. Tačiau, neabejotinai, kai bus toliau gaunama vakcina, dabar galbūt jau ir „Modernos“ vakcina atsiras, bus grįžtama prie šio klausimo, siekiant išskirti tą onkologinių pacientų grupę, kuri galėtų būti identifikuota kaip pati pažeidžiamiausia ir būtų vakcinuota kaip galima greičiau“, – teigė L. Griškevičius.

Anot sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, netrukus bus galima patenkinti visų kovojančių COVID-19 priešakinėse linijose pirmojo skiepo poreikį. Jo teigimu, visus medikus (ne tik tuos, kurie tiesiogiai dirba su COVID-19) tikimasi paskiepyti per sausį.

Apie tai, kada būtų galima tikėtis masinio visuomenės vakcinavimo, dar nekalbama. Manoma, kad jis prasidės antrąjį arbą trečiąjį metų ketvirtį.

Išskyrė pažeidžiamiausias grupes

Tarp išskirtų pažeidžiamiausių grupių – galutinės stadijos lėtine inkstų liga sergantys pacientai, kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija, pacientai, kuriems atliktos organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, taip pat sergantys onkohematologinėmis ligomis, kai tęsiamas ar baigtas chemoterapinis, imunoterapinis ar taikinių onkohematologinės ligos gydymas.

Kita prioritetinė grupė – žmonės, sergantys imunodeficito ligomis su antikūnų gamybos defektu, kuriems taikoma pakaitinė terapija imunoglobulinais.

Artimiausiu metu bus vakcinuoti ir slaugos bei globos namų gyventojai, vėliau bus skiepijami vyresnio amžiaus žmonės, galiausiai – organizuotos struktūros ir ugdymo įstaigos.